AdReview.lt Rotating Header Image

Debilas

Od jednego idiota dla drugego idiota

Noriu pasidalinti savo skausmu.

Skausmas pasireiškė tuo, kad man laiškus rašo tik idiotai. Štai, konkretus pavyzdys:

nuo Marius Kislauskas <marius.kislauskas@gmail.com>
kam “AdReview.lt@gmail.com” <AdReview.lt@gmail.com>
data 2009 m. gegužės 7 d. 18:31
tema Sveiki
Follow up message

Laba,

Maciau mieste tokius fainus dviracius, kaip suprantu naujas , netradicinis lauko reklamos kanalas.Butu faina isgirsti kitu nuomone.Man tai tikrai, faina, linksma, ekologiska, grazu! Tie dviraciai maciau  dar ir  apsisvieciai ir garso sistema yra, visai super!
Ten berods imone (reklamos masinos) Idedu pora  fotkiu.
Marius
Ir prie šito, atseit “pamačiau, oi kaip faina” teksto pridėtos keturios nuotraukos, kiekviena po megabaitą.

Tai va. Žinoma, man nebuvo sunku suvesti į gūglo paiešką gerb., Mariaus Kislausko vardo ir pavardės bei sužinoti, kad – o! koks netikėtumas! – berniukas stumdo savo paslaugą.

Na bet dėl Dievo meilės, kodėl viską reikia daryti taip skersasubiniškai? Kas aš toks – kokia nors supista Lietuvėlės televizijėlė, kuri negavusi babkių neparodys nieko, susijusio su svetimu verslu? Ar koks pizdaboliškas laikraštis, savo nuotraukose blurinantis į kadrą patekusius logotipus?

Na kodėl reikia pirma išpisti sau smegenis, o tada bandyti perpisti ir kitiems? – aš čia į tave kreipiuosi, garbusis HC Cosmo vadubininkėli, M. Kieslauskai. Paimtum, ir parašytum kaip protingas žmogus protingam žmogui apie tai kokius superduperochujebitelnus velomobilius turite, prikabintum porą geriausių pavyzdžių – ir aš su malonumu įdėčiau savo kuklų blogą. Juk man pačiam tai yra įdomu.

Kokia logika lįsti pas žmogų per kaminą, prieš tai nepabeldus į duris?

A, atrodo sugalvojau – firma buvo nusiuntusi savo vadubininkėlį į partizaninio marketingo guru Kaip Tenjis seminarą ir dabar žmogus demonstruoja ką išmoko. Kažkaip labai dažnai Lietuvėlėje visi “netradiciniai” ir “partizaniniai” veiksmai primena bandymą išsivalyti dantis, neišsižiojus, o prakišus dantų šepetuką pro užpakalį.

Štai šiuo tapybišku palyginimu sveikinu visus bandysiančius šiandien sukūrybinti kažką tokio pat netradicinio, tskant ir škia, adaptuoto krizės sąlygoms.

O aš, jei Dievas duos, užsiimsiu dėdės Valentino agitadaptacija – kiek gi galima iš psichinių ligonių, t.y., nelesbių, tyčiotis (garbi ir patyrusi tokių reikalų specialistė Filomena Taunytė būtent taip apibūdino šitą “lyties pasirinkimo laisvę”  – vargšai, nelaimingi žmonės, turintys psichinių sutrikimų, praktiškai psichiniai ligoniai). Ir jeigu kokiam nors pedikų gynėjui kils noras prisipisinėti – tai eik, gerbiamasis, ir nučiulpk Žinių radijo vadovui, nes būtent jo eteryje buvo viešai įvardinta jūsų visų diagnozė, su kuo jumis ir sveikinu.

VN:F [1.9.13_1145]
Rating: 4.4/5 (7 votes cast)

“Debilas” – tikroji prasmė ir panaudojimas reklamoje

Kai mane trečia kartą mano bloge tiesiai į akis pavadinimo debilu – aš susimąsčiau.

Ne, ne apie tai, ką atsakyti tiems, smaigstantiems kritikos peilius į mano jautrią ir subtilią širdį,.. ką jau čia beatsakysi…

Susimąsčiau, ką reiškia terminas “debilas”, kaip ir kodėl jis vartojamas ir, apskritai, kas tai yra “debilas”.

Juk mūsų garbusis Šliurius ir Tapkius lygiai taip pat be užuolankų vadinamas debilu, o tas debilas vadovauja visai Lietuvėlės Respublikėlei. Arba, kiek kartų tauta šaukė šimtas keturiasdešimt vienam plėšikui ir jų vadui Ali-eM Bė – “DE-BI-LAI!!!”, o tuo tarpu jie labai sėkmingai dulkino tą šaukiančią tautą ir tatai darydami apturėjo ne tik moralinį, bet ir materialinį malonumą…

Idomu, o ką terminas “debilas” reiškia reklamos sferoje? Atidžiai įsiklausius į tik mintyse ištariamus žodžius – “debilas” tai vienas dažniausių epitetų, kuriais nesutapus nuomonėms yra įvardijami klientai, šefai, jų samdiniai, kolegos projvadai ir kolegos kūrikai. O ką jau bekalbėti apie vargšus vartotojus…

Ir štai šitaip begodojant ant manęs nusileido nušvitimas. Staiga aš suvokiau kaip Lietuvėlėje gimsta kai kurios reklamos, pro kurias neįmanoma ramiai praeiti net ir užsimerkus. Juk reklamščikų “kūriniai” – tai tiesioginis kreipinys į vartotoją. O reklamoje kaip ir gyvenime – jei matai, kad prieš tave stovi debilas, tai ir kalbi su juo kaip su debilu, kad vargšas silpnaprotis suprastų ir išgirstų Aukso Žodžius Aukso Paukščiais skrendančius iš Auksinės Burnos:

(EMOCINIS UŽKABINIMAS)

Jos keturios.
Romantiška, bet ryžtinga Scarlett, kuri neabejoja, kad būtent jai leisis užkariaujamas dukslioje tolumoje griaudžiantis miestas.

Zeta – užuominų šleifą paskui save braukianti naktinio gyvenimo karalienė.
Karjeros trajektorijoje – Meril, kuri profesionaliai atsiduria sau svarbių įvykių epicentre.
Ir Nikolė – urbanizacijos tik vos vos paliestas žiedas.

Pabandžiau prie kiekvienos poetinės išvaržos: “dukslioje tolumoje griaudžiantis“, “užuominų šleifą paskui save braukianti“, “karjeros trajektorijoje” (pšeprašam, kur? kas tai per vieta, “karjeros trajektorija”? ir kas čia per sugebėjimas “profesionaliai atsidurti sau svarbių įvykių epicentre”? Čia kaip vyksta: iš trajektorijos drebiamasi tiesiai į epicentrą?) ir “urbanizacijos vos paliestas žiedas” parašyti po trumpą repliką, bet supratau, kad tai ne mano jėgoms… Tiesiog nepatingėkite, perskaitykite dar kartą – iš lėto ir bandydami įsivaizduoti, kaip visa tai nutinka…

(PAŽADAS)

Jos keturios viename mieste. (na va, pi-i-izda miestui)
Keturios natūros, keturi stiliai ir keturios jų kryptys. (taip, yra tokia kryptis, vadinasi “į visas puses”)
Įdėmiau pažvelgę kiekvienoje iš jų tikriausiai aptiksite bent po dalelę savęs. (aha, viskas nuo žiūrėjimo kampo priklauso, o ypač viskas gerai matosi žiūrint per bbd prizmę)
Tai savotiški punktyrai, vedantys naujų stiliaus erdvių link. (jo, punktyrai labai savotiški ir vedantys labai savotiškai vedantis į labai savotišką erdvę – NX)
O jose – formos ir spalvos, geriausiai derančios prie jūsų sielos ritmo. (o, fengšui prasidėjo, jak to pienknie teraz bendzie [o dabar bus zajabys'])


(ARGUMENTACIJA)

Juk ir metas ieškojimams bei atradimams kasdien vis palankesnis! (o aš ir galvoju – ką veikiu skaitydamas šį debilišką gliancinį žurnalą – ogi ieškau ir atrandu!)
Tegu naujos mūsų kolekcijos įkvepia pavasariui! (a, štai apie ką jūs čia kliedėjot – naujos kolekcijos pavasariui… o aš vis tikėjausi, kad paskelbsite nekaltų sielų varžytines)

Nuoširdžiai Jūsų(ir kas gi tas, laimingasis užsakovas, už tai sumokėjęs pinigus) Europa

Obana. Prekybcentris, kioskų aglomeratas, žada tautai… pala, ką jis ten žada, duksliose tolumose karjeros trajektorijose skendinčias ir griaudžiančius sau svarbių įvykių epicentrus šluojančias užuominas:

Nixuja sebie [o tai tau], tiesiog, viena didelė užuomina…

O štai ir dukslioje tolumoje griaudžiantis miestas su visom keturiom, geriau įsižiūrėjus, turinčiom dalelę tavęs savyje…

Chm, ir štai su tokiu tekstu, su tokia ant kušetės gulinčia k-u-r-v-a, briandas (reklamščikų lūpomis) kreipiasi į vartotoją – moterį, turinčią pakankamai pinigų, kad galėtų “susikurti sau stilių”.

Atsakykite man durnam: kodėl, ta fakinė drabužių tolkučkė, pastatyta už banditų pinigus, kalbasi su normalia moterimi,  kaip su debile? Kodėl Step Topas tai normaliai moteriai kiša į veidą savo salotinio vėmalo spalvos vizualą? Kodėl Maxima, apdergia moters veidą ir iškabina mieste kaip pažadą savo klientui? Jie ką, bl, visus savo pirkėjus laiko debilais?

Fak of, sutraukos! Drožti jus šiknon netašytais šluotkočiais!

Px, man ta evropa ir tas steptopas, aš ten neperku. Bet man kaip vyrui, labai nepatinka, kai tyčiojasi iš niekuo dėtų moterų. Čia juk ne kokią šūdytę aptempti lateksu ir paleisti tautą linksminti.

Ir štai, vėl ant manęs nusileido nušvitimas ir supratau, kodėl vienintelis Švyturio alus, kurį vartoju yra “Baltas”. Kaip galiu pirkti Ekstrą ar Draught, kurie reklamuojami kaip alus pasikėlusiems priedurniams, nežinantiems nieko geresnio, t.y. – debilams?

Ir pabaigai – Labai reali sąmokslo teorija.

Klientams kartais išsprūsta: “Galėtumėm mes patys pasidaryti reklamą – nereikėtų mums tų faking agentūrų. Tiesiog mūsų marketingistai fotošopu nemoka dirbti.”

Tačiau, argi tai rimtas argumentas? Ką reiškia tokiam Švyturiui užpirkti konteinerį fotožopo, išdalinti visiems savo vadybininkams ir nusiųsti juos į kursus. Štai visi ir išmoktų, ir galėtų sau logotipus, etiketės bei vizualus drožti laisvu nuo planavimo metu. Vadinasi, yra kita priežastis verčianti samdytis reklamos agentūras.

Ir manau, kad žinau ją: gamintojas-pardavėjas-perpardavėjas galvoja, kad jo prekių pirkėjai yra debilai ir bijo, kad būdamas labai protingas tiesiog nesugebės su tais debilais susišnekėti. Todėl jis susiranda kitus debilus – reklamos agentūras, kurie už pinigus aniems debilams viską ir paaiškina.

…o tada atsiranda treti debilai, kurie aprašinėja internete pirmųjų debilų sukurtą debilizmą… o po to ketvirti debilai, kurie visa tai skaito ir komentuoja… o virš viso to sklando Uberdebilai - stebintys ir kontroliuojantys visą debilėjimo procesą ir gaunantys už tai valdišką algą bei mobiliakus, kad galėtų sėdėdami bet kuriame šikinyke skaityti ką čia tie visi debilai veikia tame debiliškame bloge… Prozit, STT ereliai! Čtob vy zachlebnulis’ svojei močioi i neponiali, kad eto neudobstvo s vami slučilos’! < kadangi paskutinis sakinys skirtas tiems, kam pagal pareigas priklauso mokėti rusų kalbą, palieku neversta.

Geros savaitės visiems!

VN:F [1.9.13_1145]
Rating: 4.7/5 (6 votes cast)

Rss Feed Tweeter button Facebook button Youtube button
S