Tikrasis klipo vaizdas – padarytas ant fliašo sukryžminus du klipus – http://www.byturen.com < labai rekomenduoju, o čia versija be techninių navarotų:
Lietuvėlės reklamikės pasaulėlis
Tikrasis klipo vaizdas – padarytas ant fliašo sukryžminus du klipus – http://www.byturen.com < labai rekomenduoju, o čia versija be techninių navarotų:
Atleiskit buvo prietema ir kol negrįšiu iš poilsio kaime, tol geresnės kokybės vaizdo nebus.
Bet gal ir nereikia – ir taip kraupu:
Pasirodo, pasąmonės lygmeniu Lietuvėlės „intelektualai“ mūsų valstybėlę laiko Afrikos dalimi, o mus negrais. (more…)
Štai kaip ir žadėjau, užfiksavau nepakartojamą vaizdą ir netgi ne vieną, o cielus tris.
Kiekvieną pateiksiu atskirai ir su labai mažai pezalų – vistik jau gili naktis arba ankstyvas rytas – nebeturiu sveikatos gilintis į tai, į ką savo breištormuose gilinosi mūsų Tautelės didžiapročiai reklamščikai.
Štai pirmasis vaizdelis:
Na kaip jums? Krūtai ane? (more…)
Sveiki gyvi.
Pagalvojau, kad dieną prasmingiausią pradėti nuo tautos gelbėjimo. O kad būtų lengviau atlikti tą sunkią procedūrą – nusprendžiau kaip koks žydas pasinaudoti svetimu darbu.
Taigi, brangūs litovcai, jūsų dėmesiui rusų sugalvotas, rusų pagamintas ir per Rusijos televiziją vasario vyduryje ištransliuotas videoklipukas aiškinantis kaip alkoholis veikia jį vartojantį nabagutį.
Manau, kad mums, litovcams, kaip antriems pagal suvartojamą alkoholio kiekį ant galvos europoidams, tokia informacija lygiai taip pat reikalinga.
Prieš demonstraciją tokie faktai:
- tai pirmasis klipas iš 7 ar 8 tokio pat principo klipų serijos;
- užsakovas – “oficiali valdžia”;
- kampanijos metu taip pat rodomi ir dokumentiniai filmai apie alkoholio kuriamą liūdną vaizdelį;
- po filmų TV studijoje organizuojamos tiesioginės diskusijos, kuriose rusai demonstruoja itališkas aistras ir putas drimbančias iš burnos;
- nusibodo rašyti… gal kada pratęsiu.
Žodžiu, broliai alkoholikai, skanaus:
(kas nesupranta rusiškai – įsijunkite klipuke anotacijas)
Laukite tęsinio.
Na va, pagaliau bus beveik taip, kaip ir žadėjau.
Žadėjau kad parašysiu šiandien – šiandien ir rašau. Dar netgi liko 57 minutės iki pažado galiojimo pabaigos.
Kaip minėjau, noriu pademonstruoti jums socialinę reklamą, kuri, mano nuomone, yra visiška bibliografinė retenybė, nes aš ją mačiau tik vieną kartą ir tik vienoje vietoje.
Vadinasi, jos buvo atspausdintas viso labo vienas plakatas, kurį Džeisidekas šiais lauko stendų piguvos laikais, matyt, savaitę sutiko palaikyti viename iš savo tuščių gandonstulpių.
Štai jis, šedevras per visas puses, galus ir visais kampais:
Pradžiai apšilimui, kol mano fotoaparatukas tuštinasi, prasižiosiu apie tai, apie ką ilgai ir labai ramiai tylėjau – apie tą nuostabiai lietuviškai graudų ir emociškai ištežusį socialinės reklamos vyksmą – Jaunimo linijos reklamšūdę šūdlaikraštukyje, vadinamame 15 šūdučių.
Kadangi, čia aplink be galo daug jautriasielių, jautriaodžių būtybių, iškart kategoriškai siūlau eiti joms nachui, nes kitaip – man pochui ant jų pseudoidiotinės moralės išvedžiojimų ir didžiadvasiškų jausenų.
Taigi, dar kartelį: eikit nachui, pasiskaitykite kokius nors lengvusdaiktus arba gietašką. Jums – mano nuomonė yra šlykšti ir bjauri, o man ant jūsų nuomonės – ilgas ir konkretus skersas. Vsio, viso gero, sakau trečią kartą iš eilės.
Ir jeigu dabar, po trijų pasiuntimų nachui atsiras dar bent vienas moralistas – tegu kaltina pats save – kaip žinia, jeigu durnius – tai dažniausiai, suvisam.
Gerai, o dabar apie konkursą. (more…)
Kaip žadėjau, apipasakosiu aktualiausią Lietuvos miestų socialinę problemą.
Kadangi jūs visi be galo protingi žmonės ir viską žinote geriau už mane ir už visus kitus, aš jums neaiškinsiu kam reikalinga socialinė reklama, kokie jos būdai ir tikslai (tiesą sakant, aš tiesiog užsipisčiau bandydamas paaiškinti ir sudėlioti formuluotes), todėl iš karto darau išvadą: pagal reklamos matomumą ir dažnį aktualiausia Lietuvos miestų socialinė problema – šunų šūdai.
ŠUNŲ ŠŪDAI?!..
Nu jo. Žiūrim ką turim – prisiminkite, kiek kartų šitą tvarinį regėjote Vilniaus gatvėse?
Privalote surinkti. Geriausiai, kartu su visu šunimi.
Prieš porą mėnesių, pamačiau vieną labiausiai iškertančių reklamų. Tada negalėjau jos uždokumentuoti, todėl labai verkiau ir lūdėjau,.. bet labai verkdamas ir liūdėdamas giliai šidyje visgi tikėjausi, kad man teks laimė ją išvysti dar kartą.
Ir, ačiū dievams, išgirdusiems mano liūdesio virpesius skleidžiamus į kosminį energetikos kanalą – prieš porą dienų mano akis vėl nušvietė begalinis tupizmas, poxuizmas, šūdizmas, gaidizmas ir kitos klizmos sklindančios iš Džeisydeko stendo.
Dalinuosi:

Fantastika, aš net nežinojau, kad gyvenu tiesiog svajonių šalyje, o aplink išdžiūvusi suskeldėjusi žemė. Ir kaip tyčia nėra nė žodžio, kas užsakė arba kitaip tariant “parėmė” tokį tarybinės demagogijos ir tiesioginio protapi.sio šedevrą.
Nors sunku patikėti, kad idiotai, sukurpę ir nudrožę šitą šūdmaketį, patys nesuprastų kokią dviprasmybę įkišo į savo demagoginį vizualą.
Juk kiekvienas litovcas nuo mažų dienų žino: PAPARČIAI ŽIEDŲ NETURI – todėl iškok to žiedo už.si.pis.damas, o vistiek rasi tik šūūū….špygą.
Tačiau ne viskas taip paprasta. Giliau pamąstęs supratau, kad šiame geriausias tarybines tradicijas pratesiančiame plakate, yra užkoduota kita prasmė. Juk per Jonines einama ieškoti ne paparčio žiedų, o paparčio žiedo. Reiškia yra tik VIENAS VIENINTELIS žiedas, nors plakate pavaizduoti keli.
Iškart pasistojo klausimai – kodėl jie keli? Kodėl jie būtent tose vietose?
Norėdamas rasti atsakymą, pasitelkiau gūglo paiešką ir fotožopos alchemiją.
Iš gūslo pasiėmiau štai šį Lietuvos žemėlapį:
ir užmečiau jį ant stendo nuotraukos:

Ir štai! Štai tos paslaptingos vietos, kur galima gyventi ir dirbti Lietuvoje:
Būtinai išsididinkit ir išsiuntinėkit visiems giminėms bei pažįstamiems vergaujantiems užsienyje ir nežinantiems, kad Lietuvoje yra surastos kelios vietos, kuriose jie laukiami:
Bl, kaip sakoma - ir visa tai už mūsų pinigus.
Norėčiau pamatyti, gaidį, kurio agentūra už šitą šūdą babkes pasiėmė. Spėju tas gaidys važinėja su nuliovu bėmsu ir garantuojai nešiojasi nulaužtą iPhoną.
Gaidys! Gaidys! Gaidys!
Tikiuosi, kad netyčia kokia jo kur.va sekretorė pamatys šį įrašą ir perduos jam. GAIDYS.
Jau anksčiau norėjau, bet tik dabar pagaliau pribrendau.
Štai socialinė LIETUVIŠKA reklama, kurią pamačius nenupurtė estetinio moralinio ir pilietinio pasišlykštėjimo jausmas: “Ir kaip už tokį šūdą galima mokėti pinigus?!..”
Pasirodo, gali litovcai, kai nori,.. arba kai debilų prie kompo neprileidžia…
Aišku, tikrasis jos tikslas buvo šiek tiek kitoks – nuėjęs į www.daileskalba.lt surasi, kad tai vaikų ir jaunimo kūrybos centras, o kurtieji čia dėti tik tuo, kad yra padarytas projektas “Dialogas” paimti ES babkėms. O ES kaip žinome labai mėgsta, kai jų remiami projektai yra komunikuojami… Ir visiškai px, kaip. Tiesiog yra privaloma eilutė projekto sąmatoje. Juk kaip kitaip tauta sužinos, kokį gerą darbą jiems padarė ES už jų babkes.
Bet šiuo atveju tai net nelabai svarbu, kadangi šita reklama gražiai ir kultūringai užkabina “normalų” žmogų ir bent trumpam pastato jį į kito “nenormalaus” vietą. Gražu, kad tai padaryta labai natūraliai ir be pompastikos: susitinka du žmonės ir pirmiausia klausia vienas kito “Koks tavo vardas?”, o ne gruzina moraliniu šantažu, kaip mūsų kaime įprasta.
Manau, ne vienam natūraliai pakilo ranka pabandyti “ištarti”.
Žodžiu, gražu, papuošėt truputį Lietuvėlės veidą. Ačiū.
…o dabar tuoj ką nors apšiksiu… reikia atstatyti sielos pusiausvyrą…
Pastebėjau, kai parašai ilgą ir piktą įrašą, ateina toks palengvėjimas, kad kurį laiką praeina noras drabstytis putomis iš nasrų. Tiesiog eini sau bbdėjęs ant viso absurdo, darkančio pasaulį, kuriame gyveni ir tiek.
Tiesą sakant, tie absurdo vaizdeliai (turiu omeny, lietuvikės reklamikę) tokie liūdni ir skurdūs, kad neverti nė vienos akimirkos paaukotos besistengiant paviešinti jų bjaurastį. Juk tiek vargo – reikia:
Matot, koks titaniškas darbas ir visa tai tik tam, kad išlieti savo gėlą ir skausmą dėl kažkokių p.i.z.dukų, mėgstančių viešai ir už didelius pinigus nusišnekėti, juo labiau, žinant, kad mano pastangos tiems p.i.z.dukams nepadarys nė menkiausios įtakos…
Xuinia.
Tačiau kai praeina truputį laiko vėl pajauti, kad reikia.
Reikia, nes pernelyg bjauru matyti vidury aikštės bešikančius “genijus” ir eiti pro šalį apsimetant, kad taip ir turi būti. O iš tiesų juk taip būti NETURI!
… ir štai aš vėl pakylu į kryžiaus žygį prieš absurdą smauksantį iš kiekvieno autdoro ir kiekvieno gliancinio puslapio!
Nauja šios kovos auka, o tiksliau, žertva, verta savo personalinės vietos išsigimusių reklamų kunstakameroje yra BBŽ kieno padaryta pseudosocipatriotrydizmas, pademonstruotas nežinia kokia proga ir nežinia kodėl:
Kadangi jau pakankamai daug prirašiau, tai dabar truputį susilaikysiu, nors niekaip negaliu suprasti, kokioje genialioje smegeninėje kilo mintis rašyti tiek ir tokio teksto… Įdomu, kiek žmonių praėjusių pro šalį perskaitė jį iki galo? Spėju, kokie du bomžiukai, kuriems baigėsi odekalonas, bet dar liko laiko ir trys bobutės, per savo žabalumą pagalvojusios, kad ten jauno Landsbergio nuotrauka ir kad tai pasakojimas apie šlovingą profesoriaus jaunystę bei rezistentinę veiklą.
Tačiau kaip sakoma reklamoje: Jūs dar nematėte KITOS PUSĖS!
Na, kaip tau, Lietuva? A jauti, kaip tave myli?! Pažėk atidžiau:
Nu kaip tau – fainai, a ne… Kai apkabins, tai ir laikys apkabinę, kol padusi iš laimės.
O žinai, kas tave šitaip?
Štai, tie didieji mažytės Lietuvėlės mylėtojai:
Ačiū jums, aš gi durnas iki šiol taip ir nežinojau, kokį b.y.b.į ant Lietuvos žemės veikia “Lietuvos institutas”.
Dabar žinau: smauko, o jų chaliavščikai draugeliai identifikuojantys LT, gaudo. Paskui visi labai laimingi apteplioja tuo ką pagavo stiklinių gandonų nuomotojus ir vualia – projekto “Lietuvos piliečių patriotizmo ugdymas” pinigai sėkmingai įsisavinti.
O pinigų kvapas, kaip žinia, permuša ir š.ū.d.o, ir visus kitus kvapus. Bent jau mūsų Lietuvikėje. Skanaus.