Bet gal ir nereikia – ir taip kraupu:

Pasirodo, pasąmonės lygmeniu Lietuvėlės „intelektualai“ mūsų valstybėlę laiko Afrikos dalimi, o mus negrais.

Beje, mūsų šūdelitis nuoširdžiai stengiasi, kad šis pasąmoninis Lietuvos suvokimas realizuotųsi natūroje – mūsų valstybė niekuo nesiskiria nuo bet kurios kitos bananinės respublikos, o Lietuvos žmonių padėtis – bent jau dvasinės baudžiavos prasme verčia pasijusti gyvenančiu tarp baltašiknių kolanizatorių engiamų negrų. Jau kiek kartų girdėjau girdėjau tokią frazę, „Oi bliat, geriau patylėk – o tai dar kam nors nepatiks…“ arba tas nuolatinis apsimyžimas prieš darbdavį – ir myža kas svarbiausia ne tik juodadarbia, bet ir absoliuti dauguma ofisinių žiurkių…

Bliatь, ką padarysi, dvasinis nigeris ir yra nigeris ir bus pisamas kaip nigeris.

Tiesa, bet aš juk apie reklamą turėčiau kalbėti.

Nors ką čia bekalbėti – pisau aš nachui tokius reklamščikus, kuriems pakyla ranka savo Tėvynei naudoti farmaceptikų-urodikų logotipus. Nieko keista, kad po to tokiems dalbajobams Lietuva pasidaro lygi Afrikai.

Įdomu, ar ir šita „pozityvi reklama“ yra išbezdėta pačio pozityviausio Lietuvėlės reklamikės kūrėjėlio, fotomeistrelio eMDžėjaus?

Šiaip jau labai neša į jo stilių – truputį paplagijuoti, truputį pasiseilioti, svarbu tik kad visi šypsotųsi…

Kiekvieną pateiksiu atskirai ir su labai mažai pezalų – vistik jau gili naktis arba ankstyvas rytas – nebeturiu sveikatos gilintis į tai, į ką savo breištormuose gilinosi mūsų Tautelės didžiapročiai reklamščikai.

Štai pirmasis vaizdelis:

Na kaip jums? Krūtai ane?

Šitą Mindaugo Vyšniausko (Vilniaus technologijų ir DIZAINO kolegijos pirmakursio) pieštą šūdą Lietuvos studentų atstovybių sąjunga remiama Smegenopisos ministerijos iškabinėjo prieš abitūros egzaminus. Beje, kaba iki šiol ir džiugina kiekvieną praeivį mintimi, kad kiekvieno kreivarankio terlionė turi vilties būti išspausdinta 1 ant 2 metrų dydžio plakate.

Pofik kad ten terlionė, kokias aš paišydavau aštuntoje klasėje (tiesa, aš terliodavau nuogas mergas – nes buvo jaučiamas totalus pornografinės produkcijos stygius…). Žiauriausia šiame tvarinyje yra minties skrydžio neįgalumas, visiškas pochuizmas aplinkinių atžvilgiu ir nesugebėjimas įvertinti savo darbo rezultatų.

Nors gal aš be reikalo kabinėjuosi – jeigu eLSASo tikslas buvo įsisavinti Smegenopisos ministerijos babkes – jie tą sėkmingai atliko: Minimum pastangų, maksimum pelno.

Šlykščiausia, kad babkėmis taškosi ta ministerija, kurios sferoje totali finansinė šiknaskylė…

Pagalvojau, kad dieną prasmingiausią pradėti nuo tautos gelbėjimo. O kad būtų lengviau atlikti tą sunkią procedūrą – nusprendžiau kaip koks žydas pasinaudoti svetimu darbu.

Taigi, brangūs litovcai, jūsų dėmesiui rusų sugalvotas, rusų pagamintas ir per Rusijos televiziją vasario vyduryje ištransliuotas videoklipukas aiškinantis kaip alkoholis veikia jį vartojantį nabagutį.

Manau, kad mums, litovcams, kaip antriems pagal suvartojamą alkoholio kiekį ant galvos europoidams, tokia informacija lygiai taip pat reikalinga.

Prieš demonstraciją tokie faktai:

- tai pirmasis klipas iš 7 ar 8 tokio pat principo klipų serijos;

- užsakovas – “oficiali valdžia”;

- kampanijos metu taip pat rodomi ir dokumentiniai filmai apie alkoholio kuriamą liūdną vaizdelį;

- po filmų TV studijoje organizuojamos tiesioginės diskusijos, kuriose rusai demonstruoja itališkas aistras ir putas drimbančias iš burnos;

- nusibodo rašyti… gal kada pratęsiu.

Žodžiu, broliai alkoholikai, skanaus:

(kas nesupranta rusiškai – įsijunkite klipuke anotacijas)

www.youtube.com/watch?v=FhwBEzmTYWU

Laukite tęsinio.

Žadėjau kad parašysiu šiandien – šiandien ir rašau. Dar netgi liko 57 minutės iki pažado galiojimo pabaigos.

Kaip minėjau, noriu pademonstruoti jums socialinę reklamą, kuri, mano nuomone, yra visiška bibliografinė retenybė, nes aš ją mačiau tik vieną kartą ir tik vienoje vietoje.

Vadinasi, jos buvo atspausdintas viso labo vienas plakatas, kurį Džeisidekas šiais lauko stendų piguvos laikais, matyt, savaitę sutiko palaikyti viename iš savo tuščių gandonstulpių.

Štai jis, šedevras per visas puses, galus ir visais kampais:

Supratote, oluchai, Afganistanas nėra toli – jis kaip Matrica visur ir visame kame! O be to, kiekviename iš mūsų tūno po vieną vidinį talibą, vieną vidinę šachidę ir vieną vidinį amžinąjį žydą, paeiliui papisantį tai talibą, tai šachidę – ši vidinio savęs papisimo procedūra mokslinėje literatūroje vadinama “vidine disciplina”…

Tačiau tai tik žmogaus vidinis pasaulis, o dar egzistuoja išorinis pasaulis, kuris įvairiomis priemonėmis stengiasi nukreipti kiekvieno asmens vidinių talibo, šachidės ir amžinojo žydo veiksmus pagal išorinį pasaulį valdančiųjų poreikius…

O jų poreikiai nėra tokie jau paprasti.

Juk kažkas turi pasirūpinti valstybe, gaminančia 90% viso pasaulyje parduodamo heroino… Nenutrūkstamą produkcijos tiekimą užtikrina vietiniai vadai, taikdariai saugo juos nuo islamistų-fundamentalistų – nachalų, nepripažįstančių žmogaus teisės žudyti save už savo paties pinigus ir todėl šaudančių vargšus narkomanus  vietoje ir be jokio teismo… Tačiau juk reikia kažkaip išlaikyti ir darbo jėgą, dirbančią aguonų laukuose, o tai bl, išdvės visi jeigu negaus valgyti arba sušals žiemą basi.

Bl, pasaulinė narkotikų rinka pagal pinigų apyvartą prieš kelis metus aplenkė pasaulinę ginklų rinką ir šiuo metu yra garbingoje 2-je vietoje . Už narkotikų rinką pelningesnė yra tik žaliavų rinka.

Todėl tik paskutinis debilas gali naiviai tikėti, kad narkotikai – tai “pogrindinis” verslas. Kiekvieną supistą sritį kontroliuoja ir iš jos pelnosi atskiros finansinės grupės. Pasaulis šiuo metu praktiškai pasidarė kišeninis ir globalizacija, prieš kurią arba už kurią kažkas kovoja iš tikrųjų jau yra pasibaigusi. Praktiškai beveik visos šalys yra sujungtos į vieną darinį piniginiais, žaliavų, prekių, darbo jėgos, informacijos srautais. Ir bet koks judėjimas-veiksmas vykstantis bent kiek didesniu masteliu yra apskaičiuotai kontroliuojamas ir turi savo galutinį “valdymo centrą”. Tiek šita “pasaulinė krizė-pizė” yra kontroliuojama ir skirta konkrečiam tikslui: virtualius, tik bankų kompiuteriuose egzistuojančius pinigus paversti realiu turtu. Tiek ir narkotikų rinka yra labai griežtai ir tikslingai valdoma.

Kas yra galutinis Afganistano herčiaus vartotojas – tai pinigais aptekęs vakarų civilizacijos atstovas, gyvenantis griežtai sutvarkytose ir puikiai funkcionuojančiose valstybėse. Kurios, pasirodo, kaip tyčia negali sutvarkyti tik dviejų dalykų:

1 – narkotikų platinimo (nes tai yra pelnas, kuris verslininkams yra toks pat pajamų šaltinis kaip ir visa farmacija, kaip automobilių gamyba, kaip lengvoji pramonė… Pinigai, juk nekvepia, a ne)

2 – teroristinės veiklos (žinoma, kam naikinti minios valdymo įrankį? kai reikia, teroristai pasprogdina, kai reikia pašaudo, žmonės išsigąsta ir bėga ieškoti užuovėjos… Vietoj to, kad išpistų savo virtualiuosius vergvaldžius)

Bet aš ir vėl nuo reklamos nukrypau į tas lankas, kurias intelektualinės prostitutės, t. y., piarščikai, paskelbė “sąmokslo teorijomis” ir, kas svarbiausia, įtikino visą perpistą visuomenę, kad daiktas, kuris vadinasi “sąmokslo teorija” realiai egzistuoti negali. O kodėl jis negali egzistuoti? Todėl, kad tai tik “sąmokslo teorija”.

Pagaunat genialaus piaro paprastumą: žmogus sako – štai yra tie ir tie, kurie mus pisa taip ir taip. “Autoritetai” atsako – visa tai yra tik “sąmokslo teorija”. Žmogus pradeda šaukti, bl, gaidžiai, jūs ką nematote, kad čia bl, ne faking teorija o supista realybė! O jam autoritetai atsako – prašom neisterikuoti, tai NEGALI būti realybė, nes tai – yra “sąmokslo teorija”.

Ir šitaip, daroma kiekvienoje vietoje, kur tik išlenda koks nors supistas ir akivaizdus per visus galus faktas.

Vsio, viskas, dabar tikrai grįžtu prie plakato.

Pasakykite man, koks bybis nepagailėjo savo laiko ir sukūrė tokį už jautriausios vietos griebiantį tekstą, pradedant šūkiu, baigiant paaiškinimais?

Pažvelk – Afganistanas arti.

Padėk – tu gali!

Nu bliat, nu poetai, nevjebenni [neįpisami]!

Aš net nebeturiu minčių, kaip galima būtų labiau išsityčioti iš to daikto, įmontuoto į mūsų galvas ir vadinamo smegenimis.

Rengiama paramos akcija, kurios tikslas – rinkti lėšas Afganistano vaikų žieminiams batams…

Bl, bl, jau kokio skersumo ir ilgumo skersą aš dėjęs ant Afganistano, tai net sunku apsakyti, ypač turint omeny, tos valstybės oficialias pajamas iš herčiaus gamybos… Aš suprantu, kad tai visiškas blefas ir skirtas projektinių babkių įsisavinimui – kiekvienas supistas valdiškai remiamas projektas turi privalomą punktą “Akcijos komunikavimas media priemonėse, nurodant projekto rėmėjus”, nu bet daryti tokią urodstvą – čia reikia ne tik  sugebėti, bet dar ir pasistengti.

Beje, visa tai labiai įdomiai atrodo šalia Junisefo piarinio šūdprojekčio, renkančio pinigus Afganistano mokykloms. Žodžiu, Afganistanas dabar madinga tema tarp labdaros babkes įsisavinančių organizacijų. Lygiai taip pat, kaip kažkada šitie, bl, pasaulio gelbėtojai triedė apie Afrikos vaikus, prieš tai seilėjosi dėl žūstančių vandenynų ekosistemų… Ir taip toliau ir panašiai.

Viskas, liko penkios minutės, kad pažadas būtų išpildytas, todėl tarkim, kad pamąstymai apie tai, kas yra labdara – tai mūsų visų namų darbas. Pamedituokime ta tema, vistiek kada nors mes apie tai pasišnekėsime.

Beje, pabaigai, susipažinkite – štai tie bybiai, demonstruojantys, kad lauko reklamą gali sumaketuoti bet kuris šūdprojektvadis su paprasčiausiu maikrosoftiniu Vuordu:

Gal ir teisingai – vistiek šūdą darė, tai bent sutaupė ant agentūrinių. Nežinau, bl, atsidėkokite jiems geru žodžiu ar ką, jeigu kur netyčia sutiksite…

Kadangi, čia aplink be galo daug jautriasielių, jautriaodžių būtybių, iškart kategoriškai siūlau eiti joms nachui, nes kitaip – man pochui ant jų pseudoidiotinės moralės išvedžiojimų ir didžiadvasiškų jausenų.

Taigi, dar kartelį: eikit nachui, pasiskaitykite kokius nors lengvusdaiktus arba gietašką. Jums – mano nuomonė yra šlykšti ir bjauri, o man ant jūsų nuomonės – ilgas ir konkretus skersas. Vsio, viso gero, sakau trečią kartą iš eilės.

Ir jeigu dabar, po trijų pasiuntimų nachui atsiras dar bent vienas moralistas – tegu kaltina pats save – kaip žinia, jeigu durnius – tai dažniausiai, suvisam.

Gerai, o dabar apie konkursą.

——

Buvau nusiteikęs ilgai ir daug skeryčiotis ir putotis, bet prisiminiau, kaip mane viskas užpiso, todėl vemsiu trumpai ir tirščiais.

Kai tualetinis popierius, vadinantis save laikraščiu, pradeda gelbėti gyvybes, imi suprasti, kad Kamiu pažinojo tik estetiškąją – filosofinę absurdo formą, o mums tenka gyventi su jo konkrečia, realia materializacija.

Ir tiesą sakant, aš galiu tik užjausti tuos fotožoperius ir šitmeikerius, kurie dėjo visas savo pastangas ant šito reikalo, virpino orą brainstormų metu ir gal netgi nuoširdžiai stengėsi kažką, bent kažką prasmingo išspausti.

O bet tačiau deja, statyk nestatęs, bet jeigu pamatai kreivi – vistiek nestovės.

Ir kaip absoliutus to įrodymas konkurso-klounados nugalėtojo maketas. VI-ZU-A-LAS, iš didžiosios ŠĖ raidės:

(paimtas iš zudykreklamą.lt – aiškinu tiems, kam pasisekė ir kurie to dar nematė)

Ar turi bliat’, tai ko reikia? Nu, ar turi? Nu, nu? Nu rodyk, tai kur bliat’ tavo bybis? A? Kur bliat, bybį padėjai? Kokia bliat’ kurva tau jį nachui nukando, tu bliat, urodas!? Ateini čia nachui.

O ką aš galiu pasakyti? Na, šaunuoliai tiesiog. Paėmė ir pritaisė pautus prie širdies, nes juk širdis be pautų tai juk niekam neįdomi. O kad būtų apie ką diskutuoti, bybio taip ir nenupiešė. Matyt, neturėjo į ką pasižiūrėti.

Bl, ačiū dievui, kad aš tų bebybingųjų kreatorių nepažįstu – dar imčiau ir prisigėręs leptelčiau ką nors neestetiško… O jie juk iš tiesų tai nekalti – čia bl, konkursas toks – dvasinės pederastijos šventė. Broliai lietuviai, pademonstruokime plyz, kaip mes savo artimą mylyme! O kad mūsų demonstracijose labiau atsispindėtų kančia ir empatija – padarykime tai už dyką.

Štai ir drožia gavnojedai kaip pro subinę perpisti – su gilia mintim ir visais kitais privalomais atributais.

Gerai, viskas, užtenka. O tai čia bl, įsigilinus galima būtų pusę sociologinio traktato parašyti apie savipisoje išugdytą visuomenę ir joje vykstančius procesus, kuriuos galima būtų apibūdinti vienu terminu – sąmonės fekalizacija.

Galit suprasti kaip norit – galit pasigilinti,.. apmąstyti iš įvairių kampų,.. kloakos juk tam ir yra, kad galų gale sužinotum, kokia vis tik graži ir skaisti yra žvaigždė, po imeni Solnce.

Aš pabaigai pasakysiu tik vieną konkretų pastebėjimą, apie labai konkretų dalyką: reklama – tai priemonė pasiekti išsikeltą uždavinį. Reklama yra gera tik tuomet, kai jos pagalba tas uždavinys pasiekiamas sunaudojant minimum resursų.

Šiai reklaminei akcijai buvo sukurti 22 skirtingi darbai, kuriuos kūrė “Lietuvos reklamos žiedas”. Akcijai panaudotas reklaminis plotas buvo vertas “361 504 Lt + PVM”. Triukšmo, judesio ir bezdalų aplink buvo tiek, tarsi būtų nuspręsta viešai giljotinuoti Tapkių su Šlepkium.

O rezultatas… Net 50 savanorių!

Mano nuoširdžiu įsitikinimu, tokį rezultatą buvo galima labai ramiai pasiekti panaudojus vieną kompą, vieną printerį, vieną poką balto ofisinio popieriaus, vieną protingą galvą ir penkis-šešis pagalbininkus, kuriems visas tas reikalas nuoširdžiai rūpėtų.

Apskritai, šitas liūdnas faktas, kad tokiai organizacijai kaip “Jaunimo linija”, tenka per šūdasklaidą ieškotis bendražygių, rodo kad psichologinės pagalbos visų pirma reikia jos pačios nariams.

Nuo ko, tiesą sakant, ir reikia pradėti bet kurią svetimos sielos gelbėjimo procedūrą. Nuo savęs.

Štai tokiu gražiu palinkėjimu, mielieji skaitytojai, mes ir baigiame savo naktinį pamokslą, kurio tema buvo – Jėzus kiekviename iš mūsų, kaip Dievo mielaširdystės liudijimas klaidžiojantiems tamsoje nusidėjėliams.

Alach Akhbar!

Kadangi jūs visi be galo protingi žmonės ir viską žinote geriau už mane ir už visus kitus, aš jums neaiškinsiu kam reikalinga socialinė reklama, kokie jos būdai ir tikslai (tiesą sakant, aš tiesiog užsipisčiau bandydamas paaiškinti ir sudėlioti formuluotes), todėl iš karto darau išvadą: pagal reklamos matomumą ir dažnį aktualiausia Lietuvos miestų socialinė problema – šunų šūdai.

ŠUNŲ ŠŪDAI?!..

Nu jo. Žiūrim ką turim – prisiminkite, kiek kartų šitą tvarinį regėjote Vilniaus gatvėse?

Privalote surinkti. Geriausiai, kartu su visu šunimi.

Na gerai, px, savivaldybė tam ir yra, kad dalintų pinigus savo draugų reklaminėms agentūroms už šūdreklamės gamybą.

Tačiau pasirodo, kad šuns šūdai rūpi ne tik savivaldybėms:

Kaip matome, čia jau buvo įjungtas “kūrybingumas”… vizuaaaaaliniai sprendiiiiiimai… pažvelgta netikėėėėėtu raaaaakursu… ir kadangi nėra savivaldybės logo, visas šis šūdas padarytas už savo piiiiiinigus… iš meilės tėvyyyynei…

Na ir kas gi tie altruistai, dėkojantys gyventojams, surenkantiems savo augintinių ekskrementus?

O, kokia staigmena – Evro ierėsėgie and Džeisydeko. Ale kokie kuklūs reklamščikai, logotipą vos begalima įžlibinti, na bet juk ne dėl babkių dirbam – o, kaip jau minėta, iš meilės Tėvynei.

Tiesą sakant, man visai malonu, kai firmos, agentūros leidžia savo pinigus nesitikėdamos iš to uždirbti. Bet.

Bet kokio bybio kabinti šikančio šuns plakatą per visą gandonstulpį? Džeisydeko galima suprasti – reklamos nėra, stendai tušti stovi, reikia kažkuo skyles užlopyti. Bet gerbiami reklamščikai, negi jums atrodo, kad toks šikantis šunelis sudomins pro šalį einančius ir važiuojančius žmones, kurie to šuns net neturi?

Bl, jūs klientams smegenis pisat apie targetgrupą, o patys? Koks čia bl, pasiekiamumas gaunasi, kokia kontakto kaina? Pinigai šuns šiknon, o ne sąmoningumo ugdymas.

OK, negalite apsikęsti, kad šunys gatvėje šika? Tai prispausdinkit milijoną lipdukų ir priklijuokit ant šunų ėdesio maišų, kad reklama ateitų tiesiai į namus tiems, kam ir skirta. Arba sutarkit su prekybcentriais ir pakabinkit plakatus prekių gyvūnams skyriuose. O dar geriau, kartu su bukletais dalinkit ir maišelius šūdams.

O kišti šitą trydos pričiuptą sabaką į autdorą – eikit naxui, aš kaip supistos valstybės, vadinamos Lietuva, pilietis, esu giliai dėjęs ant tokios “socialinės problemos”. Mane, kaip supistos Lietuvos pilietį daug labiau jaudina debilai lakstantys savo supistais bėmsais ir žudantys niekuo dėtus praeivius arba girti policininkai, kuriuos nuo bausmės gina kiti policininkai, arba narkomanai tarpuvartėse besileidžiantys širkes, arba vagys sėdintys valdžioje, kuriuos mes patys sau išsirinkome, arba totali moralinė degradacija prisidengiant žmogaus teisėmis, arba visiškas žmonių poxuizmas stebint kaip jiems-mums-visiems šikama ant galvos.

Ir jūs su savo “socialine reklama” – esate ne kas daugiau, o tik dar vienas triznius dergiantis ir taip jau ne kaip atrodantį Tėvynės veidelį.

Eik nx, lodariai, supykau.

Ir, ačiū dievams, išgirdusiems mano liūdesio virpesius skleidžiamus į kosminį energetikos kanalą – prieš porą dienų mano akis vėl nušvietė begalinis tupizmas, poxuizmas, šūdizmas, gaidizmas ir kitos klizmos sklindančios iš Džeisydeko stendo.

Dalinuosi:

Fantastika, aš net nežinojau, kad gyvenu tiesiog svajonių šalyje, o aplink išdžiūvusi suskeldėjusi žemė. Ir kaip tyčia nėra nė žodžio, kas užsakė arba kitaip tariant “parėmė” tokį tarybinės demagogijos ir tiesioginio protapi.sio šedevrą.

Nors sunku patikėti,  kad idiotai, sukurpę ir nudrožę šitą šūdmaketį, patys nesuprastų kokią dviprasmybę įkišo į savo demagoginį vizualą.

Juk kiekvienas litovcas nuo mažų dienų žino: PAPARČIAI ŽIEDŲ NETURI – todėl iškok to žiedo už.si.pis.damas, o vistiek rasi tik šūūū….špygą.

Tačiau ne viskas taip paprasta. Giliau pamąstęs supratau, kad šiame geriausias tarybines tradicijas pratesiančiame plakate, yra užkoduota kita prasmė. Juk per Jonines einama ieškoti ne paparčio žiedų, o paparčio žiedo. Reiškia yra tik VIENAS VIENINTELIS žiedas, nors plakate pavaizduoti keli.

Iškart pasistojo klausimai – kodėl jie keli? Kodėl jie būtent tose vietose?

Norėdamas rasti atsakymą, pasitelkiau gūglo paiešką ir fotožopos alchemiją.

Iš gūslo pasiėmiau štai šį Lietuvos žemėlapį:

ir užmečiau jį ant stendo nuotraukos:

Ir štai! Štai tos paslaptingos vietos, kur galima gyventi ir dirbti Lietuvoje:

Būtinai išsididinkit ir išsiuntinėkit visiems giminėms bei pažįstamiems vergaujantiems užsienyje ir nežinantiems, kad Lietuvoje yra surastos kelios vietos, kuriose jie laukiami:

• - prie Minijos tarp Žlibinų ir Žarėnų;
• - keli km nuo Josvainių ant Šušvės kranto;
• - lankose tarp Kupiškio ir Jovainių;
• - tarp Elektrėnų tvenkinių;
• - ant autostrados A2 ir Širvintų sankryžos
• - bei laukuose nuo Maišiagalos tiesiai per tą pačią autostradą į kitą pusę.

Bl, kaip sakoma -  ir visa tai už mūsų pinigus.
Norėčiau pamatyti, gaidį, kurio agentūra už šitą šūdą babkes pasiėmė. Spėju tas gaidys važinėja su nuliovu bėmsu ir garantuojai nešiojasi nulaužtą iPhoną.

Gaidys! Gaidys! Gaidys!

Tikiuosi, kad netyčia kokia jo kur.va sekretorė pamatys šį įrašą ir perduos jam. GAIDYS.

Štai socialinė LIETUVIŠKA reklama, kurią pamačius nenupurtė estetinio moralinio ir pilietinio pasišlykštėjimo jausmas: “Ir kaip už tokį šūdą galima mokėti pinigus?!..”

Pasirodo, gali litovcai, kai nori,.. arba kai debilų prie kompo neprileidžia…

Aišku, tikrasis jos tikslas buvo šiek tiek kitoks – nuėjęs į www.daileskalba.lt surasi, kad tai vaikų ir jaunimo kūrybos centras, o kurtieji čia dėti tik tuo, kad yra padarytas projektas “Dialogas” paimti ES babkėms. O ES kaip žinome labai mėgsta, kai jų remiami projektai yra komunikuojami… Ir visiškai px, kaip. Tiesiog yra privaloma eilutė projekto sąmatoje. Juk kaip kitaip tauta sužinos, kokį gerą darbą jiems padarė ES už jų babkes.

Bet šiuo atveju tai net nelabai svarbu, kadangi šita reklama gražiai ir kultūringai užkabina “normalų” žmogų ir bent trumpam pastato jį į kito “nenormalaus” vietą. Gražu, kad tai padaryta labai natūraliai ir be pompastikos: susitinka du žmonės ir pirmiausia klausia vienas kito “Koks tavo vardas?”, o ne gruzina moraliniu šantažu, kaip mūsų kaime įprasta.

Manau, ne vienam natūraliai pakilo ranka pabandyti “ištarti”.

Žodžiu, gražu, papuošėt truputį Lietuvėlės veidą. Ačiū.

…o dabar tuoj ką nors apšiksiu… reikia atstatyti sielos pusiausvyrą…

Tiesą sakant, tie absurdo vaizdeliai (turiu omeny, lietuvikės reklamikę) tokie liūdni ir skurdūs, kad neverti nė vienos akimirkos paaukotos besistengiant paviešinti jų bjaurastį. Juk tiek vargo – reikia:

1. nufotografuoti
2. įsimesti į kompą
3. sumažinti rezoliuciją, kartais apkarpyti
4. įkelti foto į flikerį
5. jungtis į blogą
6. rašyti rašyti rašyti
7. ir berašant įkopijuoti flikerines foto nuorodas
8. pažiūrėti kaip atrodo
9. ištaisyti klaidas
10. viską pamiršti

Matot, koks titaniškas darbas ir visa tai tik tam, kad išlieti savo gėlą ir skausmą dėl kažkokių p.i.z.dukų, mėgstančių viešai ir už didelius pinigus nusišnekėti, juo labiau,  žinant, kad mano pastangos tiems p.i.z.dukams nepadarys nė menkiausios įtakos…

Xuinia.

Tačiau kai praeina truputį laiko vėl pajauti, kad reikia.
Reikia, nes pernelyg bjauru matyti vidury aikštės bešikančius “genijus” ir eiti pro šalį apsimetant, kad taip ir turi būti. O iš tiesų juk taip būti NETURI!

… ir štai aš vėl pakylu į kryžiaus žygį prieš absurdą smauksantį iš kiekvieno autdoro ir kiekvieno gliancinio puslapio!

Nauja šios kovos auka, o tiksliau, žertva, verta savo personalinės vietos išsigimusių reklamų kunstakameroje yra BBŽ kieno padaryta pseudosocipatriotrydizmas, pademonstruotas nežinia kokia proga ir nežinia kodėl:

Kadangi jau pakankamai daug prirašiau, tai dabar truputį susilaikysiu, nors niekaip negaliu suprasti, kokioje genialioje smegeninėje kilo mintis rašyti tiek ir tokio teksto… Įdomu, kiek žmonių praėjusių pro šalį perskaitė jį iki galo? Spėju, kokie du bomžiukai, kuriems baigėsi odekalonas, bet dar liko laiko ir trys bobutės, per savo žabalumą pagalvojusios, kad ten jauno Landsbergio nuotrauka ir kad tai pasakojimas apie šlovingą profesoriaus jaunystę bei rezistentinę veiklą.

Tačiau kaip sakoma reklamoje: Jūs dar nematėte KITOS PUSĖS!

Na, kaip tau, Lietuva? A jauti, kaip tave myli?! Pažėk atidžiau:

Nu kaip tau – fainai, a ne… Kai apkabins, tai ir laikys apkabinę, kol padusi iš laimės.

O žinai, kas tave šitaip?

Štai, tie didieji mažytės Lietuvėlės mylėtojai:

• Lietuvos institutas
• JCDecaux
• LTidentity

Ačiū jums, aš gi durnas iki šiol taip ir nežinojau, kokį b.y.b.į ant Lietuvos žemės veikia “Lietuvos institutas”.

Dabar žinau: smauko, o jų chaliavščikai draugeliai identifikuojantys LT, gaudo. Paskui visi labai laimingi apteplioja tuo ką pagavo stiklinių gandonų nuomotojus ir vualia – projekto “Lietuvos piliečių patriotizmo ugdymas” pinigai sėkmingai įsisavinti.

O pinigų kvapas, kaip žinia, permuša ir š.ū.d.o, ir visus kitus kvapus. Bent jau mūsų Lietuvikėje. Skanaus.