Tikrasis klipo vaizdas – padarytas ant fliašo sukryžminus du klipus – http://www.byturen.com < labai rekomenduoju, o čia versija be techninių navarotų:
alkoholis
Žalio šūdo invazija į žaliavalgio sąmonę
Po to kai išsiliejau ant Olialia pizdučių, galvojau, kad vėl galėsiu patylėti kokį mėnesiuką kitą, o bet tačiau – čia ir vėl koją man pakišo klastingasis DanDansu, patvirtinęs liaudies išmintį “Šventa vieta tuščia nebūna” ir savaime užėmęs ŽudykReklamąBetNedrįskLiestiLietuvosUžsakovųBeiAgentūrų poziciją Lietuvėlės internetėlio padangėje – o būtent skylės tarp viską apšikančios reklamos ir interneto.
Na daugmaž supratote, ką aš turėjau omeny.
O dabar kodėl jiems suteiktas toks epitetas “klastingieji” – ugi todėl, kad tie niekšai politkorektiškai beveik visais atvejais nutyli savo asmeninę nuomonę ir tolerastiškai į savo tinklapį deda visą tą šūdą, kurį jiems pateikia apsisiusioję iš laimės reklamos gamintojai beigi užsakovai – “štai mol žėkit, dar vieną kanalą savo produktui suradom – tiesiai į remlamabybių targetgrupą…”
Žinoma, tai teisingesnė pozicija, negu a.a. ŽudykReklamerio bandymas iš jam pateikto šūdo išspausti užsakovo pageidaujamą vašką. Neturi ką gero pasakyti, tačiau nenori atsakyti už savo blogas mintis, tuomet patylėk. Štai ir tyli Dansu dantis sukandęs, na gal kartais tik anonimiškai savo pačių įrašus pasikomentuoja…
Bet juk ne visi gali tokioje rakom-srakom pazocijoje gyventi! Ir nemt jau aš galiu sau leisti pasisakyti viską ir bet kokį kliedesį užplaukusį į mano vargšę galvą.
Tai buvo įžanga, skirta informuoti gerbiamus bei mylymus AdReview skaitytojus, kad jo kukliam autoriui nepavyks dar mėnesį ištempti be intelektualinės masturbacijos, kadangi yra net trys trydos, kurių neįmanoma palikti užmarštyje bent paviršutiniškai neaptarus jųjų subtilios konsistencijos, spalvos, bei kvapo savybių.
Pradėsime nuo paskutiniajame klastingųjų DansuDansu reportaže pateikto klizmatoido Žalio Šūdo smegenopisio:
Kodėl tai šūdas, jūs galite puikiai pasiskaityti komentaruose pradedančiuose lietis pačiame Dansu. Mano reikalas tik atkreipti dėmesį į vieną išskirtinę šio apsišikimo aplinkybę. (more…)
Alita. Bezdaliukų žaismas
Nerašiau, nerašiau, o dabar štai bliat imsiu ir bliat parašysiu.
Ir parašysiu apie bliadžių nuodijimo priemonę – šampę.
Tiksliau du kartus prarūgusias vynuogių sultis su mielių grybelių dvėseliena ir bezdalais, kurias Alytaus gavnojoberiai prakišinėja debilams alkonarkomanams kaip dichlofosą tarakonams. O tie debilai tručijasi ir dar diskutuoja apie tai ar juos kaip targetgrupą pisa šitas vizualas ar nepisa:
O manęs kaip antitargetgrupo ne tik kad nepisa – mane paprasčiausiai vimdo. (more…)
Sveikinimas
Ai tiesa, su Naujais metais!
Gausis taip, kad apie pypluose susikaupusius Lietuvikės reklamikės ekskrementus rašysiu kitais metais – šaltam ore šūdas gerai konservuojasi, nesugęs.
Ir beje, iškart sakau tiems, kas pasiruošę šįvakar prisigerti: Eikit NACHUI.
Beje, tai galioja ir tiems debilams, kurie įsivaizduoja, kad „prisigerti“ ir „vartoti kultūringai“ yra du skirtingi dalykai. Deja, tačiau tai vienas ir tas pats šūdas ir jei jūs, gerbiamieji ir ypač gerbiamosios, to dar nesuprantate – tuomet jabal ja vašu prezidentku.
Skanios mišrainės!
Sugrįžimas
Sveiki visi.
Aš ilgai mąsčiau ir vis neprisimąsčiau, o ką gi svarbaus ir vertingo galėčiau ištransliuoti į eterį. Šiaip jau aš turėčiau kalbėti apie reklamą. Tačiau ką galima pasakyti šioje situacijoje, kai reklamos praktiškai nebeliko – tik imitacija ir pornografija. Na ir velniai jos nematė. Yra ir svarbesnių dalykų negi šita šundaktariška profesija.
Kodėl šundaktariška?
Kada nors papasakosiu plačiau, bet jeigu labai trumpai ir koncentruotai: pagalvokite ir atsakykite sau į klausimą, kuo užsiiminėjo šundaktariai? Pardavinėjo žmonėms neegzistuojantį produktą ir t.t.
O kuo užsiima reklamistai? Suteikia produktui neegzistuojančias sąvybes, didinančias produkto vertę vartotojo akyse. Lygiai toks pats rankų miklumas ir jokios apgavystės…
Abiem atvejais naudojama mokslinė terminologija, skirta užmaskuoti tikrąją veiksmų prasmę. Gerai, užteks, nes tuoj užsivesiu.
O ką po ilgos tylos aš norėjau svarbaus pasakyti – tai, kad galvojau galvojau ir sugalvojau stebėtiną dalyką. O gal nusiklausiau iš kažkokio protingo dėdės, koks skirtumas – aš vistiek netikiu, kad kūrinio autorystė kaipo tokia apskritai egzistuoja, taip kad koks skirtumas ar tai asmeniškai man Dievas pakuždėjo ar kitam savo tvariniui – rezultatas juk tas pats: dabar tą perskaitysite jūs.
Mintis labai paprasta (prisiminiau kas man ją inspiravo – ogi mūsų nuostabiosios valstybėlės prizidentėlio rinkimėlių kandidatėlių agitacijėlė): štai, apsidairykime – aplinkui pilna šūdo. Telikas rodo debiliškas laidas, radijas groja debiliškas dainas ir verčia klausytis debiliškų vedėjų pezalų, laikraščiai spausdina debiliškus straipsnius ir debilišku stiliumi bando įpiršti kažkieno apmokėtą debilišką nuomonę, žurnalai rengia debiliškas fotosesijas, kad dar viena debilė pademonstruotų savo debilišką mordašką ant viršelio, kinoteatrai pilnu pajėgumu suka debiliškus filmus, kuriuos net už dyka neįmanoma žiūrėti, Europos Kultūros Sostinės pagrindiniame parke nėra nė vieno neaplaužyto suolelio ir visa vargšės Vilnelės pakrantė apšikta tuščiais buteliais, nuorūkomis ir čipsų pakeliais. STOP! Žinoma, aš suabsoliutinu, taip nėra šimtu procentų. Yra ir protingų laidų, ir šmaikščių žuralistų, ir gerų fotografų, ir įdomių filmų. Ir netgi tas nelaimingas Sereikiškių parkas būna gražus – dukart metuose: kai iškrenta pirmas sniegas ir kai sužaliuoja pirma žolė. Nes tik tada nebesimato kultūrinės žmonių veiklos pėdsakų. Taigi, šūdas aplinkui ne visu šimtu procentų – tačiau, jeigu pasinaudodami matematine logika, suapvalinsim tai kas yra šalia mūsų, pasidarys liūdna. Ir štai dabar aš galvoju: aplinkui tiek daug šūdo, o aš tuo besibjaurėdamas imu šūdiniausius mūsų realybės elementus ir maigau juos savo rankose, krapštinėju, tyrinėju, aptarinėju ir dar kitems rodau…
Argi nuo to, kad kažkoks idiotas (šiuo atveju, aš) kapstosi po šūdus, nuo to jų (t.y., šūdų) sumažės?
Dar kartą: ar nuo to, kad iš visų pakampių tempsi šūdus į saulės šviesą, pasaulis taps gražesnis?
Kažkodėl įtariu, kad ne.
Todėl dabar nežinau ką daryti – man net liežuvis nebesiverčia keiktis, kaip kad anksčiau. O gal tai todėl, kad jau trečias mėnuo nebevartoju alkoholio? Nė lašo. Tskant, prasideda pirmoji moralinės abstinencijos stadija…
Apskritai, o kam aš visa tai rašau?.. Aaa, prisiminiau! aš gi noriu išgelbėti pasaulį – pirmiausia, žinoma save ir savo artimuosius. Beje, pagal Džyzų – “artimieji” tai visi šios planetos žmonės… Blyn, įtariu sunku bus. Man su pačiu savim neina susitvarkyti, o čia dar cieli šeši su pusę milijardo laukia. Na bet ką padarysi, jei reikia, tai reikia.
Tai va, pradedu gelbėti pasaulį:
Būkit geri, gyvenkite blaiviai, a? Apsieikite be alkoholio, tabako ir to balto šūdo,.. pamiršau kaip vadinasi. Gerai? Juk Dievas mus sutvėrė gražius ir protingus, o mes kažkodėl įnirtingai stengiamės tą grožį ištrinti nuo Žemės paviršiaus.
Prie ko čia alkoholis? Taigi jau aiškinau, netgi į jūtubą klipuką įkėliau ir titrus jam surašiau. Leiskit atspėsiu, kiek žmonių pasižiūrėję tą klipą nustojo metilo alkoholiu naikinti savo smegenis… drąsiai sakau, kad nė vienas iš skaitančių šitas eilutes. Taip, žinoma, Jūs juk be galo protingi ir jokie idiotai nesugebės Jums nieko paaiškinti. Juo labiau, jokie idiotai nesugebės Jums įpiršti savo nuomonės.
Tačiau kodėl gi Jūs elgiatės ir gyvenate pagal komandas tų, kas gamina ir parduoda Jums, protingiesiems, šituos nuodus? Štai ko aš niekaip nesuprantu. Tiksliau, viskas daugmaž akivaizdu – kaip mes visi puikiai žinome, produkto suvartojimas tiesiogiai priklauso nuo to, koks yra natūralus to produkto poreikis ir kiek skiriama pinigų sukelti papildomam vartojimui skatinti – t.y., reklamai. Natūralų poreikį save nuodyti turi tik savižudžiai, vadinasi viskas, ką mes supilame ir sudūmijame į save yra vien tik reklamos rezultatas. Šiuo atveju, reklama – tai ne tik klipai, autdorai ir spauda, bet ir visa “kultūrinė aplinka”, pušinanti vartoti vartoti vartoti… Žinoma, o kodėl gi ne – juk tai malonu, o tai kas malonu, juk negali būti blogai, ypač jeigu vartojama normos ribose, nepadauginant.
Aš pavyzdžiui, nuoširdžiai galvojau, kad jeigu “normos ribose”, tuomet viskas tvarkoj. O paskui sužinojau, kokiu būdu alkoholis svaigina žmogų. Ir staiga man labai savęs pagailo. Aš juk, šiaip ar taip, save LABAI myliu. O dabar dar ir kitus bandau įtraukti į blaivaus proto liūną… Bet kadangi, tai reikalas praktiškai beviltiškas, atidedu jį vėlessniam laikui ir ramia sąžine einu miegoti.
Et, ko aš čia apskritai apie tą alkoholį pradėjau… juk viskas Dievo valioje – kiekvienam bus atseikėta pagal nuopelnus ir iš kiekvieno bus pareikalauta pagal sugebėjimus…
Ilsėkitės ramybėje, škia.
Vyrai gėrė, vyrai gers, kol pareis didelė didelė pizda
Sveiki gyvi.
Pagalvojau, kad dieną prasmingiausią pradėti nuo tautos gelbėjimo. O kad būtų lengviau atlikti tą sunkią procedūrą – nusprendžiau kaip koks žydas pasinaudoti svetimu darbu.
Taigi, brangūs litovcai, jūsų dėmesiui rusų sugalvotas, rusų pagamintas ir per Rusijos televiziją vasario vyduryje ištransliuotas videoklipukas aiškinantis kaip alkoholis veikia jį vartojantį nabagutį.
Manau, kad mums, litovcams, kaip antriems pagal suvartojamą alkoholio kiekį ant galvos europoidams, tokia informacija lygiai taip pat reikalinga.
Prieš demonstraciją tokie faktai:
- tai pirmasis klipas iš 7 ar 8 tokio pat principo klipų serijos;
- užsakovas – “oficiali valdžia”;
- kampanijos metu taip pat rodomi ir dokumentiniai filmai apie alkoholio kuriamą liūdną vaizdelį;
- po filmų TV studijoje organizuojamos tiesioginės diskusijos, kuriose rusai demonstruoja itališkas aistras ir putas drimbančias iš burnos;
- nusibodo rašyti… gal kada pratęsiu.
Žodžiu, broliai alkoholikai, skanaus:
(kas nesupranta rusiškai – įsijunkite klipuke anotacijas)
Laukite tęsinio.
