Savo atnaujintame bloge pirmąjį įrašą skirsiu ne reklamai, o menui iš didžiosios Pė raidės – Poezijai.
Štai kokį presrelyzą kažkada ir kažkas man atsiuntė:
Pirmosios slam poetry varzytuves Lietuvoje
Kas yra slam poetry? Žmoniškai kalbant – poetų varžybos (varžytuves), improvizaciniai poezijos skaitymai gatvėje ar klube. Tai „poetinis tūsas“ – visiška priešingybė nuobodiems, tradiciniams, egocentriniams poezijos vakarams. Poetinio slemo metu galima įšokti į sceną ir su prozos gabalėliu, pantomima, trumpa inscenizacija ar panašiomis galvon šaunančiomis idejomis ir… kalbeti, skaityti, skanduoti, dainuoti, burbėti, pezėti… Mūsų dienų „meniniai intelektualiniai sluoksniai“ sleme įžvelgia šiuolaikinę gyvąją poeziją, organiškai tarpstančią šnekamosios kalbos, miesto ir kaimo folkloro, gatvės spektaklio ir kitų sunkiai apibūdinamų žanrų stichijoje.
Poetinis slemas skamba visuoe įmanomuose Europos centruose, visur, išskyrus Lietuvą, kuri teisėtai arba apsišaukėliškai yra pasivadinusi poetų žeme ir tėvyne.
2008 m. rugjūčio 27 d., 19:30 val. ši istorinė klaida bus ištaisyta – Vilniaus mokytojų namų kiemelyje vyks renginys „Su knyga per kultūrinę Europą. Lietuva“,… ir t.t.
Tiesą sakant, būtent po šių žodžių aš ir pajutau, kad nėra man ten ko eiti – bl, kas čia per demagogija: “Su knyga per kultūrinę Europą…”, tas pats, kaip “Trenksim bybiu per kultūrinį progresą…”
Nors pats veiksams kaip ir niekuo neturėjo skirtis nuo Poezijos pavasario Naktinių skaitymo cirko, kuriame visuomet malonu prisigerti alaus ir prisiklausyti visokiausių tvarinių, tačiau gavosi kaip niekada lietuviškai. Proše pagliondac, kak to všystko vygliondalo:
O štai kaip tai atrodo kai reikalo imasi išmanantys žmonės:
Telieka pasidaryti išvadas – Lietuva, ne šiaip Poetų šalis, kaip teigia LIetuvo poetai, - Lietuva – apsiseilėjųsių tryzniaujančių poetų, laikančių save didžiais menininkais, šalis.
Ir tik nereikia čia dabar pikdžiugiškai-landsbergiškai kikenti į kumštuką – Lietuvos reklamščikai lygiai tokie pat apsiseilėję, apsitrizniavę ir lygiai taip pat laiko save ypač didžiais ypač meninykais, su kuo jus visus ir sveikinu.
Ir rašykit eilėraščius – kitais metais vėl bus cirkas, o klounų, kaip matėte smarkiai trūksta.
