Bet gal ir nereikia – ir taip kraupu:

Pasirodo, pasąmonės lygmeniu Lietuvėlės „intelektualai“ mūsų valstybėlę laiko Afrikos dalimi, o mus negrais.

Beje, mūsų šūdelitis nuoširdžiai stengiasi, kad šis pasąmoninis Lietuvos suvokimas realizuotųsi natūroje – mūsų valstybė niekuo nesiskiria nuo bet kurios kitos bananinės respublikos, o Lietuvos žmonių padėtis – bent jau dvasinės baudžiavos prasme verčia pasijusti gyvenančiu tarp baltašiknių kolanizatorių engiamų negrų. Jau kiek kartų girdėjau girdėjau tokią frazę, „Oi bliat, geriau patylėk – o tai dar kam nors nepatiks…“ arba tas nuolatinis apsimyžimas prieš darbdavį – ir myža kas svarbiausia ne tik juodadarbia, bet ir absoliuti dauguma ofisinių žiurkių…

Bliatь, ką padarysi, dvasinis nigeris ir yra nigeris ir bus pisamas kaip nigeris.

Tiesa, bet aš juk apie reklamą turėčiau kalbėti.

Nors ką čia bekalbėti – pisau aš nachui tokius reklamščikus, kuriems pakyla ranka savo Tėvynei naudoti farmaceptikų-urodikų logotipus. Nieko keista, kad po to tokiems dalbajobams Lietuva pasidaro lygi Afrikai.

Įdomu, ar ir šita „pozityvi reklama“ yra išbezdėta pačio pozityviausio Lietuvėlės reklamikės kūrėjėlio, fotomeistrelio eMDžėjaus?

Šiaip jau labai neša į jo stilių – truputį paplagijuoti, truputį pasiseilioti, svarbu tik kad visi šypsotųsi…

Ta proga vienas iš Seimo dalbajobų nusprendė, kad litovcai dar per mažai nekenčia savo Tėvynės, todėl skatinant vidinę neapykantą būtina padidinti baudas už trikolioro neiškėlimą iki padorios 400-600 lituoklių sumos. Keista žinoma, kad nepasiūlė piktybiškų vėliavos nekėlėjų sodinti į kalėjimą dviem metams,  bet matyt tai paliko ateičiai – tam atvejui, jeigu Lietuvoj dar pasiliks idiotų vadinančių ja savo Tėvyne.

Nežinau kaip reaguosiu aš, piktybiškai nė karto nekėlęs vėliavos, tačiau Klaipėdos bomžai sureagavo momentaliai:

Akivaizdu, kad stabiliai augant bomžų ir savanorių šiukšlių rūšiuotojų skaičiui, auga ir jų pilietinis samoningumas bei Meilė Tėvynei.

Todėl galime būti ramūs – nors iš Lietuvos išvažiavo trys ketvirtadaliai darbingų žmonių, tačiau Lietuvos ateitis – patikimose rankose.