Gerai, beveik kaip žadėjau – išgėriau kavos ir štai pristatau vieną smagią nuotraukėlę.
Beje, galite pasinaudoti kaip bėtėeline priemone – įsivaizduokite tūkstantį benamių kašarų paleistų į miestą ir užbriandintų kokiu nors čiliaku…
For fun
Kokia Tėvynė, tokie ir didvyriai…
Lietuva tai daugiau nei Marijos žemė.
Joje ir jos tautos kolektyvinėje sąmonėje sutelpa daugybė kitų įstabių būtybių: Tapkius ir Šlepkius, Ambalas – Šiknoj Pedalas, visai ne vagis Zuokula, o taip pat ne kurva Zvonkė, ne gėjus Alanas ir ne klounas Minedas.
Būtent apie Minedą man ir pavyko iškapstyti tiesiog SENSACISACasasityxui informacijos!
Taigi, dabar AdReview.lt - vienintelis toks blogas ant Marijos ir visų kitų aukščiau išvardintų asmenų žemės, ne tik papasakos, bet ir parodys, kur buvo dingęs Minedas, po to, kai paskelbė apie savo sceninės karjeros pabaigą ir ką jis darė iki tol, kol sugrįžo pasipuošęs balerinos suknele.
Stulpinė reklama. 1 dalis. Smagioji
Kažkada man kilo mintis išsakyti savo nuomonę apie vieną įdomų reklamos tipą. Tai rašteliai, plakatėliai, lipdukai ir kiti šūdukai klijuojami gatvėse ant stulpų.
Kodėl mane sudomino šis savotiškas neformatas?
1 – šiais niūriais laikais, kai vartotojo sąmonė perpildyta informacijos, reikia ieškoti naujų būdų kuriais ir vietų per kurias galima būtų iš.pis.ti jo sąmonę.
2 – nes ji kažkuo panaši į samizdatą [savilaidą] literatūroje, samostrojų [pats pasistačiau] architektūroje ir naivizmą (dar vadinamą primityvizmu) dailėje – o visa tai yra MEEEEENAS. O MENAS – tai dvasios PEEEEENAS. O DVASIĄ penėti BŪŪŪŪTINA…
3 – aprašysiu antroje dalyje apie stulpinę reklamą.
Visi tie “pasidaryk pats” dažniausiai diletantiški ir keliantys šypseną, bet kartais tarp jų pasitaiko ir labai smagių egzempliorių. Štai, vienas “plakatas”, kurį perskaičiau nuo pradžios iki galo su pasimėgavimu. Išsididinkit, kaip sakoma, nepasigailėsit.
Tai va, supratot, aiškiai ir paprastai: būsit patenkinti!
Dar nemačiau nė vieno “profesionalaus” lietuviško kopyraito, galinčio savo įtaigumu prilygti pono Petro kūrybai.
Deja, tokie šedevrai mūsų reklamoje pasitaiko rečiau, nei aukso medaliai lietuvos sportininkams olimpiadose.
Koks tavo peliukas?
Sugalvojau prieš darbo pabaigą palinksminti tautą.
Štai, radau kažkada internete ir man, kaip visiškai nusikompiuterastėjusiam jūzeriui, labai patiko:
Laisvas vertimas tiems, kas nesupranta angliškai:
- Tai ką, nušveitė rutuliuką?
- Nenorėčiau apie tai kalbėti…
- Nenorėčiau apie tai kalbėti…
Gero vakaro.
Oi tiesa, ta pačia proga, klausimas: ar laukiate olimpiados?
Aš, tai taip laukiu, kad net nagai panižo, prisidėti prie Beidžingo piaro. Kaip jau rašiau prieš tai – Lai dzivu Čaina!
Platinti leidžiu laisvai ir visur.
Beje, ką tik sugalvojau akciją – pasiųsk atviruką į kinų ambasadą – jiems aišku, giliai px, bet užtat pačiam bus malonu…
Va, jų meilas chinaemb_lt@mfa.gov.cn jeigu pakils ranka ar kokia kita kūno dalis.
Mįslė. Retorinė
Klausimas:
- Kuo lietuviška reklama skiriasi nuo lietuviško oro?
Atsakymas:
- Tuo kad lietuviškas oras keičiasi.
—-
Po to, kai daugiau mažiau pastoviai parašinėjau apie Lietuvėlės reklamą, ji mane taip užkniso, kad nebesinorėjo nė prisiliesti prie savo blogo, nes darėsi bloga vien pagalvojus ką šlykštaus galima pasakyti apie dar vieną ir dar vieną ir dar vieną sušiktą reklamą meide in litjueinia.
Liūdna pikta ir graudu. Kodėl nėra kuo pasidžiaugti? Kodėl tai, ką reklamos meistrai atrajoja kartais kelis mėnesius prieš pateikdami tautai, taip ir atrodo – vienalytė minčių ir idėjų masė perdirbta į vėmalo spalvos ir vėmalo kvapo vėmalą.
—-
Na, kadangi patys labai stengiatės ir pastoviai prašotės, jums teks ir vėl mėgautis ant jūsų stilingų-suveltų-nuskustų-pašukuotų-sulaižytų-iškvėpintų-smegeningų galvelių nesiliaujančiu srautu iš po mano pirštų spaudeliojančių klaviatūrą besiliejančiomis paplavomis.
Ar pavyko perskaityti paskutinį sakinį? Smegenų vingių neišsinarinote?
Paaiškinsiu paprastai: kol jūs šiksite ant visos Lietuvos savo sušiktomis reklamomis, tol aš šiksiu jums ant galvos. Ir, savaime aišku, patapšnosiu, kad geriau priliptų, reklamčšikai, matj vašu (motinas jūsų).
Ai’em biak!
