Na daugmaž supratote, ką aš turėjau omeny.

O dabar kodėl jiems suteiktas toks epitetas “klastingieji” – ugi todėl, kad tie niekšai politkorektiškai beveik visais atvejais nutyli savo asmeninę nuomonę ir tolerastiškai į savo tinklapį deda visą tą šūdą, kurį jiems pateikia apsisiusioję iš laimės reklamos gamintojai beigi užsakovai – “štai mol žėkit, dar vieną kanalą savo produktui suradom – tiesiai į remlamabybių targetgrupą…”

Žinoma, tai teisingesnė pozicija, negu a.a. ŽudykReklamerio bandymas iš jam pateikto šūdo išspausti užsakovo pageidaujamą vašką. Neturi ką gero pasakyti, tačiau nenori atsakyti už savo blogas mintis, tuomet patylėk. Štai ir tyli Dansu dantis sukandęs, na gal kartais tik anonimiškai savo pačių įrašus pasikomentuoja…

Bet juk ne visi gali  tokioje rakom-srakom pazocijoje gyventi! Ir nemt jau aš galiu sau leisti pasisakyti viską ir bet kokį kliedesį užplaukusį į mano vargšę galvą.

Tai buvo įžanga, skirta informuoti gerbiamus bei mylymus AdReview skaitytojus, kad jo kukliam autoriui nepavyks dar mėnesį ištempti be intelektualinės masturbacijos, kadangi yra net trys trydos, kurių neįmanoma palikti užmarštyje bent paviršutiniškai neaptarus jųjų subtilios konsistencijos, spalvos, bei kvapo savybių.

Pradėsime nuo paskutiniajame klastingųjų DansuDansu reportaže pateikto klizmatoido Žalio Šūdo smegenopisio:

Kodėl tai šūdas, jūs galite puikiai pasiskaityti komentaruose pradedančiuose lietis pačiame Dansu. Mano reikalas tik atkreipti dėmesį į vieną išskirtinę šio apsišikimo aplinkybę.

Bet prieš tai pasimėgaukite likusiais režisūrinio ir koloritinio neįgalumo pavyzdžiais:

Kaip pastebėjote,  pats pirmas klipukas su nabago Vincuko paminklu iš viso šūdo mažiausiai šūdiniausias šūdas, nors vistiek šūdas, tačiau tai ne ta aplinkybė apie kurią norėjau pasisakyti.

Mano giliu įsitikinimu visas šitas ŽalioŠūdo2011 prožektas – jeigu ir nesąmoningai TBWA paiūlyta girdyklos stūmimo į jaunus protus akcija, tai tikrai inspiruotas globalistinės žaliųjų pizdabolų idealogijos: jie intuityviai pajuto visame žaliame pseudomeilės pasauliui farse egzistuojančią tuštumą.

Greenpysininkai ir juos palaikantys pisalai jau pakankamai ilgai pisa smegenis augančioms kartoms (nes žmonių su gyvenimo patirtimi tokiais fantikais nesuviliosi) apie “ŽALIĄ GYVENIMĄ” – “žalia” aplinka, “žalias” ėdesys, “žalia” kosmetika, “žali” škurliai, “žali” drandulietai, netgi “žali” kompiuteriai ir “žali” mobiliakai… ir visas kitas žalias šūdas turintis užorgazminti išpindėjusį miestiečio vartotojo ego.

Ir štai tuborginiai ir juos aptarnaujančios intelektualinės prostitutės pramatė jau minėtą tuštumą – dar nėra “žalio” alkoholio, su kuriuo galima “žaliai” prisitūsusinti ir po to “žaliai” apsivemti.

Štai ir pasipylė žalias šūdas į targetgrupo sąmonę. Ir visiškai nesvarbu, kad tai kaip ir neturi nieko bendro su ekologija – tai ko niekas nesako žodžiais yra maksimaliai ištransliuojama vaizdu. Visa laimė, kad ta transliacija taip neįgaliai atlikta, kad poveikis bus minimalus.

O štai kam buvo reikalinga šitą kliedalinė instaliacija, žino tik ją prastūmęs projvadovas… Spėju, jis tam panaudojo vieną burtažodį, glušinantį užsakovo smegenų aktyvumą: “SI-NER-GI-JA!” Puikus dalykas – pakartoji tris kartus ir gali gali rizikuoti siūlyti padidinti samatą nenumatytais 15-20%… Pabandykit.

Na, o dabar belieka sulaukti, kas gi pirmas sugalvos ant savo targetgrupo bybių užmauti “žalius” prezervatyvus.

man gyvent be zombių kubo,
per kurį tik šūdas grūdas

iš ekrano į namus -
Bybį dėjau ir pautus!

O esmė ta, kad neturėdamas namuose debildėžės išvengiu nuolatinių ir neprognozuojamų emocijų pliūpsnių per kiekvieną reklaminę pauzę, kuri Lietuvėlės šūdtelevizėjėlėse ištįso iki reklaminio pusvalandžio.

Bet štai yra visokių niekšų, kurie šūdą iš tėvė nuolatos perkėlinėja į šią žmonių sukurtą ir vis gausinamą kloaką – internetą, jopštarararai, kad jį nupistų pyderai.

Taigi, o buvo taip, nieko neįtardamas įsijungiu sau DansuDansu ir apturiu iškrypėlišką malonumą:

Žinoma, aš suprantu, kad klientas visada teisus, kad Omnitelis vis dar  labiausiai babkėmis aptekęs debiliakų tinklas, kurį aš neperseniausiai su dideliausiu malonumu pasiunčiau nachui tiesiogine to žodžio prasme.

Bet paiškinkit gi pagaliau, kodėl jums gaunasi tokie nejuokingi bajeriai, pšeprašant?

Na gerai, nesipisiu prie gerb. kryeitorių – jūs padarėte viską kas įmanoma, o gamintojai netgi dar daugiau – gerai nufilmavo, gerai sumontavo, pakenčiamai įgarsino keliolikos sekundžių meninį filmą apie miestiečių porelės išvyką į gamtą. Tik man kyla toks keistas klausimas – o ką bendro su visa šita kinematografine kūryba turi fioletiškai-purpurinis Omnitelis (kurio aš taip ir neapšikau už jo fioletavai-purpurinę mutaciją)?

Matote, yra toks elementarus dalykas: arba tu filmuoji kiną, arba reklamą.

Sveikinu Milkus – jūs sukūrėte 30-ies sekundžių trukmės filmo scenarijų.

Sveikinu Dansus – jūs pagal Milkų scenarijų nufilmavote 30-ies sekundžių pusšortį.

Judviejų draugiškas kolektyvas išdidžiai gali pateikti šį savo tvarinį kokiam besivystančios nedasivysčiusios šalies šortų festivaliui…

Ir nuoširdžiai užjaučiu Omnitelio marketingo skyrių – vėl ir vėl ir vėl apsišikote, brangieji – sukišot krūvą babkių ir gavote tai, ko už jas ir nusipelnėte – 11-os sekundžių zastavkę, kuri yra absoliučiai nouneiminė, kuri niekam neįdomi ir kurios žinutės netgi kankinami neišduos 95~96 procentai ją mačiusiųjų telezombių.

Žinoma, kryeitoriai jus nuramins – tipo, viskas šokolade, nesiparinkit, svarbiausia žmogų užkabinti, kad jis dažiūrėtų reklamkę iki galo, o tada jis ir gauna visą ochujebitelьną ir peršvinkusiu “originalumu” dvokiantį sloganą – “Gali ištraukti žmogų iš šūdo, bet šūdo iš jo – ne”, todėl užsisakyk internetą į savo omnitelinį debilniką ir važiuok nachui. Tai yra į mišką.

Bet patikėkit manimi, tai yra kryeitorių atmazas nuo debilų, pusantro mėnesio pisusių jiems protą, reikalaujant kad būtų apšikti visi kampai ir dar gautųsi pakankama krūva per patį vidurį, į kurią įmins visi 24 procentai Lietuvėlės telezombių…

Aš irgi taip sakau – Bybį jiems į akį, tegu toliau svajoja.

………………………………. ale kad jūs žinotmėt, kaip man dabar gera ant širdies – it po daugiadienio vidurių užkietėjimo pagaliau įvykus taip ilgai lauktam proveržiui…

Su kuo beje tas žodis ir asocijuojasi, nuo pat pirmo karto, kai išgirdau jį naudojant vidiniame korporatyviniame strategavime.

Ir parašysiu apie bliadžių nuodijimo priemonę – šampę.

Tiksliau du kartus prarūgusias vynuogių sultis su mielių grybelių dvėseliena ir bezdalais, kurias Alytaus gavnojoberiai prakišinėja debilams alkonarkomanams kaip dichlofosą tarakonams. O tie debilai tručijasi ir dar diskutuoja apie tai ar juos kaip targetgrupą pisa šitas vizualas ar nepisa:

O manęs kaip antitargetgrupo ne tik kad nepisa – mane paprasčiausiai vimdo. Vimdo nuo kolorito, vimdo nuo targetgrupinės lervos tamsia suknele, vimdo nuo bezdariškai įfotožopinto diedo antrame plane, nuo subtilios taurės metaforos bybiu styrančios per patį centrą, nuo žalio sloiko dešinėje kampe, nuo bezdalinių muilo burbulų ir nuo “paprastai, bet neprastai!” slogano iš dviejų žodžių, analogiško pasiuntimui “Eik. Nachui” ir galų gale nuo bodikopio, kurio tikroji prasmė yra štai kokia:

Kartą ypatingai orgijai atrinktos Šardonė ir Trebjan sumanė pasipisti. Prisitaisė straponus, švelniai išbučiavo viena kitos šiknaskyles ir išsitepė šviežiu vazelinu. Ir privarė putojančios spermos į tavo ištiestą saują.

Nors apie kokią bliat spermą čia gali būti kalbama kai silikoniniais bybių imitatoriais pisasi dvi lesbės?

Žodžiu, šūdinas ir nelogiškas kopyraitas.

Nu ir chui s nim.

Beje nuo komentarų apie šitą grožę DansuDansu tinklapyje iš kur ir paėmiau vizualą, kad nereikėtų skanuoti Pyplų šūdžurnalio, irgi vimdo.

Apskritai, šiame bloge politikai nėra vietos – vien tik reklamai, reklamėlei, reklamužei, reklamikei, reklamaitei ir reklamšūdei.

Ir šį kartą noriu atkreipti dėmesį į štai šį šššš…..edevrą:

Na ir kuo jis toks ypatingas? – paklausite jūs. – Juo labiau, kad jau pakankamai seniai matytas ir absoliučiai niekuo neišsiskiriantris iš bendro maksiminio šūdo srauto į eterį.

Niekuo. Toks visiškai tipiškas maksiminis šūdas su šleikšiai plastmasiniu fotomontažu. Apskritai, net neverta apie jį rašyti – tiesiog nieko kito po ranka nepasitaikė, tai teko paimti šitą kūrybinės minties neįgalumo apsireiškimą.

Žinoma, labai sunku briandui norinčiam apšikti maksimalų targetgrupą demonstruoti kažką ne beveidiško, ne beviltiško, ne abstraktaus, ne keliančio vienokias ar kitokias emocijas.

Tačiau tam tikras emocijas kelia jų pristatoma parduotuvė. Įsijunkite http://e-maxima.lt – patirkite kaip maksiminiai supranta internetinę prekybą.

O supranta jie labai paprastai – kaip kažkokį internetinį atavizmą ir siaubingai slaptą vietą: žmogus norėdamas pamatyti ką nors ką jam gali pasiūlyti maksimka visų pirma turi užsiregistruoti kone su visais rekvizitais – kaip kokiame pedofilų arba skinų forume.

Nu ir kiek jie tokiu būdu savo potencialių vartotojų pasiuntė nachui? Bent jau mane konkrečiai – iš smalsumo būčiau pasižiūrėjęs ką jie ten stumdo, kaip pateikia prekes, kaip pristatoma – a mažu dar ir ką nors nusipirkčiau, kokią pusę tonos makaronų ir maišą cukraus. Tačiau pildyti tokią ochujebitelną registracijos formą – eikit nachui. Net Senukams nekilo mintis tokį hemorojų įstatyti savo klientams, nors jų ešopas bjaurus kaip reta.

Galima spėti, kad po maksimkos ir kiti šūdcentriai nukreips savo šūdo srautus į lietuvišką virtualybę – štai tada gali pasidaryti labai įdomu stebėti jų tarpusavio kapojimąsi, nes internete konkurencinė aplinka nepalyginamai dinamiškesnė negu sustabarėjusiame rylvuorlde.

Beveik įsitikinęs, kad jau per vėlu.

Nors esu garantuotas, kad jau per vėlu, tačiau privalau išgelbėti bent vieno žmogaus keliolika litų. O gelbėti juos reikia nuo tokio marazmatinio marmalo kaip Holivudo šūdfilmio “Valgyk, melskis, mylėk”.

Kadangi mano mieli skaitytojai visi iki vieno yra išsilavinę, inteligentiški, kultūros bei kino naujienas stebintys žmonės, manau, pristatinėti šio filmo nebūtina. Mano pareiga tik perspėti sumaniusius į jį nueiti, bet tos sadomazochistinės akcijos už savo pinigus iki šiol taip ir neatlikusius:

NEIK IR NEMOKĖK UŽ ŠITĄ ŠŪDĄ NĖ VIENO SUŠIKTO LITO:

O jeigu jau jauti begalinį norą sužinoti, kaip atrodo mėšlas per visą ekraną – atsisiųsk per torentus (kad ir iš čia).

Patiems nepatikliausiems trumpai paiškinsiu kodėl:

1. Tai ekranizacija, kuri yra laaabai ekranizuota. Jeigu jūs skaitėte knygą (aš neskaičiau ir nesiruošiu) – jus iki negalėjimo užpis balsas amžinai pezantis už kadro bandant suteikti beformei šūdo masei vaško konsistenciją.
2. Tai pats tipiškiausias holišudinis verslo prožektas – imama viena pagrindinė žvaigždė (Džulija Roberts), kurią matome ekrane beveik visą laiką ir antra, mažiau ryški, ir mažiau vietos ekrane užimanti pagrindinė žvaigždė (Chavieras Bardemas) ir tada žiūrovų pasitenkinimui tos dvi megastarės kopuliuojamos tarpusavyje.
3. Jus bando elementariai apipisti – Dž. Roberts nuo filmo “Pabėgusi nuotaka” laikų yra pardavinėjama kaip stereotipas. Šį kartą tai galutinai sušvinkęs ir suteoritipėjęs stereotipas.
4. Jeigu tamsta nesatę amerikanososas arba amerikanososė jums bus be galo keista stebėti kaip atrodo filmas, kuriame vyrų ir moterų “vaidmenys” yra sukeisti vietomis. Pagrindinė herojė – elgiasi kaip tipiškas užsipėręs vyras virš keturiasdešimt, o visi jos pisami vyrai – kaip dvidešimtmkeliametės chujasosikutės, ieškančios ant kurio bybio pasimauti, kad ramiai ir sočiai gyventi.
5. Viso filmo metu dvelkia amerikanososiškas bukaprotizmas, pradedant nesugebėjimu sukurti šeimą, bendrauti tarpusavyje, po to pereinant prie įsivaizdavimo, kad Dievą galima susirasti tik su guru-pizdaburu pagalba, kokiame nors supistame Indijos ašrame (į kurį autobusais vežami dalbajobai iš viso “civilizuoto” pasaulio), ir baigiant pastoviu agresyviu alkoholizmo ir pisliavinės pasaulėžiūros demonstravimu net sėdint pas “dvasios mokytoją” ir medituojant šiknos užkampyje vardu Balio sala.
6. Protingą žmogų turėtų iki negalėjimo užpisti kaip svetimos mums kultūros intelektualė (turiu omeny – knygos autorę ir pagrindinę heroję) bando sukišti į mūsų smegenis tai, ką mes savo kultūroje vadiname “Gyvenimo išmintimi”. Visas filmas tai tiesmuko ėdimo-šikimo-vėmimo- pisimo (4 kertiniai vakarų “civilizacijos” akmenys) ir ezoterinės masturbacijos reklama.
7. Galų gale, tai paprasčiausiai nuobodu – po pirmų dvidešimt minučių imi laukti filmo pabaigos, tam kad įsitikintum, jog ką tik beprasmiškai praleidai dvi savo gyvenimo valandas.

Nors dėl beprasmiškai – nėra visiškai teisingai.

Štai kadrai iš scenos, kuri vienintelė palietė sielos gelmes ir suteikė vilčių dėl Amerikos kinematografo ateities:

Spausk ir mėgaukis (nepilnamečiams irgi galima)

O žinot kodėl?

1 – Tai kad, Lietuvoje veikia trys tinklai reiškia, kad bendrai paėmus Lietuvėlės piliečiai daugmaž tris kartus permoka už galimybę naudotis savo debilafonu.
2 – Visi trys, o ypatingai omnitelis atsainiai elgiasi su savo turimais klientais, pagrindinį dėmesį skirdami žmonių perviliojimui iš konkurentų.
3 – Mobilusis ryšys – kenkminga žmogaus organizmui technologija.

ir galima pridėti

4-tą – jie nenormaliais kiekiais kiša savo debiliškas reklamas, pastoviai bandydami iš šūdo išspauti vašką.

Štai, konkretus pavyzdys:

Na ką čia bekomentuoti.

Vizualo mintis savo gilumu primena penktokų pasakojamus anekdotus, maždaug tokio tipo: „Vieną kartą ėjo boba per perėją ir apsišiko. Hahaha.“

Hipertrofavimas aišku yra normali minčių perteikimo ir vizualizavimo priemonė, tačiau ne tokio gi bukumo minties… Galų gale, jeigu jau vaizduojate briedą, tai bent jau nedarykite vizualinių loginių klaidų: tarp vėžių turėjo likti iškapstyta žemė -juk tiedu debilai mina pedalus ir suka vandens dviračio mentis,  ne? A jūs ką rodot? Čia gi ne vežimas, ane? O jūs gi ne idiotai, ane?

Ai pochui, nebėr apie ką čia kalbėti – tipišką teleduchų triedalynė – ajajai, kaip šmaikštu, mežame į kelnytes.

Kiekvieną pateiksiu atskirai ir su labai mažai pezalų – vistik jau gili naktis arba ankstyvas rytas – nebeturiu sveikatos gilintis į tai, į ką savo breištormuose gilinosi mūsų Tautelės didžiapročiai reklamščikai.

Štai pirmasis vaizdelis:

Na kaip jums? Krūtai ane?

Šitą Mindaugo Vyšniausko (Vilniaus technologijų ir DIZAINO kolegijos pirmakursio) pieštą šūdą Lietuvos studentų atstovybių sąjunga remiama Smegenopisos ministerijos iškabinėjo prieš abitūros egzaminus. Beje, kaba iki šiol ir džiugina kiekvieną praeivį mintimi, kad kiekvieno kreivarankio terlionė turi vilties būti išspausdinta 1 ant 2 metrų dydžio plakate.

Pofik kad ten terlionė, kokias aš paišydavau aštuntoje klasėje (tiesa, aš terliodavau nuogas mergas – nes buvo jaučiamas totalus pornografinės produkcijos stygius…). Žiauriausia šiame tvarinyje yra minties skrydžio neįgalumas, visiškas pochuizmas aplinkinių atžvilgiu ir nesugebėjimas įvertinti savo darbo rezultatų.

Nors gal aš be reikalo kabinėjuosi – jeigu eLSASo tikslas buvo įsisavinti Smegenopisos ministerijos babkes – jie tą sėkmingai atliko: Minimum pastangų, maksimum pelno.

Šlykščiausia, kad babkėmis taškosi ta ministerija, kurios sferoje totali finansinė šiknaskylė…

Tiems, kas nesugebėjo įsiklausyti ir susiprasti giliamintiško teksto, transkribuoju:

Идите все на хуй, не лезте мне в душу. (daug daug kartų)
Вот мое послание людям планеты Земля!

Laisvas poetinis vertimas būtų daugmaž toks:

Keliaukit visi ant bybio, nelįsdami į mano širdį.
Štai šitaip kupinas meilės, kreipiuos į Tave, Žmonija!

Žinoma, jūs paklausite – o koks nachui pointas kišti tokius debilavotus koverius į mūsų neįgalios tautelės maumenėlius?
Ką gi, atsakykysiu – ogi toks, kad aš kaip tik susiruošiau aprašyti kokią nors sušiktą lietuvišką reklamėėėėėėėlę ir besiruošdamas visiškai netyčia pakliuvau į jūtubę, o tenai dar labiau netyčia pataikiau ant tokio fenomenalaus reiškinio, kaip debilų saviprominimas.

Kas yra saviprominimas jūs daugmaž įsivaizduojate: tai savęs pisimas tikintis, kad šį procesą stebintys aplinkiniai pajus malonumą ir su dideliausiu džiaugsmu prisijungs… Su tokia intencija visokie šūdbrendžiai tipo tėvėtrioškė, teleduškė ir kiti masiniai šūdo gamintojai bei platintojai kiša savo debiliškas reklamas į internetą, tikėdamiesi kad juos už tai kas nors pamylės… tiksliau, išpis.

O kaip atrodo debilų saviprominimas – aprašyti neįmanoma, tai galima tik pamatyti.
Pirmas pavyzdys: http://www.youtube.com/user/Zemaitijospienas < Visi klipai sudėti per vieną dieną, matyt, kai „Žemaitijos pieno“ reklamos agentūra pramušė „ėjimą į „nieko nekainuojančią“ virtualią erdvę“… Pasižiūrėkit, kas nematėt – gaila kad tai vyko pernai, būčiau smagiai išsišikęs ant svetimos galvos.

Tačiau šitie žemės ūkio erkės nevieninteliai dalbajobai ant Lietuvos – praktiškai tą pačią dieną „į internetą įžengė“ ir jų kolegos „Klaipėdos pienas“ – http://www.youtube.com/user/KlaipedosPienas

Bet pochui, palikim kol kas tuos Lietuvėlės žemdirbių engėjus ir naikintojus ramybėje.

Kol kas linksmiausias noukomentinis atvejis vienareikšmiškai yra teletrioškės šūdklipinis ablomas, pristatantis tokį marazmatišką smegenų prapisimo ritualą kaip „Pasaulio krepšinio čempionatas“. Jūs tikriausiai jau matėte, abu klipus, tiek pumos originalą, tiek lietuvišką pagerintą versiją, tačiau man grįžtančiam iš letargo miego jie paliko neišdildomą įspūdį.

Jau pats originalus plagiatorių šaltinis dvelkė tam tikra subtilia šizofrenija bei tyliu elitiniu cinizmu didesniosios anglų Tautos dalies atžvilgiu. Nieko keisto, kad Anglijos šūdelitis, parazituojantis liumpenproletariato sąskaita, taip entuziastingai palaiko zombifikuojančią barų, girtuokliavimo, snukių daužymo ir debildėžės stebėjimo kultūrą:

Tačiau ką iš šito mėšlo padarė mūsų šūdarankiai – tai bliatь kaip tikra lietuviška rauda – braukia kaip surūdijusiu peiliu per širdį:

Beje, jei pavyks – rytoj nufotografuosiu ir ing viešumą inkišiu jau porą mėnesių kabantį nerealų visomis prasmėmis lauko reklamos atvejį. Atvejis sunkus, tačiau be galo simptomiškas – tikiuosi iki rytojaus jis niekur nedigs.

O kol kas, visai netyčia, video intermedija:

Matot, gaidžiai litovcai, kaip reikia nuolaidas taikyti – taip, kad galutinius savigarbos likučius žmonės prarastų. Nežinau kodėl, bet man šitas klipas primena maksmaukovų sambūrį…

O štai ir pirmas vizualas-alas-analas:

Kaip pasakytų supistas juodašiknis: jau, brazers, jū meik a big shit on jor teibl!

Išvertus į baltų žmonių kalbą, tai skambėtų daugmaž taip: ochujebibetь.

Aš viską puikiai suprantu – krizė-pizė vsio takoje, bet gerbiamieji ir gerbiamosiosios – jums neatrodo, kad „pigus šūdcentris“ ir „pigus šūdvizualis“ tai du skirtingi dalykai? Bl, dar kartą, gerbiamieji ir gerbiamosiosios, negi jums atrodo, kad tai ką pagal jūsų užsakytą „koncepciją“ nupaišė dailininkas yra švelniai tariant, negerai, o tariant atvirai, smirda šūdais?

Bl, aš kokioj supistoj dešimtoj klasėj tokio lygio terliones keverzodavau – ir tai daugiau širdies įdėdavau. Bl, aš suprantu, kad žmogus nemokantis piešti neatskirs šito šūdo pagaminto per 4-ias valandas nuo kokio nors Serovo arba Dobužinskio piešinio, tačiau šūdas todėl ir yra šūdas, kad šūdu smirdi, net jeigu ir žmogus ir nesupranta kodėl… Vo blyn, kokia logika.

Ai chui snim, kaip tokiam šūdui užteks. Nematau prasmės toliau klaviatūrą maigyti – aš ir taip jau šitam vizualui daugiau sielos paskyriau negu visa kurikų komanda kartu su šūdpiešiu ir šūdprojvadžiais.

Revoliucionieriai bliat, dolbanuti… Ne nu pasižiūrėkit, kokį daunizmą dedat į spaudą – plevėsuojantys šiukšlių maišai, kuriuos kažkokie debilai iškaišiojo pro visas skyles… Kaip sako rusai: Aftar, ubeisia ap stenu!

Pagaliau peržiūrėjau, kas susikaupė mano pašto dėžutėje.

Iškart labai atsiprašau, kad neplatinsiu to, kas man buvo atsiųsta – vien dėl to, kad viską reikia daryti savo laiku ir tas šūdas kurio neapdergiau, jau seniai nuplaukė žemyn upe… Dar kartą atsiprašau.

Bet vieną dalyką vistik noriu aprašyti.

Įžanga tokia – kadangi iš bado dvesiantys projvadovai klientams, mažinantiems užsakomo šūdo kiekius pastoviai piso prota, kad reikia investuoti į internetinę reklamą, priviso visokių šūdnaujienių siuntinėtojų. Ir netgi aš, kuris pusę metų pusę metų pralaikė padėtą bybį ant savo šventos pareigos spjaudyti į tą užakusį ir susmirdusį šulinį iš kurio geria visi Lietuvėlės „reklamos žmonės“, gavau kelis „intriguojančius“ beigi „jaudinančius“ pranešimus… Po ilgos pertraukos sunku formuluoti sudėtingus sakinius, bet mintį supratot: 1 – „aš gavau pranešimus“ ir 2 – „aš spjaudau į ten iš kur.“

Tai va, man, tokiam nuostabiam, du laiškus parašė netgi „Olialia putyčių-kalyčių“ šūdstumdys. Pirmo pranešimo esmė – kad kurvos nepatenkintos savo agregatais ir pridėta nuoroda į jutūbėj esantį klipą, kuriame demonstruojama, kad Oksanos Pisul burna gali ne tik priimti spermos injekcijas, bet ir skleisti garsus ataidinčius iš tuštumos tarp jos ausų. Galit pasižiūrėti, jeigu panižo – http://www.youtube.com/watch?v=vKCBEAd1umU

O, štai smagumo dėlei, promščikų tekstas:

Gražuolių gudrybė – „70/30“

Žaviosios „Olialia pupytės“ ir vėl stebina. Šį kartą – savo kalbomis. Pasirodo, ir tobulų kūnų savininkės bei vyrų gundytojos turi kompleksų!

Štai neseniai Oksana Pikul atskleidė populiarią moterų gudrybę kodiniu pavadinimu „70/30“, reiškiančią 70 procentų liemenėlės ir 30 procentų tikros krūtinės – štai Jums ir visas moteriškas pasididžiavimas. O šiandien apie tai prabilo ir Skaistė Steikūnaitė..! Kas toliau? Kuo dar mus galėtų nustebinti merginos?

Kol visi šie merginų pašnekesiai vis dar apgaubti paslapties šydu, žiūrime šią jų diskusiją. Ar iš tiesų Oksanai ir Skaistei reikėtų pasitobulinti kurią nors kūno vietą? Ką manote?

Bet tuomet aš nesusimąsčiau ir nenujaučiau kuo tai gręsia.

Po to gavau antrą pranešimą, kuriame jau man pateikiamas pažadas, kad „tuoj tuoj“ – tipo, imkit bybį į saują ir laukit.

Istoriniam įvykiui ryžosi visos “Olialia pupytės”

Praėjusią savaitę aiktelėti iš nuostabos visus privertė žavioji “Olialia pupyčių” lyderė Oksana Pikul, atvirai prisipažinusi, kad net ir ji nėra patenkinta savo kūno formomis. Tobulybės siekianti mergina atsiduos į plastikos chirurgų rankas – ji ketina pasididinti krūtinę.

Na, o jos pavyzdžiu netrukus pasekė ir kitos “Olialia pupyčių” dainininkės, atskleidusios, kad po skalpeliu gulsis ne viena Oksana, bet visos grupės narės. Skaistė Steikūnaitė neslepia taip pat visada svajojusi apie didesnę krūtinę. “Ypač krūtinės didinimo operacija parūpo po gimdymo. Vaikų dar neturinčios moterys manęs gal ir nesupras, tačiau po dukrytės
maitinimo krūtimi, pastebėjau nemalonių pokyčių: mano krūtinė prarado stangrumą, tapo “tuščia”. Be to, jos dydis sukelia nepatogumų renkantis drabužius, liemenėlę. Plastinė chirurgija šias problemas gali panaikinti”, – atvira buvo atlikėja.

“Olialia pupytės” įgyvendins Lietuvoje dar nematytą projektą – visos akimirkos prieš ir po operacijos bus filmuojamos. “Ne tik pačios išsigydisime jau nuo senai mus kamuojančių kompleksų, bet ir žmonėms parodysime tikrąją plastinės chirurgijos realybę, atskleisime tiesas ir išsklaidysime mitus apie krūtinės didinimo operaciją”, – sakė dainininkės. Nusprendus pasididinti krūtinę, merginoms net nekilo klausimų į kokius specialistus kreiptis. “Pasirinkome vienus geriausių Lietuvoje chirurgų, gydytojus Dainių Balčiūną ir Renaldą Vaičiūną, dirbančius “Olialia” Grožio klinikoje. Apie juos esame girdėjusios tik pačių geriausių atsiliepimų”, – pasakojo “Olialia pupytės”.

Ir štai po kurios laiko aš pagalvojau: pala, kaip gi čia dabar yra? Negi šitos debilytės dabar iš tiesų ims ir vykdydamos klimakterinių marketingistų planą duosis žalojamos?

Bliat.

Chui snim, kad jos tik dažytos debilės su priklijuotais plaukais, chui snim, kad joms už tai sumokės ir kad jos nieko daugiau nesugeba, tik čiulpti, nuryti ir atkišti subinę… Bet juk tos durnelės, šiaip ar taip irgi žmonės. Ir štai kažkoks supistas apsišikęs viagros apsiėdęs impotentas (turiu omeny Tomkų, nes tai galų gale – jo biznis ir uždarbis) pradeda vaidinti Visagalį, keičiantį žmogaus prigimtį. Pasinaudodamas, tuo, kad Lietuvos žemė paleido į svietą kelias Dievo neypatingai apdovanotas mergas, gudrutis vietoj to, kad parduotų jas albanams į Vokietijos viešnamį, uždaro kvaišeles į pinigų bei sutarčių narvą ir savo bei kitų iškrypėlių malonumui smaukosi rengdamas breinštormus. O bjauriausia, kad nuoširdžiai įsivaizduoja esąs nei daugiau nei mažiau, o sušiktas Lietuvos gelbėtojas.

Imkite pasižiūrėkite atidžiau į šitas debilytes, į jų snukučius:

www.youtube.com/watch?v=YkKCtkSMHrE

Bl, juk tokių malakasosių, su tokiais škia ir skant talentais pilni kaimo šokiai prieina… Būčiau merga, galėtumėt sakyti, kad pavydžiu, o dabar ką – bl, nepatikėsite, bet man pasidarė nuoširdžiai jų gaila.

Kol jos žaidė tuos debiliškus Čiulpia-Kolos žaidimus, kol fotografavosi smaukalių kalendoriams ir kol demonstravo kad galima dainuoti ne šiaip lūpomis, o lytinėmis, tol viskas buvo chuinia ir nesvarbu. Taip sakant, nučiulpė ir pamiršo. O dabar?

O dabar bus taip kaip būna su prostitutėmis, balerinomis ir profesionaliomis sportininkėmis. Žodžiu, Olialia rūrytės, kaip ir kitos moterys, kurių tinkamumo naudoti terminas yra 5-10 metų, po kelių metų bus pasiųstos nachui. Jeigu per tą trumpą laiką jos nesusiras kokio debilo, negalinčio gyventi be personalinės kurvos (tipo, Jomantas), jos liks vienos, nupezuzios ir su dviem litrais silikono ten, kur jo neturėtų būti. Maža to, tą savo lobį jos turės kas 7-10 metų pasikeisti, kitaip iš jų buvusių papų teliks išvarvėję šuns speniai. Ir štai rezultatas – vietoj trijų moterų, kurios visai galimas daiktas per 10-15-20 metų įgautų jeigu ne proto, tai bent gyvenimiškos patirties, mūsų Tėvynė turės tris nelaimingas šlervas, savo liūdesiu teršiančias šviesią ir žydrą Lietuvėlės padangėlę…

Ir viskas tik dėl to, kad kažkokiam pedrylai kilo ochujebitelna mintis kaip „netradiciniu metodu informuoti targetgrupą apie naujo Čiulpia-Kolos bambalio įvedimą į rinką…“ Bliat bliat, žmonės, nežinau kaip jums, o man čia jau kvepia supista daktaro Moro sala ir nacių eksperimentais.

Štai šia liūdna gaida ir leiskite man baigti savo neatsakytų laiškų apžvalgą.

Olveis jors.

Tačiau kaip jūs visi matote – Lietuvėlės reklamikės pasaulėlis susitraukė iki tokio bybgaliuko, kad nabagai džeisidekai vėl turi į savo stendus kišti niekam nachui neįdomius prieškarinius šūdskaučių plakatus, demonstruojančius fašistinio diktatoriaus Smetonos vykdomą Lietuvėlės zombifikaciją.

Ne ką geresnė padėtis ir „Pypluose“ – vien dumblas su šūdvynių ir šūdcentrių A4 formato printais. Nu ir nx kaip liūdna.

Bet kaip žinia iš šakų susipynusių,

esame sotūs tuo, kuo maitina.

(čia reikėjo padainuoti)

Taigi, pristatau paskutinį „Pyplų“ vėmalą, tiksliau, tai, kas labiausiai jame pisa akį.

O akį labiausiai pisa pirmas atvartas:

Na ką, „Šūdenos-Bybalys“ atviru tekstu demonstruoja savo požiūrį į savo vartotojus – debilai. Konkretūs lopai ablouchai. Vienintelė galima asociacija pamačius šitą apsipasitenkinusį apdrengtą snukį kyšantį iš palapinės- tai pederastiškos idilės scena iš propagandinio pederastijos filmo „Kuprotas kalnas“: tusinasi du gaideliai palapinėje ir vargo nemato

Apie tai, beje, nedviprasmiškai nurodo ir šūkis: „Pasiduok … traukai“ < čia juk esminis pederastų argumentas, kad „kiekvienas turi pabandyti, a mažu patiks“.

Daugiau apie šitą dauną nėra ką pasakyti, o „Šūdenos-Bybalio“ marketingo komandai mano nuoširdūs palinkėjimai: piskit jūs savo reklamos agentūrą, kiek jų vazelinuotos šiknaskylytės leidžia – taip ir reikia dalbajobams, čiulpiantiems su dar didesniems dalbajobams.

Reikia visiškai neturi nei smegenų, nei pautų, nei savigarbos, kad tokį triedalą leisti į spaudą, o bet tačiau, gal ir gerai – vargšai išdurninti lietuvyčiai mažiau išgers šito Šūdenos myžalo.

Chm,.. vadinasi, vietoj nuoširdžių palinkėjimų aš privalau tarti jums nuoširdų ačiū…

AČIŪ jums, mielieji dalbajasosikai. AČIŪ! Ir toliau taip varykit… rudai ir riebiai…

Beje, kad jau išėjo kalba apie gavnojedus, turiu tokį idomų įrašą, kuris netikėtai tapo eksperimentine šūdvalgių viliojimo priemone.

Jeigu pamenate, kažkada buvo ant Marijėlės žemelės toks socialinės reklamėlis konkursėlis, kurio geriausias darbas tapo vizulas kodiniu pavadinimu „bybširdė“ - štai, prisiminkite prašom.

O įdomuis šis įrašas ne pats savaime, įdomūs yra jo komentarai. Matot, aš turėjau neatsargumo savo tekste panaudoti žodį „prostamolizacija“ – ir tai baigėsi tuo, kad partizaninio marketapisio atstovai nepaliko mano kuklaus ir niekam nežinomo internetinės kloakos užutėkio ramybėje ir atėjo čia atidirbinėti savo kalių ir pacukų darbo.

Štai kam leidžia pinigus prostamolio gamintojas:

Visai įdomus straipsnis. Ir teisybę perteikia. O mano vyrui, sutrikus prostatos veiklai labai padėjo prostamolis. Pagėręs jo tris savaites, jaučiasi daugi geriau- išsaugojo savo antrją širdį ))

VYRAS

Reikia eiti tikrintis, del prostatos pas gydytojus, tai labai svarbu. Jeigu simptomai prostatos yra neseni pabandykite PROSTAMOL UNO mane tai isgelbejo nuo vizito pas urologa. Aisku kantrybes, reikia 3 men. gerti.

Jonas

Ko čia sveikint, kai beveik pusmetį prakentėjau dielius prostatos skausmus. Apsilankius galiausiai pas urologus paaiškėjo, kad man prostatos išvešėjimas. Laiku kreipiausiai, padėjo vaistai prostamol

Inga

Sulaukus brandaus amžiaus būtina savo sveikatą rūpintis dar labiau. Mano vyras tikrai buvo apleidęs šį reikalą. Dirbo, bėgo, skubėjo, kol pagaliau suprato, kad kažkas negerai. Skausmingas šlapinimasis, kartais net su kraujais nejuokais jį išgąsdino, bet laimė, kad daktaro rekomenduotas Prostamol uno padėjo grįžti į visavertį gyvenimą.

Sapnas

Juokai juokais, bet baigtis gali labai prastai. Jei neuždelsta, tai ir Prostamolis padės,bet pirmiausia reikia išsitirti. Jau nekalbant apie vyriškumo išsaugojimą…

Eglė

Jau žinau, kaip sunku su vyrais susišnekėti, kai atsiranda problemų su prostata. Maniškiui ir šlapimo srovė buvo susilpnėjusi, tada dar skausmai prasidėjo, silpo ir lytinė funkcija. Košmaras, buvo piktas kaip velniukas. Pasitikrino, diagnozė – pirma gėrybinės prostatos hiperplazijos stadija. Daugokai teko laikti, kol susitvarkė viskas. Gėrė kantriai prostamol, tai ir paveikis matyti. Kaip tik pavasariui turiu laimingą ir atjaunėjusį vyrą…

Gabi

Kas tas neuždelsimas? Mano vyrui jau buvo II stadija išvešėjimo, tai aš manau, kad čia jau gerokai jis užtempė, bet ir tai prostamol padėjo. Gal jeigu dar būtų kentęs skausmus ir negalėjimą šlapintis normaliai, tai ir operuoti reiktų. Oi, geriau nereikia.

Tačiau pasirodo, kad jie prie šito gėdos stulpo stovi ne vieni – štai, koks komentaras staiga ir netyčia atsirado prie to įrašo vos prieš porą dienų:

Kestas

Prostatos gerybinio isvesejimo sukeltiems simptomams gydyti geras vaistas yra Peponen is moliugu seklu aliejaus, jis ir pigesnis uz placiai reklamuojama prostamoli, pats esu vartojas peponena tikrai geras

Įdomu, ar prostamolio konkurentai savo šūdo srūmimui tyčia pasirinko ne tik tą patį mediakanalą, bet ir tokią pačią bukumo ir debiliškumo formatą?  Šiaip manau, kad anksčiau ar vėliau toks reklamšūdės formatas bus oficialiai pripažintas kaip viena iš spamo atmainų, o kol kas tegu dergiasi urodai – kartais visai smagu į debilus pasižiūrėti iš šono.

O man belieka oficialiai kreiptis į visus Lietuvėlės prostamolizatorius:

Gerbiamieji Prostamol Uno ir kito, padedančio prakakoti ir išlaikyti srovės stiprumą, šūdo gamintojai, jeigu Jums reikia, kad vienintelio ir nevjebenno [neinpisamo] AdReview.lt blogo puslapiuose atsirastų jūsų produkto aprašymas pačia geriausia jam įmanoma forma – kreipkitės tiesiai į mane ir aš Jums padarysiu taip, kad ten kur nesueina nebeniežtėtų.

Skausmas pasireiškė tuo, kad man laiškus rašo tik idiotai. Štai, konkretus pavyzdys:

nuo Marius Kislauskas <marius.kislauskas@gmail.com> kam “AdReview.lt@gmail.com” <AdReview.lt@gmail.com> data 2009 m. gegužės 7 d. 18:31 tema Sveiki

Laba,

Maciau mieste tokius fainus dviracius, kaip suprantu naujas , netradicinis lauko reklamos kanalas.Butu faina isgirsti kitu nuomone.Man tai tikrai, faina, linksma, ekologiska, grazu! Tie dviraciai maciau  dar ir  apsisvieciai ir garso sistema yra, visai super!

Ten berods imone (reklamos masinos) Idedu pora  fotkiu.

Marius

Tai va. Žinoma, man nebuvo sunku suvesti į gūglo paiešką gerb., Mariaus Kislausko vardo ir pavardės bei sužinoti, kad – o! koks netikėtumas! – berniukas stumdo savo paslaugą.

Na bet dėl Dievo meilės, kodėl viską reikia daryti taip skersasubiniškai? Kas aš toks – kokia nors supista Lietuvėlės televizijėlė, kuri negavusi babkių neparodys nieko, susijusio su svetimu verslu? Ar koks pizdaboliškas laikraštis, savo nuotraukose blurinantis į kadrą patekusius logotipus?

Na kodėl reikia pirma išpisti sau smegenis, o tada bandyti perpisti ir kitiems? – aš čia į tave kreipiuosi, garbusis HC Cosmo vadubininkėli, M. Kieslauskai. Paimtum, ir parašytum kaip protingas žmogus protingam žmogui apie tai kokius superduperochujebitelnus velomobilius turite, prikabintum porą geriausių pavyzdžių – ir aš su malonumu įdėčiau savo kuklų blogą. Juk man pačiam tai yra įdomu.

Kokia logika lįsti pas žmogų per kaminą, prieš tai nepabeldus į duris?

A, atrodo sugalvojau – firma buvo nusiuntusi savo vadubininkėlį į partizaninio marketingo guru Kaip Tenjis seminarą ir dabar žmogus demonstruoja ką išmoko. Kažkaip labai dažnai Lietuvėlėje visi “netradiciniai” ir “partizaniniai” veiksmai primena bandymą išsivalyti dantis, neišsižiojus, o prakišus dantų šepetuką pro užpakalį.

Štai šiuo tapybišku palyginimu sveikinu visus bandysiančius šiandien sukūrybinti kažką tokio pat netradicinio, tskant ir škia, adaptuoto krizės sąlygoms.

O aš, jei Dievas duos, užsiimsiu dėdės Valentino agitadaptacija – kiek gi galima iš psichinių ligonių, t.y., nelesbių, tyčiotis (garbi ir patyrusi tokių reikalų specialistė Filomena Taunytė būtent taip apibūdino šitą “lyties pasirinkimo laisvę”  – vargšai, nelaimingi žmonės, turintys psichinių sutrikimų, praktiškai psichiniai ligoniai). Ir jeigu kokiam nors pedikų gynėjui kils noras prisipisinėti – tai eik, gerbiamasis, ir nučiulpk Žinių radijo vadovui, nes būtent jo eteryje buvo viešai įvardinta jūsų visų diagnozė, su kuo jumis ir sveikinu.

Pirmiausia, pasigrožėkime, ką rusiškoje virtualybėje aptiko ir man atsiuntė gerb. miss demand

Štai kaip atrodo taupios fotosesijos “pats nusifotkinsiu” rezultatas:

Jeigu netiki, kad tai realybė, o ne kokio nors pikto dyziko kompiliacija – spausk ant šitos nuorodos http://promobuv.yar.ru/ ir įsitikink.

Vienu žodžiu, Padvaisko čiužiniams ir Vievio paukštynui dar yra resursų pasitaupyti.

Žadėjau kad parašysiu šiandien – šiandien ir rašau. Dar netgi liko 57 minutės iki pažado galiojimo pabaigos.

Kaip minėjau, noriu pademonstruoti jums socialinę reklamą, kuri, mano nuomone, yra visiška bibliografinė retenybė, nes aš ją mačiau tik vieną kartą ir tik vienoje vietoje.

Vadinasi, jos buvo atspausdintas viso labo vienas plakatas, kurį Džeisidekas šiais lauko stendų piguvos laikais, matyt, savaitę sutiko palaikyti viename iš savo tuščių gandonstulpių.

Štai jis, šedevras per visas puses, galus ir visais kampais:

Supratote, oluchai, Afganistanas nėra toli – jis kaip Matrica visur ir visame kame! O be to, kiekviename iš mūsų tūno po vieną vidinį talibą, vieną vidinę šachidę ir vieną vidinį amžinąjį žydą, paeiliui papisantį tai talibą, tai šachidę – ši vidinio savęs papisimo procedūra mokslinėje literatūroje vadinama “vidine disciplina”…

Tačiau tai tik žmogaus vidinis pasaulis, o dar egzistuoja išorinis pasaulis, kuris įvairiomis priemonėmis stengiasi nukreipti kiekvieno asmens vidinių talibo, šachidės ir amžinojo žydo veiksmus pagal išorinį pasaulį valdančiųjų poreikius…

O jų poreikiai nėra tokie jau paprasti.

Juk kažkas turi pasirūpinti valstybe, gaminančia 90% viso pasaulyje parduodamo heroino… Nenutrūkstamą produkcijos tiekimą užtikrina vietiniai vadai, taikdariai saugo juos nuo islamistų-fundamentalistų – nachalų, nepripažįstančių žmogaus teisės žudyti save už savo paties pinigus ir todėl šaudančių vargšus narkomanus  vietoje ir be jokio teismo… Tačiau juk reikia kažkaip išlaikyti ir darbo jėgą, dirbančią aguonų laukuose, o tai bl, išdvės visi jeigu negaus valgyti arba sušals žiemą basi.

Bl, pasaulinė narkotikų rinka pagal pinigų apyvartą prieš kelis metus aplenkė pasaulinę ginklų rinką ir šiuo metu yra garbingoje 2-je vietoje . Už narkotikų rinką pelningesnė yra tik žaliavų rinka.

Todėl tik paskutinis debilas gali naiviai tikėti, kad narkotikai – tai “pogrindinis” verslas. Kiekvieną supistą sritį kontroliuoja ir iš jos pelnosi atskiros finansinės grupės. Pasaulis šiuo metu praktiškai pasidarė kišeninis ir globalizacija, prieš kurią arba už kurią kažkas kovoja iš tikrųjų jau yra pasibaigusi. Praktiškai beveik visos šalys yra sujungtos į vieną darinį piniginiais, žaliavų, prekių, darbo jėgos, informacijos srautais. Ir bet koks judėjimas-veiksmas vykstantis bent kiek didesniu masteliu yra apskaičiuotai kontroliuojamas ir turi savo galutinį “valdymo centrą”. Tiek šita “pasaulinė krizė-pizė” yra kontroliuojama ir skirta konkrečiam tikslui: virtualius, tik bankų kompiuteriuose egzistuojančius pinigus paversti realiu turtu. Tiek ir narkotikų rinka yra labai griežtai ir tikslingai valdoma.

Kas yra galutinis Afganistano herčiaus vartotojas – tai pinigais aptekęs vakarų civilizacijos atstovas, gyvenantis griežtai sutvarkytose ir puikiai funkcionuojančiose valstybėse. Kurios, pasirodo, kaip tyčia negali sutvarkyti tik dviejų dalykų:

1 – narkotikų platinimo (nes tai yra pelnas, kuris verslininkams yra toks pat pajamų šaltinis kaip ir visa farmacija, kaip automobilių gamyba, kaip lengvoji pramonė… Pinigai, juk nekvepia, a ne)

2 – teroristinės veiklos (žinoma, kam naikinti minios valdymo įrankį? kai reikia, teroristai pasprogdina, kai reikia pašaudo, žmonės išsigąsta ir bėga ieškoti užuovėjos… Vietoj to, kad išpistų savo virtualiuosius vergvaldžius)

Bet aš ir vėl nuo reklamos nukrypau į tas lankas, kurias intelektualinės prostitutės, t. y., piarščikai, paskelbė “sąmokslo teorijomis” ir, kas svarbiausia, įtikino visą perpistą visuomenę, kad daiktas, kuris vadinasi “sąmokslo teorija” realiai egzistuoti negali. O kodėl jis negali egzistuoti? Todėl, kad tai tik “sąmokslo teorija”.

Pagaunat genialaus piaro paprastumą: žmogus sako – štai yra tie ir tie, kurie mus pisa taip ir taip. “Autoritetai” atsako – visa tai yra tik “sąmokslo teorija”. Žmogus pradeda šaukti, bl, gaidžiai, jūs ką nematote, kad čia bl, ne faking teorija o supista realybė! O jam autoritetai atsako – prašom neisterikuoti, tai NEGALI būti realybė, nes tai – yra “sąmokslo teorija”.

Ir šitaip, daroma kiekvienoje vietoje, kur tik išlenda koks nors supistas ir akivaizdus per visus galus faktas.

Vsio, viskas, dabar tikrai grįžtu prie plakato.

Pasakykite man, koks bybis nepagailėjo savo laiko ir sukūrė tokį už jautriausios vietos griebiantį tekstą, pradedant šūkiu, baigiant paaiškinimais?

Pažvelk – Afganistanas arti.

Padėk – tu gali!

Nu bliat, nu poetai, nevjebenni [neįpisami]!

Aš net nebeturiu minčių, kaip galima būtų labiau išsityčioti iš to daikto, įmontuoto į mūsų galvas ir vadinamo smegenimis.

Rengiama paramos akcija, kurios tikslas – rinkti lėšas Afganistano vaikų žieminiams batams…

Bl, bl, jau kokio skersumo ir ilgumo skersą aš dėjęs ant Afganistano, tai net sunku apsakyti, ypač turint omeny, tos valstybės oficialias pajamas iš herčiaus gamybos… Aš suprantu, kad tai visiškas blefas ir skirtas projektinių babkių įsisavinimui – kiekvienas supistas valdiškai remiamas projektas turi privalomą punktą “Akcijos komunikavimas media priemonėse, nurodant projekto rėmėjus”, nu bet daryti tokią urodstvą – čia reikia ne tik  sugebėti, bet dar ir pasistengti.

Beje, visa tai labiai įdomiai atrodo šalia Junisefo piarinio šūdprojekčio, renkančio pinigus Afganistano mokykloms. Žodžiu, Afganistanas dabar madinga tema tarp labdaros babkes įsisavinančių organizacijų. Lygiai taip pat, kaip kažkada šitie, bl, pasaulio gelbėtojai triedė apie Afrikos vaikus, prieš tai seilėjosi dėl žūstančių vandenynų ekosistemų… Ir taip toliau ir panašiai.

Viskas, liko penkios minutės, kad pažadas būtų išpildytas, todėl tarkim, kad pamąstymai apie tai, kas yra labdara – tai mūsų visų namų darbas. Pamedituokime ta tema, vistiek kada nors mes apie tai pasišnekėsime.

Beje, pabaigai, susipažinkite – štai tie bybiai, demonstruojantys, kad lauko reklamą gali sumaketuoti bet kuris šūdprojektvadis su paprasčiausiu maikrosoftiniu Vuordu:

Gal ir teisingai – vistiek šūdą darė, tai bent sutaupė ant agentūrinių. Nežinau, bl, atsidėkokite jiems geru žodžiu ar ką, jeigu kur netyčia sutiksite…

Beje, žodžiai “panašiai matantys” tai nėra šiaip atsitiktinė lingvistinė forma, nes “pasaulio matymas” yra lygus tavo “pasaulio suvokimui”, t.y. kaip tu matai, iš tikrųjų reiškia kaip tu suvoki.

Ir tik paskutinis debilas gali sakyti, kad “koks skirtumas kaip ką pavadinsi”. Iš tiesų, kiekvienas žodis, kiekvienas veiksmas turi savo labai konkretų poveikį ir prasmę.

Taigi, dabar aš noriu užfiksuoti vieną standartinį 120×60 px banerį, kaip mūsų kasdienybės simbolį.

Štai jis:

Jūs aišku paklausit:

- Vuotafak?

O aš jums atsakysiu:

- Įsiskaitykit.

Jūs man atsakysite:

- Į ką bliat nachui čia įsiskaityti?

Aš atsakysiu:

- Į tuos vienintelius du žodžius – “Nustebink Mylimiausią”.

Jūs vėl susinervuosite:

- Bliat, šo za žopa, kame kampas?!

O aš vėl ramiai tarsiu:

- Spakucha. Šitas supistas internetinis tinklapis vėvėvė taškas adreviū taškas eltė yra viso labo mano supistos sielos atšvaistas šiame supistame pasaulyje – kokio bybio jums, išsilavinusiems ir protingiems žmonėms, sukti galvą, apie ką aš čia peizėju.Taigi, pradedam analizus.

Įžanga: aš ant šito banerio, demonstruojamo Hey.lt reitingavimo sistemoje taip ir nepaspaudžiau, todėl net neįsivaizduoju į  ką jis turėjo nukreipti. Tačiau esmė ta, kad jį pamačiau ir įsisąmoninau jame  esančią informaciją. Ir nors tikriausiai, jį pagamino koks nors dienos šviesos nematantis dyzikas, drožiantis bile kokį šūdą už kurį mokama, tai nieko nereiškia. Nes žmogus, iš tiesų, veikia kaip tarpininkas tarp objektyviai egzistuojančios informacijos ir šito faking supisto pasaulio, kuriame jam (kiekvienam iš mūsų) tenka leisti savo sąmoningą gyvenimą.

Sou, pradėsiu nuo vaizdo – vyras ir moteris “šaukšto poza” kaip ji vadinama Kamasutroje. Tai poza išreiškianti ramybę ir pasitikėjimą vienas kitu. Ne koks nors egzaltuotas fakinimasis, o tiesiog švelnus ir palaimingas buvimas kartu. Tai reiškia, kad baneris turi simbolizuoti visišką pasitikėjimą ir užtikrintumą (chujovas terminas, bet kadangi o tačiau aš dabar esu veikiamas алкоголного воздейтсвия, nėra ko tikėtis rišlesnių paaiškinimų).

O dabar atkreipkite dėmesį į tekstą.

Nustebink Mylimiausą

Kaip tyčia, dabar man ir vėl baigiasi kantrybė vaidinti išminčių nešantį ŠVIESĄ ir ŽINIAS visiems žmonėsms ir kyla noras kuo greičiau pabaigti įrašą ir spausti “Publish”.

Gerai, trumpai ir paprastai:

1 – lietuvių kalboje forma “Mylimiausią” reiškia “vyrą kurį myliu labiau už kitus”, nes jeigu būtų vienas vyras, būtų užrašyta “Nustebink Mylimąjį”. Vadinasi, yra daxuja visokių mylymųjų, bet vienas kažkuris tarp jųjų yra “mylimiausias”. Vadinasi, šitas supistas baneriukas deklaruoja tipišką kurvos pasaulėžiūrą: pisuosi su visais ir sudarinėju reitingą, kuris mano pizdalaižys yra vertingiausias egziampliorius. Vadinasi, ar suprantat, bybiukai, kokioje mes visuomenėje gyvename, a? Mes gyvename tokioje visuomenėje, kurios standartas yra pistis su visais ir sudarinėti reitingus, kuris jobarius, kurioje vietoje pagal savo jobariškumo talentą randasi.

Ilga ilga pauzė, kurios metu rodau faką baltoms ofiso luboms.

2 – tiesą sakant, taisydamas gramatines klaidas, kurias padariau veikiamas aklkoholio,  pamiršau ką dar protingo norėjau pasakyti, todėl dabar vietoj to, kad pildyčiau internetą dar keliais niekam nereikalingais kilobaitais informacijos einu užpildyti save lietuvišku alumi, kuris suteiks man jėgų ir dvasinės stiprybės aprašyti paskutinius lietuviškosios reklamikės apsireiškimus josios absurdiškaisiais pavidalais.

Ahoy, ponas Bebre, Ail by biak!

Sūn. Very sūn.

Kadangi, čia aplink be galo daug jautriasielių, jautriaodžių būtybių, iškart kategoriškai siūlau eiti joms nachui, nes kitaip – man pochui ant jų pseudoidiotinės moralės išvedžiojimų ir didžiadvasiškų jausenų.

Taigi, dar kartelį: eikit nachui, pasiskaitykite kokius nors lengvusdaiktus arba gietašką. Jums – mano nuomonė yra šlykšti ir bjauri, o man ant jūsų nuomonės – ilgas ir konkretus skersas. Vsio, viso gero, sakau trečią kartą iš eilės.

Ir jeigu dabar, po trijų pasiuntimų nachui atsiras dar bent vienas moralistas – tegu kaltina pats save – kaip žinia, jeigu durnius – tai dažniausiai, suvisam.

Gerai, o dabar apie konkursą.

——

Buvau nusiteikęs ilgai ir daug skeryčiotis ir putotis, bet prisiminiau, kaip mane viskas užpiso, todėl vemsiu trumpai ir tirščiais.

Kai tualetinis popierius, vadinantis save laikraščiu, pradeda gelbėti gyvybes, imi suprasti, kad Kamiu pažinojo tik estetiškąją – filosofinę absurdo formą, o mums tenka gyventi su jo konkrečia, realia materializacija.

Ir tiesą sakant, aš galiu tik užjausti tuos fotožoperius ir šitmeikerius, kurie dėjo visas savo pastangas ant šito reikalo, virpino orą brainstormų metu ir gal netgi nuoširdžiai stengėsi kažką, bent kažką prasmingo išspausti.

O bet tačiau deja, statyk nestatęs, bet jeigu pamatai kreivi – vistiek nestovės.

Ir kaip absoliutus to įrodymas konkurso-klounados nugalėtojo maketas. VI-ZU-A-LAS, iš didžiosios ŠĖ raidės:

(paimtas iš zudykreklamą.lt – aiškinu tiems, kam pasisekė ir kurie to dar nematė)

Ar turi bliat’, tai ko reikia? Nu, ar turi? Nu, nu? Nu rodyk, tai kur bliat’ tavo bybis? A? Kur bliat, bybį padėjai? Kokia bliat’ kurva tau jį nachui nukando, tu bliat, urodas!? Ateini čia nachui.

O ką aš galiu pasakyti? Na, šaunuoliai tiesiog. Paėmė ir pritaisė pautus prie širdies, nes juk širdis be pautų tai juk niekam neįdomi. O kad būtų apie ką diskutuoti, bybio taip ir nenupiešė. Matyt, neturėjo į ką pasižiūrėti.

Bl, ačiū dievui, kad aš tų bebybingųjų kreatorių nepažįstu – dar imčiau ir prisigėręs leptelčiau ką nors neestetiško… O jie juk iš tiesų tai nekalti – čia bl, konkursas toks – dvasinės pederastijos šventė. Broliai lietuviai, pademonstruokime plyz, kaip mes savo artimą mylyme! O kad mūsų demonstracijose labiau atsispindėtų kančia ir empatija – padarykime tai už dyką.

Štai ir drožia gavnojedai kaip pro subinę perpisti – su gilia mintim ir visais kitais privalomais atributais.

Gerai, viskas, užtenka. O tai čia bl, įsigilinus galima būtų pusę sociologinio traktato parašyti apie savipisoje išugdytą visuomenę ir joje vykstančius procesus, kuriuos galima būtų apibūdinti vienu terminu – sąmonės fekalizacija.

Galit suprasti kaip norit – galit pasigilinti,.. apmąstyti iš įvairių kampų,.. kloakos juk tam ir yra, kad galų gale sužinotum, kokia vis tik graži ir skaisti yra žvaigždė, po imeni Solnce.

Aš pabaigai pasakysiu tik vieną konkretų pastebėjimą, apie labai konkretų dalyką: reklama – tai priemonė pasiekti išsikeltą uždavinį. Reklama yra gera tik tuomet, kai jos pagalba tas uždavinys pasiekiamas sunaudojant minimum resursų.

Šiai reklaminei akcijai buvo sukurti 22 skirtingi darbai, kuriuos kūrė “Lietuvos reklamos žiedas”. Akcijai panaudotas reklaminis plotas buvo vertas “361 504 Lt + PVM”. Triukšmo, judesio ir bezdalų aplink buvo tiek, tarsi būtų nuspręsta viešai giljotinuoti Tapkių su Šlepkium.

O rezultatas… Net 50 savanorių!

Mano nuoširdžiu įsitikinimu, tokį rezultatą buvo galima labai ramiai pasiekti panaudojus vieną kompą, vieną printerį, vieną poką balto ofisinio popieriaus, vieną protingą galvą ir penkis-šešis pagalbininkus, kuriems visas tas reikalas nuoširdžiai rūpėtų.

Apskritai, šitas liūdnas faktas, kad tokiai organizacijai kaip “Jaunimo linija”, tenka per šūdasklaidą ieškotis bendražygių, rodo kad psichologinės pagalbos visų pirma reikia jos pačios nariams.

Nuo ko, tiesą sakant, ir reikia pradėti bet kurią svetimos sielos gelbėjimo procedūrą. Nuo savęs.

Štai tokiu gražiu palinkėjimu, mielieji skaitytojai, mes ir baigiame savo naktinį pamokslą, kurio tema buvo – Jėzus kiekviename iš mūsų, kaip Dievo mielaširdystės liudijimas klaidžiojantiems tamsoje nusidėjėliams.

Alach Akhbar!

Tai yra, aš visiems prieš miegą papasakosiu trumpą pasakėlę. Pasakėlė bus labai trumpa, bet dėl to ji nė kiek neprastesnė. O prasidės ji nuo to, kad aš paklausiu jūsų:

- Ar žinote, kas yra bomžai?

Jūs man visi draugiškai atsakysite:

- Taip, žinome – bomžai tai tie, kurie neturi kur gyventi, valgo iš konteinerių, prašo išmaldos, kad galėtų nusipirkti odekalono ir vaikšto pastoviai apsimyžę bei apsivėmę, nes neturi kitų drabužių…

Tada aš jūsų vėl paklausiu:

- O ar žinote, kodėl bomžai tapo bomžais?

Jūs man vėl atsakysite, bet šį kartą visi skirtingai. Vieni sakys:

- Todėl, kad kol nebuvo bomžai, jie smarkiai gėrė ir viską pragėrė!

Kiti:

- Todėl, kad jie debilai.

Treti bandys parodyti savo erudiciją ir išsilavinimą:

- Bomžai tapo bomžais todėl, kad nesugebėjo adaptuotis prie socialinių sąlygų pasikeitimo, įtakoto naujai besiklostančių ekonominių santykių ir pasaulinės konjuktūros influenso į regioninės politikos kontiniumą.

Ir tada aš iškelsiu pirštą į dangų ir nusišypsojęs ištarsiu:

- Ne, jūs nežinote kodėl bomžai tapo bomžais. Tačiau aš jums atskleisiu šią baisią žmonių virsmo į gyvulius paslaptį, kad jums patiems niekada nenutiktų tokia nelaimė. Taigi klausykitės įdėmiai ir perduokite kitiems – bomžais tampa tie, kurie nevartoja vitaminų ACTILIFE.

Netikite? Štai jums vaizdinis įrodymas:

O svarbiausia, kad tai viena iš nedaugelio reklamų, kurioje nėra nė kruopelytės melo – šitie žmonės tikrai nevartojo ACTILIFE.

Žiūrėkit man, ir jums tas pats bus, jeigu nepradėsite vartoti. Todėl dabar – marš į lovą, o ryt iš pat ryto – marš ieškoti geriausiasiose vaistinėse.

Labanakt.

—

P.s.: o bl, kaip gavosi – nė vieno keiksmažodžio ir nė užuominos apie žydus…

Matyt, prieš lietų.

Kas man gali paaiškinti, ką litovcų įmonės, priklausančios riebioms kapitalistinėms švedų kiaulėms, tinklapio frontpeidže veikia šitas, kaip jį išvadintų koks nors sušiktas antisemitas, žydpalaikis?.. Tačiau, kadangi aš esu sušiktos žydų religijos sunaikintos civilizacijos atstovas, o ne sušiktas antisemitas,  vietoj „žydpalaikis“, esu priverstas vartoti terminą – šis žavingas, dievo išrinktosios veislės atstovas?

Kodėl gi mūsų nekenčiamas telekomas, pasivadinęs dievu ant šios ubagų žemės, sugeba pasitvirtinti sau tokį vizualą?

Jiems ką, gal kokie Penki Kontinentai svetainę darė ir ta proga penkių kontinentų generalinis davė komandą subtiliai užsiminti, kas yra tikrieji šeimininkai? O gal tai tik viso labo pagiringo dyziko prikolas?

Ir tik nereikia dabar naiviai aiškinti, kad taip “netyčia gavosi”. Žodis “netyčia” yra sukurtas specialiai debilams valdyti – juos pisa, o durneliai galvoja, kad “taip netyčia gavosi…”

Jo, būtent, kažkam netyčia, kažkaip netyčia, pakilo noras papist kaip tyčia.

Prisiminkime, ką aukščiausiasis savo veisliniams humanoidikams seniai seniai paaiškino: be mano žinios ir plaukelis nuo galvos nenukrenta. Veislinukai, beje,  šitą tiesą iškart įsisavino ir pradėjo viską daryti labai konkrečiai žinodami – ką, kodėl ir kokio bybio daro. O štai, broliai litovcai iki šiol stovi netyčia atsistoję šuniuko poza ir tikisi, kad netyčia išpis ne juos, o kaimynus, tačiau kažkaip netyčia tokius pačius pirmuosius ir pagaidina. Neveltui juk debilai užprogramuoti amžinam kaifui: jeigu tave išpiso per vieną skylę – atsuk kitą, o vdrug neišpis.

Bl, kažkaip netyčia, labai antilietuviškai gavosi, matyt, į mano arijietišką kraujotakos sistemą yra įsimaišęs koks nors sušiktas žydiško kraujo lašas ir štai dabar, kai norėjau užvažiuoti ant lygesnių už lygius ir protingesnių už protingus, tas lašas kaip tyčia užputojo…

O gal tai toks porinkiminis sindromas – įsijungi radiją ir bl, tik bl ir nx nėbėr ką bl daugiau bl ką bl besakyti bl. Bl, kaip kokios dvasinės pagirios. Seniai besijaučiau taip skersą ant Tėvynės padėjęs. Nx, bl, šiknaskylė švęstu vandeniu apšlapintoji.

Nu ir xui snim, su šita gaidžių ir bybčiulpių vištide – matyt, dar per mažai pista ir vis dar per mažai šūde murkdyta. Nieko nepasakysi – DRĄSI ŠALIS, однако.

Geriau grįžtam, prie šitos šūdinos valstybės šūdino interneto šūdinų puslapių.

Информация к размышлению [protapisio mankštelė]: apkerpant ekrano printskryną su manoteo.lt vaizdeliu kažkaip netyčia paveiksliuko aukštis gavosi 666 pikseliai.

Taigi, klausimas: ką visa tai, bl, reiškia? Ir kaip mums su tuo dabar gyventi?

—————-

Ai,.. oi,.. ojojoj,..  bl,.. tiesa,.. ką prisiminiau – šiandien gi “Žmonės” išeina!!!… Zajabys… Pisk ir myžk… Nuo paskutinio numerio tik šiaip purtė – perverčiau iki vidurio iš numečiau nx, nebeištvėriau toliau.

Įdomu, o kas šiandien bus… Bl bl, tiesiog intelektualinio mazochizmo seansas.

TZĖ PYPOL – geriau juk nieko neturime, vadinasi taip mums ir reikia.

Taigi, šįkart perskaitęs apie alfa.lt pinigų išmetimo į balą akciją, nesusilaikiau, pakomentavau, o dabar savo komentaro pagrindu nusprendžiau ir savo bloge apdainuoti naujausią alfa.lt reklamą, juo labiau, kad ir šiaip norėjau tą padaryti.

Pirmiausia, susipažinkime su objektu.

Štai kaip tai atrodo tradiciniuose Klyrčianelio stenduose:

O štai taip atrodo „netradicinės priemonės“ gatvėse:

Konstatuojame: ką tik jums buvo pademonstruotas pats patikimiausias būdas kaip sukišti reklaminio biudžeto pinigus į tą vietą iš kur nebeištrauksi.

Internetiniam portalui, niekuo neišsiskiriančiam iš kitų naujienų portalų reklamuoti save NEINTERNETE, o visiškai atsitiktinei publikai… Drąsuuu, labai drąsuuu… Matyt, durneliai alfiukai kiaurą dieną smaukydamiesi prie savo laptopų tiek nupušo, kad nebežino kaip atrodo liūdna ir ubagiška Lietuvos realybė, o įsivaizduoja, kad kiekvienas bezdarius litovcas su savimi vežiojasi po makbuką ar bent jau, iš bėdos, aifoną ir kas 15-ka minučių smaukosi po internetą ieškodami NAUJIENŲ…

Maža to, kad absoliučiai neteisingai parinktos komunikacijos priemonės ir vieta, bet ir tai, ką jūs rašote (spausdinate), o po to demonstruojate niekuo nenusidėjusiems Lietuvos piliečiams yra ne naujienos, o paprasčiausios, šūdiniausios bezdalienos.

Pšeprašam, koks man bybio skirtumas, ką siūlė ir ko nesiūlė visų pamiršti, lėtai trūnijantys Tapkius ir Šlepkius? Arba ką man, litovcui, reiškia tokia be galo be krašto svarbi naujieną, kad latviešai perpirko kažkokį savo šūdbankį iš žydų?  Aš jums kas, idiotas, o mano smegenys – šiukšliadėžė, kad bandote man sušerti tokias „naujienas“?

Jau geriau sukurtumėte kokį už širdies ir kitų vietų griebiantį feiką, pvz.:

Adamkus viešai prisipažino  – jis ne tik gėjus, bet ir žydų-masonų statytinis!

arba

Zuokas, užgrauštas sąžinės,  pasikorė savo namo palėpėje.

Va čia tai ilgai lauktos ir džiuginančios žinios – gal ir kiltų noras pasiskaityti detaliau.

Beje, tai netgi labai reali koncepcija – gatvėj reikia iškabinti visišką bliadstvą, atkreipiančią dėmesį, keliančią skandalą ir generuojančią srautą į tinklapį, o pačiame tinklapyje paskelbti antrą reklamos dalį: „Tik idiotai galėtų patikėti tuo, kad… ir t.t.“ arba pasukti į visišką sloganizmą – „Netikėkite gandais – skaitykite tikras naujienas!“

O dabar kas – visos ubagiškos “Naujienos akimirksniu” yra surankiotos iš kitų internetinių portalų… Dalbajobizmas ir tiek.

Galėtų drąsiai pasikeisti savo akcijos sloganą į “Copy/Paste akimirksniu!” būtų arčiau tiesos ir todėl labiau įtikintų. Arba dar galima paimti emocionaliais pažadais: “Kol kiti dar tik rašo – mes jau kopypeistinam!”

Pirmąjį sloganą atiduodu už dyką, antrąjį – su 50% nuolaida; imant abu – trečiąjį sukursiu nemokamai.

O dėl koncepcijos „Kliedesys vs. Tikrovė“ – prašom kreiptis asmeniškai meilu. Kaina – išpistinė (t.y. kas ką išpis)