Ar pasiilgai manęs? Ar pasiruošęs išgirsti dar kartą tuos pačius pažadus, kad nuo šiol sąžiningai ir ščyrai rašysiu šį skausmo ir sopulių pilną blogą? Ar jau žinai kuriam klounui ar klounų trupei įteiksi savo meilės prisipažinimą rytoj vyksiančiame cirke?
O aš žinau. Štai jie:
Va taip, pyrom į ten kur nesueina.
Grįžo žmogeliai mano iš mišių ir apklijavo visas stoteles pakeliui. Gaila žinoma, tačiau pro šalį einantys bedieviai nepatingėjo, kaip ir aš, susirankioti šiuos politinės šūdreklamės egzempliorius į savo kolekcijas. (more…)
Visai neseniai prasivaliau suplaukusį spamą, apdeitinau visus vordpreso pluginus ir jau buvau pasiryžęs išlieti savo skausmą ir gėlą matomą ant kas antro reklaminio stendo apšikusio man brangaus miesto gatves, tačiau jau daugiau nei metai turiu milžinišką bėdą – labai neapdairiai atsisakiau savo kišeninio muilinio kanono, su kuriuo fiksavau Lietuvėlės reklamščikėlių neįgalumą ir nusipirkau veidrodinį nikoną.
Bo nes iš tiesų reikėjo.
Tačiau tai turėjo nelauktą šalutinį poveikį (tarytum tokie poveikiai apskritai būna laukiami). Nikono bandūra smarkiai didesnė už turistinį fotiką, todėl negaliu jos kas dieną tasytis su savimi. O su kuo fiksuoti tą bjaurastį, dėl kurios ir laikau šitą blogą? Mobiliako fotikas šūdinas – ir vien dėl fotiko pirkti naują mobilką – visiškas pižonizmas, iki kurio aš dar nepriaugau. Pirkti kitą muilinę, vietoj senos, kurią atidaviau savo artimajam (katras fotiku naudojasi nuolatos ir pagal paskirtį) taip pat kvepia beprasmišku pinigų kišimu į kiekvieno pederastų dėmesio bei minčių traukos centrą.
Žodžiu, patekęs į tokią klizmatoidinę savimonės perturbaciją, nutilau ir susimąsčiau.
Bemąstant prieš porą dienų vienas žmogus man atsiuntė laišką:
zdarofke,
chia gavau tokia nuoroda, bezhiurint suvimde net, gal tau bus idomu
Man aišku buvo įdomu – koks gi sąmoningas, išsilavinęs, kultūringas žmogus atsisakys pažiūrėti į tai, kas vimdo, a ne?
Keista, nei šūdų, nei vėmalų, nei išsigimėlių, nei abortuotų kūdikių, nei tipiškos lietuviškos reklamos – tiesiog juodame fone su kažkokia pakankamai paprasta programa padaryta prezentūškė su besikeičiančiais užrašais, paveiksliukais ir fonine muzika.
Štai, prašau įsitikinkite:
Tikrai keista, kodėl tai pamačiusį žmogų beveik suvimdė? Pasinagrinėkim: (more…)
Tiems, kas nesugebėjo įsiklausyti ir susiprasti giliamintiško teksto, transkribuoju:
Идите все на хуй, не лезте мне в душу. (daug daug kartų)
Вот мое послание людям планеты Земля!
Laisvas poetinis vertimas būtų daugmaž toks:
Keliaukit visi ant bybio, nelįsdami į mano širdį.
Štai šitaip kupinas meilės, kreipiuos į Tave, Žmonija!
Žinoma, jūs paklausite – o koks nachui pointas kišti tokius debilavotus koverius į mūsų neįgalios tautelės maumenėlius?
Ką gi, atsakykysiu – ogi toks, kad aš kaip tik susiruošiau aprašyti kokią nors sušiktą lietuvišką reklamėėėėėėėlę ir besiruošdamas visiškai netyčia pakliuvau į jūtubę, o tenai dar labiau netyčia pataikiau ant tokio fenomenalaus reiškinio, kaip debilų saviprominimas.
Kas yra saviprominimas jūs daugmaž įsivaizduojate: tai savęs pisimas tikintis, kad šį procesą stebintys aplinkiniai pajus malonumą ir su dideliausiu džiaugsmu prisijungs… Su tokia intencija visokie šūdbrendžiai tipo tėvėtrioškė, teleduškė ir kiti masiniai šūdo gamintojai bei platintojai kiša savo debiliškas reklamas į internetą, tikėdamiesi kad juos už tai kas nors pamylės… tiksliau, išpis.
O kaip atrodo debilų saviprominimas – aprašyti neįmanoma, tai galima tik pamatyti. (more…)
turetu ikvepti sis ivaizdinis siauliu videofilmukas, ar cia tik man jis taip patinka?:))
Aš sąžiningai peržiūrėjau siūlomą videomaterijolą nuo pirmos iki paskutinės sekundės ir nors Šiauliuose esu buvęs tik porą kartų, važiuodamas pro šalį, staiga ir netikėtai kilo nenumaldomas noras susirinkti savo manatkes ir persikraustyti į tokį šviesų ir pozityvų miestą.
Šiauliai. Ko gero, pozityviausias miestas Lietuvoje.
O šiaip, tai man nuo tokios selfmeid masturbacijos nei šilta nei šalta. Žinoma, galėjo ir baisiau padaryti, o galėjo išvis nieko nedaryti – savivaldybė būtų sutaupiusi pinigų mokytojų algoms. Nors nachui, mokytojams tos algos, tegu dvesia badu, vistiek po penkių metų nebebus ką mokyti – nebereikės ir idiotų, galvojančių, kad jų kruvinas darbas turi kažkokią prasmę.
Ahoy, tautiečiai, ar žinote kaip vadinasi situacija, kai valstybėje žmonių gimsta tris kartus mažiau negu anksčiau? Ne, “tris kartus mažiau” tai labai neišraiškinga… Reiktų sakyti taip, kai vietoj trijų žmonių gyvena tik vienas? Šitą reiškinį broliai žydai pavadino holokaustu.
O tuo tarpu mūsų pederastai valdžioje tai vadina „pasikeitusia demografine situacija“. BYBYS, bliat, o ne situacija – TAUTA žudoma, o vagys kikena sau į kumštuką.
O visi OLUCHAI aplinkui susirietę trilinki dairosi į kurią šiknaskylę dabar turės sulįsti, kad ir jam šūdo razinka nukristų.
PISAU AŠ NACHUI VISĄ JOBANĄ LIETUVĖLĖS SOCIALINĘ ĮVAIZDINĘ CHUJAPIZDINĘ REKLAMĄ IR JOS BYBDROŽIUS Į VISAS SKYLES VISOMIS PRASMĖMIS. EIKIT NACHUI CHUJASOSAI, MINTANTYS LIETUVOS KRAUJU. ŠIKSITE JŪS VISI STIKLO ŠUKĖMIS – NES Į KIEKVIENĄ SUPISTĄ VEIKSMĄ ANKSČIAU AR VĖLIAU PAREINA TOKS PATS SUPISTAS ATOVEIKSMIS.
Kol šiais lauko reklamos piguvos laikais mūsų šalelės Lietuvikės padangėlės aklinai neapšiko Protapisio turnyro dalyviai, noriu grąžinti moralinę skolą savo skaitytojams, kurie nepatingėjo užfiksuoti ir atsiųsti man į emeilą savo aptiktų grožybių.
Taigi, kažkada seniai seniai, kai Lietuvikė dar buvo apsnigta, o lietuvyčiai kartu su broliais maskoliais drąsiai vadino vagis vagimis ir mėtė į jų irštvos langus akmenis, Donata Banaitytė iš man nežinomos piaro agentūros “INFOR” atsiuntė tikriausiai jų pačių pasidaro selfpromo nuotrauką:
