Štai koks retoriškas klausimas iškilo, belaukiant, kad gi prasidės filmas, į kurį aš pirkau bilietus. Ant bilieto užrašytas seanso pradžios laikas, tačiau faktiškai seansas prasidėjo kokiomis 15 min. vėliau. Teko atžiūrėti sumautų anonsų ir reklamos bloką, kaip TV. Iš jų verti dėmesio buvo lygiai du (ir abu jie adresuoti buduliams): pirmas – prašymas nešiukšlinti, antras – prašymas išjungti telefonus.
O klausimas kilo priverstinai žiūrint reklamą. Reklama by definition yra apmokėtas komercinės informacijos pateikimas. Taigi, kažkas jau sumokėjo kinoteatrui, kad man parodytų reklamą. Aš jau nusipirkęs bilietą buvau priverstas ją žiūrėti. Na aišku, galėjau savo nuožiūra vėluoti i seansą ir chamiškai laipioti kitiems žiūrovams perkojas patamsyje. Tačiau gi bet … Kodėl kinoteatras tampa privilegijuotu, rinkdamas pinigus ir iš reklamdavių, ir iš auditorijos? Juk, pvz., už TV, radijo laidas mokėti nereikia. Spauda jau prisicirkino, ačiū dievui (tiksliau inernetui), reklamos joje daug žadančiai sumažėjo, liko tik turinys 
Tai kodėl kinoteatras nesielgia sąžiningai ir nenurodo dviejų seanso pradžių ir dviejų kainų: su reklama – pigiau; be reklamos ir anonsų – brangiau.
Atsakykite!
