Lietuvėlės reklamikės pasaulėlis
O dabar atliksime procedūrą, kuri mūsuose nuo seno, t.y., nuo pat tarybinės vaikystės vadinama “Labanakt, vaikučiai!”
Tai yra, aš visiems prieš miegą papasakosiu trumpą pasakėlę. Pasakėlė bus labai trumpa, bet dėl to ji nė kiek neprastesnė. O prasidės ji nuo to, kad aš paklausiu jūsų:
- Ar žinote, kas yra bomžai?
Mes visi su meile ir dėkingumu atsimename jaunąjį Lietuvos fotomenininką dovanojusį Lietuvai savo sielos ir talento išsiliejimą – fotoalbumą “Neregota Lietuva”.
Po pompastiško pristatymo su visais privalomais subinių palaižymais sekė visai nepompastiška ir lietuviškai nūdna reklaminė kampanija, kurios koncepcija buvo labai paprasta: išnaudoti laikotarpį, kai džeisydekas neturi ką dėti į savo stendus ir todėl nuleidžia kainas.
Kadangi ši akcija daugiau niekuo neišsiskyrė, nebuvo apie ir kalbėti, nebent apie autoriaus meilės Tėvynei ir jo, kaip fotomenininko, talento atvirkštinę proporciją.
Tačiau dabar, matyt, ruošdamasis kalėdinių dovanų pirkimui autorius iš vizualų išėmė savo vardą bei pavardę (visisškai teisingai – potencialiems pirkėjams juk nusišikti, kas visą tą grožę fotkino), o vietoj jų įpiso motyvuojantį šūkį, ilgai ilgai pisusį litovcų smegenis iš visų įmanomų medijų.
Teik e luk:
Nu i jak to, panovie? Giliai kasame, a ne.
Spėjo Švyturys atsisveikinti su savo užvalkiotu ir nudrengtu iki koktumo šūkiu, tai atsirado kitas gudrutis ir pasiėmė antriniam panaudojimui – sutaupė buvęs komos vadas ant kūrybos.
Matyt, nieko geresnio jo agentūros kūrybistai neišbezdėjo, kaip variacijos svetimo šūdo tema. Nieko keista – kokie vadovai, tokie ir samdiniai, kiekvienas pagal save juk renkasi.
Nors iš kitos pusės, kas gali geriau tikti konceptualiam fotoalbumui, kurio vienintelė vertė – pasiskolinta iš kitų meninė koncepcija, jei ne, lygiai taip pat sėkmingai, pasiskolintas šūkis?
Vienas dalykas man vistiek keistas. Jeigu Jovaiša būtų norėjęs uždirbti babkių, tikrai būtų suradęs efektyvesnių investicijos būdų nei tokių atsiprašant fotoalbumų fotografavimas, leidyba ir pardavinėjimas, vadinasi, ne dėl babkių jis į šitą šūdą lindo. Tačiau, kodėl toliau viskas tokia ubagiška komercija prasmirdo?
Ne nu bl, pastatyti visą reklamą ant praplautų smegenų ir tikėtis pasinaudojant Švyturio įdirbiu išpisti targetgrupą… Bl, bl, ir tai vadinasi, kūrybinės agentūros vadovas… Meno (px kokios vertės – ne apie tai kalba) KŪRĖJAS…
Kaip sakė poetas:
…nėra žmonių šitoj šikynėj -
tik byblaižiai ir jųjų skylės.
Seniai seniai, man aštriu kampu pasistojo toks klausimas, kurį tik dabar radau progą garsiai ištarti.
Kas man gali paaiškinti, ką litovcų įmonės, priklausančios riebioms kapitalistinėms švedų kiaulėms, tinklapio frontpeidže veikia šitas, kaip jį išvadintų koks nors sušiktas antisemitas, žydpalaikis?.. Tačiau, kadangi aš esu sušiktos žydų religijos sunaikintos civilizacijos atstovas, o ne sušiktas antisemitas, vietoj „žydpalaikis“, esu priverstas vartoti terminą – šis žavingas, dievo išrinktosios veislės atstovas?
Kodėl gi mūsų nekenčiamas telekomas, pasivadinęs dievu ant šios ubagų žemės, sugeba pasitvirtinti sau tokį vizualą?
Jiems ką, gal kokie Penki Kontinentai svetainę darė ir ta proga penkių kontinentų generalinis davė komandą subtiliai užsiminti, kas yra tikrieji šeimininkai? O gal tai tik viso labo pagiringo dyziko prikolas?
Ir tik nereikia dabar naiviai aiškinti, kad taip “netyčia gavosi”. Žodis “netyčia” yra sukurtas specialiai debilams valdyti – juos pisa, o durneliai galvoja, kad “taip netyčia gavosi…”
Jo, būtent, kažkam netyčia, kažkaip netyčia, pakilo noras papist kaip tyčia.
Prisiminkime, ką aukščiausiasis savo veisliniams humanoidikams seniai seniai paaiškino: be mano žinios ir plaukelis nuo galvos nenukrenta. Veislinukai, beje, šitą tiesą iškart įsisavino ir pradėjo viską daryti labai konkrečiai žinodami – ką, kodėl ir kokio bybio daro. O štai, broliai litovcai iki šiol stovi netyčia atsistoję šuniuko poza ir tikisi, kad netyčia išpis ne juos, o kaimynus, tačiau kažkaip netyčia tokius pačius pirmuosius ir pagaidina. Neveltui juk debilai užprogramuoti amžinam kaifui: jeigu tave išpiso per vieną skylę – atsuk kitą, o vdrug neišpis.
Bl, kažkaip netyčia, labai antilietuviškai gavosi, matyt, į mano arijietišką kraujotakos sistemą yra įsimaišęs koks nors sušiktas žydiško kraujo lašas ir štai dabar, kai norėjau užvažiuoti ant lygesnių už lygius ir protingesnių už protingus, tas lašas kaip tyčia užputojo…
O gal tai toks porinkiminis sindromas – įsijungi radiją ir bl, tik bl ir nx nėbėr ką bl daugiau bl ką bl besakyti bl. Bl, kaip kokios dvasinės pagirios. Seniai besijaučiau taip skersą ant Tėvynės padėjęs. Nx, bl, šiknaskylė švęstu vandeniu apšlapintoji.
Nu ir xui snim, su šita gaidžių ir bybčiulpių vištide – matyt, dar per mažai pista ir vis dar per mažai šūde murkdyta. Nieko nepasakysi – DRĄSI ŠALIS, однако.
Geriau grįžtam, prie šitos šūdinos valstybės šūdino interneto šūdinų puslapių.
Информация к размышлению [protapisio mankštelė]: apkerpant ekrano printskryną su manoteo.lt vaizdeliu kažkaip netyčia paveiksliuko aukštis gavosi 666 pikseliai.
Taigi, klausimas: ką visa tai, bl, reiškia? Ir kaip mums su tuo dabar gyventi?
—————-
Ai,.. oi,.. ojojoj,.. bl,.. tiesa,.. ką prisiminiau – šiandien gi “Žmonės” išeina!!!… Zajabys… Pisk ir myžk… Nuo paskutinio numerio tik šiaip purtė – perverčiau iki vidurio iš numečiau nx, nebeištvėriau toliau.
Įdomu, o kas šiandien bus… Bl bl, tiesiog intelektualinio mazochizmo seansas.
TZĖ PYPOL – geriau juk nieko neturime, vadinasi taip mums ir reikia.
Pasitraukęs į gilius apmąstymus, tikėjausi, kad štai ims stebuklas ir nutiks ant žemės šios, vardu LIE-TU-VA.
Tačiau apmąstymai baigėsi, o šūdų upės kaip plaukė į šūdų marias, taip tebeplaukia…
Smegenų apšilimui mįslė: jūsų nuomone, kokios prekės/paslaugos komunikavimui panaudoti šie vaizdiniai? Ir kokio bybio, juos tam panaudojo?
Šie fotokūriniai sukosi kaip foninis titulinio www puslapio vizualas (taip pat, kaip keičiasi ir mano grožybės puslapio viršuje).
DIDELIS PRAŠYMAS – jeigu žinai, kas demonstruoja šias grožybes, būk geras, patylėk ir leisk kitiems nelaimės draugams paklaidžioti nežinios miglose.
Prizų nebus, bet šlovė ir garbė asmeniui perpratusiam brando essency – garantuota nuo šiol visada ir per amžius amen.
Neilgai galvojęs ėmiau ir pridėjau į AdReview.lt pribumbasą, kurio pagalba nuo šiol bet kuris raštingas ir smegeningas skaitytojas galės išsilieti ne tik komentarų ir balsavimo pavidalu.
Taigi, pakeliam akis į puslapio viršų, tada pakreipiam jas į dešinę ir pamatome išsikišusį nežinia ką, kuriame parašyta “Išsiliekime kartu!”
Paspaudžiame tą užrašą ir prieš mūsų akis atsiranda paprastutė forma, kurioje galime rašyti viską, ką širdis geidžia ir siųsti tiesiai AdReview.lt skaitytojams į veidą.
Įrašų turinys ir forma – asmeninis kiekvieno sąžinės reikalas: norite ką nors apšikti – šikite, norite ką nors išgirti – girkite. O mano, kaip AdReview.lt savininko ir admino principas paprastas: kiekvienas čia esantis yra vertas laisvai skelbti savo tiesą, jeigu tik jaučia tokį norą.
Kaip žinia, skaitomiausias lietuviškas tinklapis apie reklamą – vis dar zudykreklama.lt Todėl karts nuo karto tenka jį paskaitinėti. O kartais, ypatingomis progomis, netgi ir pakomentuoti kokį įrašą.
Taigi, šįkart perskaitęs apie alfa.lt pinigų išmetimo į balą akciją, nesusilaikiau, pakomentavau, o dabar savo komentaro pagrindu nusprendžiau ir savo bloge apdainuoti naujausią alfa.lt reklamą, juo labiau, kad ir šiaip norėjau tą padaryti.
Pirmiausia, susipažinkime su objektu.
Štai kaip tai atrodo tradiciniuose Klyrčianelio stenduose:
O štai taip atrodo „netradicinės priemonės“ gatvėse:
Konstatuojame: ką tik jums buvo pademonstruotas pats patikimiausias būdas kaip sukišti reklaminio biudžeto pinigus į tą vietą iš kur nebeištrauksi. (more…)
Valiau savo giemeilinį paštą, kurio prisikaupė mano periodiško dėjimo ant lietuvikės reklamikės pasaulėlio laikotarpiu ir jame radau laišką, į kurį mano sąžinė liepia man iškart reaguoti.
Taigi, viena mano kuklaus blogo ir nekuklaus žurnalo “Autobild” skaitytoja nesusilaikė ir pridavė man šią dizainerio, nekenčiančio savo klientų, pykčio išvaržą:
Kaip laiške rašė, miela skaitytoja: (more…)
Kažkaip paskutiniu metu mano dėmesį nuo lietuviškos reklamos ir lietuviškų rinkimų atitraukė lietuviškas teatras.
Esminis juos jungiantis dalykas yra tai, kad visi jie – lietuviški… su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis.
Todėl trumpai ir be pilstymų noriu padaryti gerą darbą ir pasitarnauti tautai. Tegu tai bus kompensacija už mano ilgą tylą eteryje.
Taigi, dėmesio!
Taupom pinigus ir, kas dar svarbiau, vieną valandą ir keturiasdešimt minučių savo brangaus, neįkainojamo laiko.
Į šitą šūdą eina tik tie, kas nori įsitikinti kad tai yra ŠŪDAS iš visų didžiųjų raidžių:
Kadangi visada atsiras norinčių pasiginčyti – galiu pasakyti taip: (more…)
