Na daugmaž supratote, ką aš turėjau omeny.

O dabar kodėl jiems suteiktas toks epitetas “klastingieji” – ugi todėl, kad tie niekšai politkorektiškai beveik visais atvejais nutyli savo asmeninę nuomonę ir tolerastiškai į savo tinklapį deda visą tą šūdą, kurį jiems pateikia apsisiusioję iš laimės reklamos gamintojai beigi užsakovai – “štai mol žėkit, dar vieną kanalą savo produktui suradom – tiesiai į remlamabybių targetgrupą…”

Žinoma, tai teisingesnė pozicija, negu a.a. ŽudykReklamerio bandymas iš jam pateikto šūdo išspausti užsakovo pageidaujamą vašką. Neturi ką gero pasakyti, tačiau nenori atsakyti už savo blogas mintis, tuomet patylėk. Štai ir tyli Dansu dantis sukandęs, na gal kartais tik anonimiškai savo pačių įrašus pasikomentuoja…

Bet juk ne visi gali  tokioje rakom-srakom pazocijoje gyventi! Ir nemt jau aš galiu sau leisti pasisakyti viską ir bet kokį kliedesį užplaukusį į mano vargšę galvą.

Tai buvo įžanga, skirta informuoti gerbiamus bei mylymus AdReview skaitytojus, kad jo kukliam autoriui nepavyks dar mėnesį ištempti be intelektualinės masturbacijos, kadangi yra net trys trydos, kurių neįmanoma palikti užmarštyje bent paviršutiniškai neaptarus jųjų subtilios konsistencijos, spalvos, bei kvapo savybių.

Pradėsime nuo paskutiniajame klastingųjų DansuDansu reportaže pateikto klizmatoido Žalio Šūdo smegenopisio:

Kodėl tai šūdas, jūs galite puikiai pasiskaityti komentaruose pradedančiuose lietis pačiame Dansu. Mano reikalas tik atkreipti dėmesį į vieną išskirtinę šio apsišikimo aplinkybę.

Bet prieš tai pasimėgaukite likusiais režisūrinio ir koloritinio neįgalumo pavyzdžiais:

Kaip pastebėjote,  pats pirmas klipukas su nabago Vincuko paminklu iš viso šūdo mažiausiai šūdiniausias šūdas, nors vistiek šūdas, tačiau tai ne ta aplinkybė apie kurią norėjau pasisakyti.

Mano giliu įsitikinimu visas šitas ŽalioŠūdo2011 prožektas – jeigu ir nesąmoningai TBWA paiūlyta girdyklos stūmimo į jaunus protus akcija, tai tikrai inspiruotas globalistinės žaliųjų pizdabolų idealogijos: jie intuityviai pajuto visame žaliame pseudomeilės pasauliui farse egzistuojančią tuštumą.

Greenpysininkai ir juos palaikantys pisalai jau pakankamai ilgai pisa smegenis augančioms kartoms (nes žmonių su gyvenimo patirtimi tokiais fantikais nesuviliosi) apie “ŽALIĄ GYVENIMĄ” – “žalia” aplinka, “žalias” ėdesys, “žalia” kosmetika, “žali” škurliai, “žali” drandulietai, netgi “žali” kompiuteriai ir “žali” mobiliakai… ir visas kitas žalias šūdas turintis užorgazminti išpindėjusį miestiečio vartotojo ego.

Ir štai tuborginiai ir juos aptarnaujančios intelektualinės prostitutės pramatė jau minėtą tuštumą – dar nėra “žalio” alkoholio, su kuriuo galima “žaliai” prisitūsusinti ir po to “žaliai” apsivemti.

Štai ir pasipylė žalias šūdas į targetgrupo sąmonę. Ir visiškai nesvarbu, kad tai kaip ir neturi nieko bendro su ekologija – tai ko niekas nesako žodžiais yra maksimaliai ištransliuojama vaizdu. Visa laimė, kad ta transliacija taip neįgaliai atlikta, kad poveikis bus minimalus.

O štai kam buvo reikalinga šitą kliedalinė instaliacija, žino tik ją prastūmęs projvadovas… Spėju, jis tam panaudojo vieną burtažodį, glušinantį užsakovo smegenų aktyvumą: “SI-NER-GI-JA!” Puikus dalykas – pakartoji tris kartus ir gali gali rizikuoti siūlyti padidinti samatą nenumatytais 15-20%… Pabandykit.

Na, o dabar belieka sulaukti, kas gi pirmas sugalvos ant savo targetgrupo bybių užmauti “žalius” prezervatyvus.

taip ir įsivaizduoju eilę čečėnių ir tadžikių norinčių sau prisiauginti elitinius slaviškus plaukus…

Mokykitės bezdariai, kaip išnaudoti targetgrupo svajones.

Ar pasiilgai manęs? Ar pasiruošęs išgirsti dar kartą tuos pačius pažadus, kad nuo šiol sąžiningai ir ščyrai rašysiu šį skausmo ir sopulių pilną blogą? Ar jau žinai kuriam klounui ar klounų trupei įteiksi savo meilės prisipažinimą rytoj vyksiančiame cirke?

O aš žinau. Štai jie:

Va taip, pyrom į ten kur nesueina.

Grįžo žmogeliai mano iš mišių ir apklijavo visas stoteles pakeliui. Gaila žinoma, tačiau pro šalį einantys bedieviai nepatingėjo, kaip ir aš, susirankioti šiuos politinės šūdreklamės egzempliorius į savo kolekcijas.

Bet kuriuo atveju, tai daug sąžiningesnė ir padoresnė reklama negu liberastų apologeto vagies ir nenuteisto nusikaltėlio Zuokulos vykdoma smegenų penetracijos operacija, kuriai jis sukišo tiek babkių, kad galima būtų kokius trys mėnesių nemokamai šildyti visus Vilniaus darželius.

Jau ko vertas Zuokulos šūdžurnalis su jo graudžiomis istorijomis apie alkoholiko atžalos kelią atvedusį jį с грязи в князи [iš šūdo į iubermenšus] su vaikystėmis nuotraukomis bei mazgajobiška Ostapo Benderio verta Vilniaus-Naujųjų Vasiukų vizija…

Šiaip Zuokulos valdžios paėmimo aiški kaip ant delno, kai pamatai jį lydinčių asmenų sąrašą – kartu su pederastu-transvestitu mėgėju Šilgaliu tenai yra tokie žmonių meilės ir pagarbos brendažmogiai kaip Savickas ir Maskoliūnas (spešėl bambaliniams sporto laidų žiūrovams), intelektualiajai publikai, laikančiai save vieninteliais Lietuvėlės kultūrtrėgeriais, Zuokula pakišo Rūtą Vanagaitę ir Dainą Urbanavičienę… Žodžiu, jamam lochus visais frontais.

O priedo dar štai visiškas šedevras, turintis miesto šviesuomenei ir jaunuomenei inpisti tokį kablį į jų smegenų tarpuvingį, kad be klizmos nebūtų net šansų tą kablį ištraukt:

www.youtube.com/watch?v=wNjbyPiWzoU

A girdėjot, intelektualinio darbo proletarai? – Zuokulos korešas Metalinis Jemelia aiškiai jums debilams pasakė, kad reikia pasilenkti ir pačiulpti Zuokulos cibą – kodėl neklausot? A nu marš keliais į Užupį prie Zuokulos irštvos, o pakeliui būtinai vaistinėse pasiimkit vazelino, nes jūsų, pasiryžusių antrą kartą suvalgyti tą patį šokoladą, šiknaskylių daug, o Zuokulos bybis – tik vienas.

A nu visi – RAKOM VSTALI ir atsipalaidavę laukiat rezultatų.

O aš einu dar ką nors apšikti, kol dar nepraėjo mano šūdina nuotaika.

Bet gal ir nereikia – ir taip kraupu:

Pasirodo, pasąmonės lygmeniu Lietuvėlės „intelektualai“ mūsų valstybėlę laiko Afrikos dalimi, o mus negrais.

Beje, mūsų šūdelitis nuoširdžiai stengiasi, kad šis pasąmoninis Lietuvos suvokimas realizuotųsi natūroje – mūsų valstybė niekuo nesiskiria nuo bet kurios kitos bananinės respublikos, o Lietuvos žmonių padėtis – bent jau dvasinės baudžiavos prasme verčia pasijusti gyvenančiu tarp baltašiknių kolanizatorių engiamų negrų. Jau kiek kartų girdėjau girdėjau tokią frazę, „Oi bliat, geriau patylėk – o tai dar kam nors nepatiks…“ arba tas nuolatinis apsimyžimas prieš darbdavį – ir myža kas svarbiausia ne tik juodadarbia, bet ir absoliuti dauguma ofisinių žiurkių…

Bliatь, ką padarysi, dvasinis nigeris ir yra nigeris ir bus pisamas kaip nigeris.

Tiesa, bet aš juk apie reklamą turėčiau kalbėti.

Nors ką čia bekalbėti – pisau aš nachui tokius reklamščikus, kuriems pakyla ranka savo Tėvynei naudoti farmaceptikų-urodikų logotipus. Nieko keista, kad po to tokiems dalbajobams Lietuva pasidaro lygi Afrikai.

Įdomu, ar ir šita „pozityvi reklama“ yra išbezdėta pačio pozityviausio Lietuvėlės reklamikės kūrėjėlio, fotomeistrelio eMDžėjaus?

Šiaip jau labai neša į jo stilių – truputį paplagijuoti, truputį pasiseilioti, svarbu tik kad visi šypsotųsi…

O žinot kodėl?

1 – Tai kad, Lietuvoje veikia trys tinklai reiškia, kad bendrai paėmus Lietuvėlės piliečiai daugmaž tris kartus permoka už galimybę naudotis savo debilafonu.
2 – Visi trys, o ypatingai omnitelis atsainiai elgiasi su savo turimais klientais, pagrindinį dėmesį skirdami žmonių perviliojimui iš konkurentų.
3 – Mobilusis ryšys – kenkminga žmogaus organizmui technologija.

ir galima pridėti

4-tą – jie nenormaliais kiekiais kiša savo debiliškas reklamas, pastoviai bandydami iš šūdo išspauti vašką.

Štai, konkretus pavyzdys:

Na ką čia bekomentuoti.

Vizualo mintis savo gilumu primena penktokų pasakojamus anekdotus, maždaug tokio tipo: „Vieną kartą ėjo boba per perėją ir apsišiko. Hahaha.“

Hipertrofavimas aišku yra normali minčių perteikimo ir vizualizavimo priemonė, tačiau ne tokio gi bukumo minties… Galų gale, jeigu jau vaizduojate briedą, tai bent jau nedarykite vizualinių loginių klaidų: tarp vėžių turėjo likti iškapstyta žemė -juk tiedu debilai mina pedalus ir suka vandens dviračio mentis,  ne? A jūs ką rodot? Čia gi ne vežimas, ane? O jūs gi ne idiotai, ane?

Ai pochui, nebėr apie ką čia kalbėti – tipišką teleduchų triedalynė – ajajai, kaip šmaikštu, mežame į kelnytes.

Kiekvieną pateiksiu atskirai ir su labai mažai pezalų – vistik jau gili naktis arba ankstyvas rytas – nebeturiu sveikatos gilintis į tai, į ką savo breištormuose gilinosi mūsų Tautelės didžiapročiai reklamščikai.

Štai pirmasis vaizdelis:

Na kaip jums? Krūtai ane?

Šitą Mindaugo Vyšniausko (Vilniaus technologijų ir DIZAINO kolegijos pirmakursio) pieštą šūdą Lietuvos studentų atstovybių sąjunga remiama Smegenopisos ministerijos iškabinėjo prieš abitūros egzaminus. Beje, kaba iki šiol ir džiugina kiekvieną praeivį mintimi, kad kiekvieno kreivarankio terlionė turi vilties būti išspausdinta 1 ant 2 metrų dydžio plakate.

Pofik kad ten terlionė, kokias aš paišydavau aštuntoje klasėje (tiesa, aš terliodavau nuogas mergas – nes buvo jaučiamas totalus pornografinės produkcijos stygius…). Žiauriausia šiame tvarinyje yra minties skrydžio neįgalumas, visiškas pochuizmas aplinkinių atžvilgiu ir nesugebėjimas įvertinti savo darbo rezultatų.

Nors gal aš be reikalo kabinėjuosi – jeigu eLSASo tikslas buvo įsisavinti Smegenopisos ministerijos babkes – jie tą sėkmingai atliko: Minimum pastangų, maksimum pelno.

Šlykščiausia, kad babkėmis taškosi ta ministerija, kurios sferoje totali finansinė šiknaskylė…

Čia buvo tipo, poetinis vojažas, reklamos poveikio motyvais, o dabar konkrečiai.

Vakar pamačiau šitą mordą, savo fotožopgliancio estetika sudarkiusio niekuo dėtą stotelę:

Pradžioj nesupratau, kame kampas, o po to dašuto – nagi taigi bananų ir ubagų valstybėlė sau renkasi naują ubagų karalių. Tapkių Šlepkių Antrąjį.

Beje, šiandien supratau kaip iš tiesų reikia vadinti socialdemokratų partiją. Lietuvos bybiakratų partija. Aiškinu kodėl:

1 – jie nuoširdžiai ir sąžiningai yra padėję savo bybius ant socialdemokratijos kaip idealogijos;
2 – dar nuoširdžiau ir sąžiningiau jie yra padėję savo bybius ir bybelius ant valstybėlės, kurioje gyvena, tobiš, Lietuvėlės;
3 – jie labai nuoširdžiai ir sąžiningai pisa aukščiau minėtos valstybėlės gyventojėlius, tobiš, mus.

Taigi, jų šūkis “Svarbiausia – žmogus” yra tas be galo tas retas atvejis reklamoje, kai reklama nemeluoja. Iš tiesų, šitiems bybiakratams svarbiausia – žmogus, nes tai yra jų iškrypėliško pederastiško pasitenkinimo objektas.

Su kuo aš jus, mus, visus bei kitus likusius ir sveikinu.
Malonaus.

P.s.: beje, jei jau prakalbome apie pederastus, jei kas nors turite užsiticharinęs atviras Oleko ir kareivėlių nuotraukas – prašom atsiųsti, paviešinsiu tautai.

AdReview.lt pristato – ką daryti, kai reikia išorinės reklamos, o babkių nėr:

1 – imame A4 formato popierių

2 – kišame į printerį

3 – klijuojame ant lango

Greita, pigu, patogu

Rezultato – tiesiog, neįmanoma nepastebėti, ne taip kaip kokio sušikto RSVK ar kaip jis ten Invest, kuris savo nelegaliom paklodėm apdėjo matomiausias Vilniaus vietas (bl, o pavadinimo vistiek nesugebėjo įkalti man į galvą – lochai)

Vaizdas iš toliau:

Vaizdas iš arčiau:

Beje, galite pasinaudoti kaip bėtėeline priemone – įsivaizduokite tūkstantį benamių kašarų paleistų į miestą ir užbriandintų kokiu nors čiliaku…

Netgi nusifotografavau jų lauko stendą:

Bet patylėjau ir noras praėjo.

Po savaitės Bitė išstatė savo atsakomąjį meną – su šūkiu, kuris jos vartotojus, matyt, turėjo sugrąžinti į vaikystę, už ką pastarieji, Bitės manymu, tikriausiai privalėjo paplūsti miniomis į Bitės salonus ir maldauti kad jiems į tą vietą kur statosi įstatytų vodafoninius modemus su sutartimi iki gyvos galvos. Tai išvydus man iškart sukilo noras ne tik apginti vieną iš smagesnių tarybinių multikų, bet ir įamžinti abiejų konkurentų vizualus, kaip viena kitą silikoniniais bybiais pisančių lesbių uroborosą (uroborosas, jei teisingai atsimenu, – tai toks padaras susidedantis iš dviejų gyvačių, ryjančių viena kitos uodegą).

Todėl ir šitą meninį veikalą įsiamžinau savo fotoaparate:

Bet patylėjau ir noras praėjo.

O štai šiandien pasitikrinau savo giemeilinį paštą, skirtą mano šizoidinės asmenybės pusei, atstovaujančiai vienintelį ir nepakartojamą reklamšūdės poligoną (turiu omeny – savo tinklapį AdReview.lt) ir jame radau tai, kas man nebeleidžia tylėti.

Taigi, visos tautos dėmesiui pristatau gerb. Briedo Briedaičio atsiųstą fotografiją, kurioje užfiksuota tiesioginė atsakomoji vartotojo meilė briandui, o jeigu paprastai lietuviškai – pizdaženkliui:

Originalą tolimesniam platinimui galite parsisiųsti iš čia http://img242.imageshack.us/img242/4247/pilnaburnahi9.jpg, o man belieka padėkoti tam anonimusui, kuris taip paprastai ir tiksliai pavaizdavo tai, apie ką aš ruošiausi ruošiausi bet taip ir neparašiau: Mobilieji karai. Kuris kurį išpis?

Ačiū Tau, o garbingasai Anonimusai!

Žadėjau kad parašysiu šiandien – šiandien ir rašau. Dar netgi liko 57 minutės iki pažado galiojimo pabaigos.

Kaip minėjau, noriu pademonstruoti jums socialinę reklamą, kuri, mano nuomone, yra visiška bibliografinė retenybė, nes aš ją mačiau tik vieną kartą ir tik vienoje vietoje.

Vadinasi, jos buvo atspausdintas viso labo vienas plakatas, kurį Džeisidekas šiais lauko stendų piguvos laikais, matyt, savaitę sutiko palaikyti viename iš savo tuščių gandonstulpių.

Štai jis, šedevras per visas puses, galus ir visais kampais:

Supratote, oluchai, Afganistanas nėra toli – jis kaip Matrica visur ir visame kame! O be to, kiekviename iš mūsų tūno po vieną vidinį talibą, vieną vidinę šachidę ir vieną vidinį amžinąjį žydą, paeiliui papisantį tai talibą, tai šachidę – ši vidinio savęs papisimo procedūra mokslinėje literatūroje vadinama “vidine disciplina”…

Tačiau tai tik žmogaus vidinis pasaulis, o dar egzistuoja išorinis pasaulis, kuris įvairiomis priemonėmis stengiasi nukreipti kiekvieno asmens vidinių talibo, šachidės ir amžinojo žydo veiksmus pagal išorinį pasaulį valdančiųjų poreikius…

O jų poreikiai nėra tokie jau paprasti.

Juk kažkas turi pasirūpinti valstybe, gaminančia 90% viso pasaulyje parduodamo heroino… Nenutrūkstamą produkcijos tiekimą užtikrina vietiniai vadai, taikdariai saugo juos nuo islamistų-fundamentalistų – nachalų, nepripažįstančių žmogaus teisės žudyti save už savo paties pinigus ir todėl šaudančių vargšus narkomanus  vietoje ir be jokio teismo… Tačiau juk reikia kažkaip išlaikyti ir darbo jėgą, dirbančią aguonų laukuose, o tai bl, išdvės visi jeigu negaus valgyti arba sušals žiemą basi.

Bl, pasaulinė narkotikų rinka pagal pinigų apyvartą prieš kelis metus aplenkė pasaulinę ginklų rinką ir šiuo metu yra garbingoje 2-je vietoje . Už narkotikų rinką pelningesnė yra tik žaliavų rinka.

Todėl tik paskutinis debilas gali naiviai tikėti, kad narkotikai – tai “pogrindinis” verslas. Kiekvieną supistą sritį kontroliuoja ir iš jos pelnosi atskiros finansinės grupės. Pasaulis šiuo metu praktiškai pasidarė kišeninis ir globalizacija, prieš kurią arba už kurią kažkas kovoja iš tikrųjų jau yra pasibaigusi. Praktiškai beveik visos šalys yra sujungtos į vieną darinį piniginiais, žaliavų, prekių, darbo jėgos, informacijos srautais. Ir bet koks judėjimas-veiksmas vykstantis bent kiek didesniu masteliu yra apskaičiuotai kontroliuojamas ir turi savo galutinį “valdymo centrą”. Tiek šita “pasaulinė krizė-pizė” yra kontroliuojama ir skirta konkrečiam tikslui: virtualius, tik bankų kompiuteriuose egzistuojančius pinigus paversti realiu turtu. Tiek ir narkotikų rinka yra labai griežtai ir tikslingai valdoma.

Kas yra galutinis Afganistano herčiaus vartotojas – tai pinigais aptekęs vakarų civilizacijos atstovas, gyvenantis griežtai sutvarkytose ir puikiai funkcionuojančiose valstybėse. Kurios, pasirodo, kaip tyčia negali sutvarkyti tik dviejų dalykų:

1 – narkotikų platinimo (nes tai yra pelnas, kuris verslininkams yra toks pat pajamų šaltinis kaip ir visa farmacija, kaip automobilių gamyba, kaip lengvoji pramonė… Pinigai, juk nekvepia, a ne)

2 – teroristinės veiklos (žinoma, kam naikinti minios valdymo įrankį? kai reikia, teroristai pasprogdina, kai reikia pašaudo, žmonės išsigąsta ir bėga ieškoti užuovėjos… Vietoj to, kad išpistų savo virtualiuosius vergvaldžius)

Bet aš ir vėl nuo reklamos nukrypau į tas lankas, kurias intelektualinės prostitutės, t. y., piarščikai, paskelbė “sąmokslo teorijomis” ir, kas svarbiausia, įtikino visą perpistą visuomenę, kad daiktas, kuris vadinasi “sąmokslo teorija” realiai egzistuoti negali. O kodėl jis negali egzistuoti? Todėl, kad tai tik “sąmokslo teorija”.

Pagaunat genialaus piaro paprastumą: žmogus sako – štai yra tie ir tie, kurie mus pisa taip ir taip. “Autoritetai” atsako – visa tai yra tik “sąmokslo teorija”. Žmogus pradeda šaukti, bl, gaidžiai, jūs ką nematote, kad čia bl, ne faking teorija o supista realybė! O jam autoritetai atsako – prašom neisterikuoti, tai NEGALI būti realybė, nes tai – yra “sąmokslo teorija”.

Ir šitaip, daroma kiekvienoje vietoje, kur tik išlenda koks nors supistas ir akivaizdus per visus galus faktas.

Vsio, viskas, dabar tikrai grįžtu prie plakato.

Pasakykite man, koks bybis nepagailėjo savo laiko ir sukūrė tokį už jautriausios vietos griebiantį tekstą, pradedant šūkiu, baigiant paaiškinimais?

Pažvelk – Afganistanas arti.

Padėk – tu gali!

Nu bliat, nu poetai, nevjebenni [neįpisami]!

Aš net nebeturiu minčių, kaip galima būtų labiau išsityčioti iš to daikto, įmontuoto į mūsų galvas ir vadinamo smegenimis.

Rengiama paramos akcija, kurios tikslas – rinkti lėšas Afganistano vaikų žieminiams batams…

Bl, bl, jau kokio skersumo ir ilgumo skersą aš dėjęs ant Afganistano, tai net sunku apsakyti, ypač turint omeny, tos valstybės oficialias pajamas iš herčiaus gamybos… Aš suprantu, kad tai visiškas blefas ir skirtas projektinių babkių įsisavinimui – kiekvienas supistas valdiškai remiamas projektas turi privalomą punktą “Akcijos komunikavimas media priemonėse, nurodant projekto rėmėjus”, nu bet daryti tokią urodstvą – čia reikia ne tik  sugebėti, bet dar ir pasistengti.

Beje, visa tai labiai įdomiai atrodo šalia Junisefo piarinio šūdprojekčio, renkančio pinigus Afganistano mokykloms. Žodžiu, Afganistanas dabar madinga tema tarp labdaros babkes įsisavinančių organizacijų. Lygiai taip pat, kaip kažkada šitie, bl, pasaulio gelbėtojai triedė apie Afrikos vaikus, prieš tai seilėjosi dėl žūstančių vandenynų ekosistemų… Ir taip toliau ir panašiai.

Viskas, liko penkios minutės, kad pažadas būtų išpildytas, todėl tarkim, kad pamąstymai apie tai, kas yra labdara – tai mūsų visų namų darbas. Pamedituokime ta tema, vistiek kada nors mes apie tai pasišnekėsime.

Beje, pabaigai, susipažinkite – štai tie bybiai, demonstruojantys, kad lauko reklamą gali sumaketuoti bet kuris šūdprojektvadis su paprasčiausiu maikrosoftiniu Vuordu:

Gal ir teisingai – vistiek šūdą darė, tai bent sutaupė ant agentūrinių. Nežinau, bl, atsidėkokite jiems geru žodžiu ar ką, jeigu kur netyčia sutiksite…

Šiąnakt aš noriu pakalbėti ne apie reklamą, todėl žmonėms, kuriems rūpi tik jų supista šundaktariška profesija, siūlau negaišti laiko, o užsiimti savo pacientais – kai krizės pizė žvelgia iš delfinariumo pranešimų ir pederastiškai žydrojo ekranėlio, pats laikas visiems reklamščikams susirasti šiltą riebią šiknaskylę saugiam adaptacijų drožimui… Vistiek nieko gero nesugebate išbezdėti.

Kaip įrodymas – štai sąžiningai sakau, geriausias vizualas, kurį mačiau nuo… chui znajet kada, nes labai tingiu prisiminti:

Taip, o taip, deja tačiau… Nors šita Bitės kampanija totaliai sušikta ir tas debiliškas “Meškutis” ir šmaikštus iki apsivėmimo “Zuikutis” yra visiškas artdirektoriškas išsigimimas, tačiau šitas vizualas vienintelis saulės spindulėlis susmirdusiame pribezdėtame Lietuvėlės reklamikės danguje.

Viskas, apie reklamą tikrai baigta, toliau eis tekstas skirtas normaliems žmonėms, nesužalotiems darbo kenksmingomis sąlygomis. O jūs eikit dirbt, simuliantai neraliuoti.

Iš tiesų, šiam įrašui mane įkvėpė ne Bitės reklama, į kurią nukrypau, o vienas komentaras po paskutinio mano visuomeninio išsiliejimo.

Aš pradėjau rašyti atsakymą, bet pamaniau, kad tai svarbesni pezalai ir reikia jiems skirti deramą vietą.

Komentaras buvo toks:

pagalys
on Dec 28th, 2008 at 3:42 am [edit]

Ehei, aš padariau tokią išvadą – tamsta sukuriate tokius neapykantos sklidinus straipsnius tik būdamas girtas? Prašau paneikite, jeigu aš klystu

O dabar mano išsisakymas

Paneigiu.

Būdamas blaivas (t.y. negirtas) aš daug tiksliau formuluoju savo mintis, daug teisingiau parenku žodžius ir daug agresyviau priešinuosi totaliniam protapisiui.

O būdamas girtas aš jaučiu savo sieloje didelį didelį pochui ant to kas su manimi ir visais kitais nelaimės draugais daroma…

Beje, alkoholis – viena iš paprasčiausių priemonių valdyti (pisti) minią, visą tautą arba net ir visą civilizaciją.

Girtam juk VISKAS PX – ir kad jį laiko debilu, ir kad iš jo tyčiojasi, ir kad jį nachališkai apvaginėja, ir kad Tapkius dulkinasi su Šlepkium, ir kad Ambalas su savo kurva padėjo didelį riebų bybį per visą Lietuvą ir kad pusę Lietuvos tą jo bybį su didžiausiu malonumu laižo…

Žodžiu, gerkit asilėliai gerkit – o tai blaiviems dar kokia bereikalinga mintis netyčia į galvą šaus ar padarysite ką nors nekontroliuojamo, nenumatomo – pvz, sugalvosite kaip patiems tvarkytis savo gyvenimus. Arba susivienysite ir nesiduosite išdulkinami. Arba dar blogiau – vietoj to, kad rūpintis tik savo supistais reikalais, pradėsite rūpintis vieni kitais, sugalvosite, kad pagaliau reikia padaryti tvarką vagių valdomoje valstybėje…

Bliat, kokio bybio dar stebėtis, kad alkoholio gamintojams seimo pedrylos atvirai ir nesigėdindami nučiulpinėja – jie juk vienas be kito negali. Na, prie to dar reikėtų pridėti ir narkotikus, ir totalų pisimasi į kairę į dešinę, ir mūsų nuostabiąją lietuviškąją TėVė, ir leeetuviškąjį gliancą – nes visa tai turi tik vieną realią paskirtį – užglušinti sveiką protą, numarinti sąžinės balsą ir taip iškreipti pasaulio suvokimą bei pasaulėžiūrą, kad trys milijonai avigalvių taptų zombiais-biorobotais, kuriuos valdo pora tūkstančių daugiau ar mažiau suprantančių kas vyksta urodų.

Bl, tai juk fantastika! Trys milijonai gyvena kaip utėlės traiškomos likimo piršto – nors visas tas “likimo prištai” – tai tik viso labo pederastų grupovucha, tampanti marionečių virvutes.

O dabar apie jus, mano mieli, skaitytojai.

Aš tiesiog matau jūsų pašaipius žvilgnius ir girdžiu ironiškas replikas:

- Pf,..  supista sąmokslo teorija,.. kliedesiai apie žydų-masonų sąmokslą…

Deja, turiu jus nuliūdinti – tai ne sąmokslo teorija, o elementari supista realybė, kurioje mes visi gyvename.

O kadangi, didžiausi skeptikai yra būtent tie, kurie nesugeba mąstyti savo galva, bet remiasi jų protą sėkmingai pisančiais autoritetais, jiems turiu specialią citatą:

Didžiausia šėtono klasta – įrodyti, kad jis neegzistuoja.

Juk kai nežinai, kas yra tave išnaudojantis urodas – nežinai ir kam pisti į snukį. O jeigu tas pederastas užsimaskuoja taip, kad tu ne tik nežinai, kas jis, bet  net neįsivaizduoji kad apskritai toks egzistuoja! Kas tuomet?

Tuomet tu, kaip debilas, pradedi pezėti apie recesiją, pasaulinės ekonomikos pakilimus ir nuosmukius, apie žemės drebėjimą faking Indonezijoje, ir dėl to pakilusias naftos kainas, apie Tapkiaus Šlepkiaus neįgalumą, apie tai kad kaip danguje taip ir ant žemės, kad dievulis pats kentėjo ir tau liepė kentėti, kad laimė bus tik po mirties, o dabar reikia kovoti už išlikimą, išpisti savo artimą, kol jis neišpiso tavęs… arba dar geriau – pradedi kliedėti apie žydų-masonų sąmokslą ir prisigėręs kabokuose šūkauti “Juden raus!”

Kai tuo tarpu, tiek vargšai žydai, tiek netokie vargšai masonai – tėra tik širma, atpirkimo ožiai, kad atėjus laikui, debilai turėtų ant ko išlieti savo agresiją. Kaip buvo dabar, visados ir per amžius, amen.

Jeigu tu vis dar galvoji, kad visa tai kas vyksta su tavimi, su tavo šeima, su tavo sociumu yra chui znajet kaip savaime besiklostantys dalykai – tai reiškia tik tiek, kad:

1 – tu visiškai nemąstai kas, kaip ir kodėl “darosi”. Nors žmogus savo supistai kasdienei veiklai išnaudoja tik 5-6 procentus savo smegeninės galimybių – tu stengiesi savo apsukas sumažinti iki minimumo 2-3 proc. – tiek užtenka valdyti visam jo fiziniam kūnui. Valgyti ir šikti.

2 – tavo smegenys yra išpistos ir vietoj mąstymo tu pasirenki iš anksto paruoštą ir tau inpistą receptą, kurio išvada paprasta – “taip jau yra ir nieko čia nepadarysi”. Tipiškas religijos panaudojimas masiniam protapisiui.

3 – tu esi debilas, ir iš to, kad sugebi naudotis kompu tau asmeniškai yra lygiai tiek pat naudos, kaip ir šuniui, kurį išmokė skaičiuoti iki penkių.

Kadangi ši tema daugeliui piliečių be galo skausminga, nes ji drąsko žmoguje tai, ką jis gyvendamas savo susikurtame (tiksliau, kitų jam sugalvotame) pasaulėlyje nuolatos bando užglaistyti ir užliūliuoti, šiam kartui baigiu.

Tik pabaigai porą frazių šventinei meditacijai, jeigu jau priskaitėte iki galo:

Многие вещи нам непонятны не потому, что наши понятия слабы; но потому, что сии вещи невходят в круг наших понятий.

Grubus pažodinis vertimas:

Daugelis dalykų mums yra nesuvokiami ne todėl, kad mūsų suvokimas yra per silpnas; o todėl, kad šių dalykų nėra tarp mūsų sąvokų.

Ir dar viena:

Atsitiktinių dalykų NĖRA. – Tiesiog, užduok klausimą “Kodėl” ir atseksi kiekvieną įvykį iki pirminės jo priežasties arba iki ten, kur baigiasi tavo žinios.

Vsio, labanakt vaikučiai! Buvo miela ir malonu.

Po pompastiško pristatymo su visais privalomais subinių palaižymais sekė visai nepompastiška ir lietuviškai nūdna reklaminė kampanija, kurios koncepcija buvo labai paprasta: išnaudoti laikotarpį, kai džeisydekas neturi ką dėti į savo stendus ir todėl nuleidžia kainas.

Kadangi ši akcija daugiau niekuo neišsiskyrė, nebuvo apie ir kalbėti, nebent apie autoriaus meilės Tėvynei ir jo, kaip fotomenininko, talento atvirkštinę proporciją.

Tačiau dabar, matyt, ruošdamasis kalėdinių dovanų pirkimui autorius iš vizualų išėmė savo vardą bei pavardę (visisškai teisingai – potencialiems pirkėjams juk nusišikti, kas visą tą grožę fotkino), o vietoj jų įpiso motyvuojantį šūkį, ilgai ilgai pisusį litovcų smegenis iš visų įmanomų medijų.

Teik e luk:

Nu i jak to, panovie? Giliai kasame, a ne.

Spėjo Švyturys atsisveikinti su savo užvalkiotu ir nudrengtu iki koktumo šūkiu, tai atsirado kitas gudrutis ir pasiėmė antriniam panaudojimui – sutaupė buvęs komos vadas ant kūrybos.

Matyt, nieko geresnio jo agentūros kūrybistai neišbezdėjo, kaip variacijos svetimo šūdo tema. Nieko keista – kokie vadovai, tokie ir samdiniai, kiekvienas pagal save juk renkasi.

Nors iš kitos pusės, kas gali geriau tikti konceptualiam fotoalbumui, kurio vienintelė vertė – pasiskolinta iš kitų meninė koncepcija, jei ne, lygiai taip pat sėkmingai, pasiskolintas šūkis?

Vienas dalykas man vistiek keistas. Jeigu Jovaiša būtų norėjęs uždirbti babkių, tikrai būtų suradęs efektyvesnių investicijos būdų nei tokių atsiprašant fotoalbumų fotografavimas, leidyba ir pardavinėjimas, vadinasi, ne dėl babkių jis į šitą šūdą lindo. Tačiau, kodėl toliau viskas tokia ubagiška komercija prasmirdo?

Ne nu bl, pastatyti visą reklamą ant praplautų smegenų ir tikėtis pasinaudojant Švyturio įdirbiu išpisti targetgrupą… Bl, bl, ir tai vadinasi, kūrybinės agentūros vadovas… Meno (px kokios vertės – ne apie tai kalba) KŪRĖJAS…

Kaip sakė poetas:

…nėra žmonių šitoj šikynėj -

tik byblaižiai ir jųjų skylės.

Taigi, šįkart perskaitęs apie alfa.lt pinigų išmetimo į balą akciją, nesusilaikiau, pakomentavau, o dabar savo komentaro pagrindu nusprendžiau ir savo bloge apdainuoti naujausią alfa.lt reklamą, juo labiau, kad ir šiaip norėjau tą padaryti.

Pirmiausia, susipažinkime su objektu.

Štai kaip tai atrodo tradiciniuose Klyrčianelio stenduose:

O štai taip atrodo „netradicinės priemonės“ gatvėse:

Konstatuojame: ką tik jums buvo pademonstruotas pats patikimiausias būdas kaip sukišti reklaminio biudžeto pinigus į tą vietą iš kur nebeištrauksi.

Internetiniam portalui, niekuo neišsiskiriančiam iš kitų naujienų portalų reklamuoti save NEINTERNETE, o visiškai atsitiktinei publikai… Drąsuuu, labai drąsuuu… Matyt, durneliai alfiukai kiaurą dieną smaukydamiesi prie savo laptopų tiek nupušo, kad nebežino kaip atrodo liūdna ir ubagiška Lietuvos realybė, o įsivaizduoja, kad kiekvienas bezdarius litovcas su savimi vežiojasi po makbuką ar bent jau, iš bėdos, aifoną ir kas 15-ka minučių smaukosi po internetą ieškodami NAUJIENŲ…

Maža to, kad absoliučiai neteisingai parinktos komunikacijos priemonės ir vieta, bet ir tai, ką jūs rašote (spausdinate), o po to demonstruojate niekuo nenusidėjusiems Lietuvos piliečiams yra ne naujienos, o paprasčiausios, šūdiniausios bezdalienos.

Pšeprašam, koks man bybio skirtumas, ką siūlė ir ko nesiūlė visų pamiršti, lėtai trūnijantys Tapkius ir Šlepkius? Arba ką man, litovcui, reiškia tokia be galo be krašto svarbi naujieną, kad latviešai perpirko kažkokį savo šūdbankį iš žydų?  Aš jums kas, idiotas, o mano smegenys – šiukšliadėžė, kad bandote man sušerti tokias „naujienas“?

Jau geriau sukurtumėte kokį už širdies ir kitų vietų griebiantį feiką, pvz.:

Adamkus viešai prisipažino  – jis ne tik gėjus, bet ir žydų-masonų statytinis!

arba

Zuokas, užgrauštas sąžinės,  pasikorė savo namo palėpėje.

Va čia tai ilgai lauktos ir džiuginančios žinios – gal ir kiltų noras pasiskaityti detaliau.

Beje, tai netgi labai reali koncepcija – gatvėj reikia iškabinti visišką bliadstvą, atkreipiančią dėmesį, keliančią skandalą ir generuojančią srautą į tinklapį, o pačiame tinklapyje paskelbti antrą reklamos dalį: „Tik idiotai galėtų patikėti tuo, kad… ir t.t.“ arba pasukti į visišką sloganizmą – „Netikėkite gandais – skaitykite tikras naujienas!“

O dabar kas – visos ubagiškos “Naujienos akimirksniu” yra surankiotos iš kitų internetinių portalų… Dalbajobizmas ir tiek.

Galėtų drąsiai pasikeisti savo akcijos sloganą į “Copy/Paste akimirksniu!” būtų arčiau tiesos ir todėl labiau įtikintų. Arba dar galima paimti emocionaliais pažadais: “Kol kiti dar tik rašo – mes jau kopypeistinam!”

Pirmąjį sloganą atiduodu už dyką, antrąjį – su 50% nuolaida; imant abu – trečiąjį sukursiu nemokamai.

O dėl koncepcijos „Kliedesys vs. Tikrovė“ – prašom kreiptis asmeniškai meilu. Kaina – išpistinė (t.y. kas ką išpis)

Konservatorių CK įspėja: Zuokas kenkia sveikatai!

O kaip poxuistą, viešai dergiantį žydrą ir skaistų Lietuvėlės reklamėlės pasaulėlį, man knieti/niežti/pareiga įvertinti labai įdomų, bet niekieno dėmesio taip ir nesusilaukusį lietuvišką briandą “Olialia”, kuris sugebėjo iš reklaminio prikolo virsti į sudėtingą ir nenuspėjamom kryptim mutuojančią marketingistinį eksperimentą:

Nori pasmaukyti? Nusipirk kompą!

Taigi, kai tik apsispręsiu kuri mano asmenybės dalis man yra svarbesnė, tai ir apdainuosiu.

O greičiausiai apdainuosiu abu reiškinius. Nes vargu ar įmanoma tiksliai įvertinti, kuris iš jų padarys didesnę įtaką Tėvynės ir mūsų visų ateičiai – ar debilų rinkimas į tautos pisimo organą, ar kurvų idealizavimas ir naudojimas ne pagal tiesioginę paskirtį…

Kadangi jūs visi be galo protingi žmonės ir viską žinote geriau už mane ir už visus kitus, aš jums neaiškinsiu kam reikalinga socialinė reklama, kokie jos būdai ir tikslai (tiesą sakant, aš tiesiog užsipisčiau bandydamas paaiškinti ir sudėlioti formuluotes), todėl iš karto darau išvadą: pagal reklamos matomumą ir dažnį aktualiausia Lietuvos miestų socialinė problema – šunų šūdai.

ŠUNŲ ŠŪDAI?!..

Nu jo. Žiūrim ką turim – prisiminkite, kiek kartų šitą tvarinį regėjote Vilniaus gatvėse?

Privalote surinkti. Geriausiai, kartu su visu šunimi.

Na gerai, px, savivaldybė tam ir yra, kad dalintų pinigus savo draugų reklaminėms agentūroms už šūdreklamės gamybą.

Tačiau pasirodo, kad šuns šūdai rūpi ne tik savivaldybėms:

Kaip matome, čia jau buvo įjungtas “kūrybingumas”… vizuaaaaaliniai sprendiiiiiimai… pažvelgta netikėėėėėtu raaaaakursu… ir kadangi nėra savivaldybės logo, visas šis šūdas padarytas už savo piiiiiinigus… iš meilės tėvyyyynei…

Na ir kas gi tie altruistai, dėkojantys gyventojams, surenkantiems savo augintinių ekskrementus?

O, kokia staigmena – Evro ierėsėgie and Džeisydeko. Ale kokie kuklūs reklamščikai, logotipą vos begalima įžlibinti, na bet juk ne dėl babkių dirbam – o, kaip jau minėta, iš meilės Tėvynei.

Tiesą sakant, man visai malonu, kai firmos, agentūros leidžia savo pinigus nesitikėdamos iš to uždirbti. Bet.

Bet kokio bybio kabinti šikančio šuns plakatą per visą gandonstulpį? Džeisydeko galima suprasti – reklamos nėra, stendai tušti stovi, reikia kažkuo skyles užlopyti. Bet gerbiami reklamščikai, negi jums atrodo, kad toks šikantis šunelis sudomins pro šalį einančius ir važiuojančius žmones, kurie to šuns net neturi?

Bl, jūs klientams smegenis pisat apie targetgrupą, o patys? Koks čia bl, pasiekiamumas gaunasi, kokia kontakto kaina? Pinigai šuns šiknon, o ne sąmoningumo ugdymas.

OK, negalite apsikęsti, kad šunys gatvėje šika? Tai prispausdinkit milijoną lipdukų ir priklijuokit ant šunų ėdesio maišų, kad reklama ateitų tiesiai į namus tiems, kam ir skirta. Arba sutarkit su prekybcentriais ir pakabinkit plakatus prekių gyvūnams skyriuose. O dar geriau, kartu su bukletais dalinkit ir maišelius šūdams.

O kišti šitą trydos pričiuptą sabaką į autdorą – eikit naxui, aš kaip supistos valstybės, vadinamos Lietuva, pilietis, esu giliai dėjęs ant tokios “socialinės problemos”. Mane, kaip supistos Lietuvos pilietį daug labiau jaudina debilai lakstantys savo supistais bėmsais ir žudantys niekuo dėtus praeivius arba girti policininkai, kuriuos nuo bausmės gina kiti policininkai, arba narkomanai tarpuvartėse besileidžiantys širkes, arba vagys sėdintys valdžioje, kuriuos mes patys sau išsirinkome, arba totali moralinė degradacija prisidengiant žmogaus teisėmis, arba visiškas žmonių poxuizmas stebint kaip jiems-mums-visiems šikama ant galvos.

Ir jūs su savo “socialine reklama” – esate ne kas daugiau, o tik dar vienas triznius dergiantis ir taip jau ne kaip atrodantį Tėvynės veidelį.

Eik nx, lodariai, supykau.

Tačiau kažkodėl susilaikiau.

Matyt, be reikalo, nes po poros savaičių lietuviškasis Orbit vizualas atsirado Lietuvos gatvėse. Ir  nors dabar jų jau nebematau, bet minčių, kurias norisi išlieti – liko pakankamai.

Taigi, susipažinkite, Braškinis Orbit:

Štai tokia ta braškinė Orbit – karšta kaip bloudžobas. Nežinote, kas tai tokio? Lopau jūsų išsilavinimo spragas: “blaudžobas” [blow job - angliškas pornuchos tinklapių terminas, skirtas įvardinti oralinio sekso kategorijai] = minetas.

Svarbiausia, kad fotošopmeistriai taip pasistengė viską užraudoninti ir tokią bybgalinę braškę surado, kad kitaip traktuoti neįmanoma.

Bet tai nieko tokio, kramtoškei visai tinka tokia žinutė:

Skani kaip braškė – Saldi kaip bybis.

Subalansuota moterims, bet tinka ir vyrams.

Bet tai xuinia, linksmiau tampa, kai kai pamatai kitas džeisideko trikojo puses.

Pirmąją, jau matėt,  o štai antroji:

Tipo, bandymas paneigti pirmo vizualo keliamas seksualines insinuacijas (bl, kokį gudrų žodį sugalvojau – ir svarbiausia, kad jis tikriausiai būtent tai ir reiškia, ką turėtų). Bukiau nelabai beįmanoma – kuo daugiau braškių, tuo labiau braškinė…

Bet didžiausias netikėtumas laukia išvydus trečiąją pusę.

Ta-dammm!

Ne, tai ne optinė iliuzija, ir ne rankų miklumas – tai reali nuotrauka – šitie gaidžiai nieko geriau nesugalvojo, kaip uždėti tą patį vaizdą, tik su veidrodiniu vizualu…

(eiliuotas intarpas) Pizė pizė, kazė kazė, kaip tai liūdna bei graudu

Negi nesugebėjote nieko geriau sugalvoti? Negi jums taip malonu demonstruoti savo kūrybinį dalbajobizmą?

Tiesiog, nuostabus stereominetas: Po vieną kurvą-čiulpikę – kiekvienai akiai!

A sasi ty xui, jak to pienknie!

Linkiu, kad ir ateityje jus džiugintumėte savo mylymus tautiečius tokiais šauniais kūrybiniais sprendimais. Fenkjū, bl.

Grubiai ir paprastai tariant – kaip gyvenime, taip ir reklamoje. Todėl nieko keista, kad normalūs balti žmonės nemyli dreduotų negrų. Už ką juos mylėti, kai tie padarai elgiasi kaip laukinės bezdžionės?

Prašom, štai konkretus pavyzdys:

Bl, prisiėdė negras šokolodukų ir užsiturbinęs eina kaip dramblys šviestuvus laužydamas… Ne veltui gatvė visiškai tuščia – visi namie sėdi ir bijo laukan išeiti, kai ten tokie energetizuoti makakos valkiojasi ir šviesas išjunginėja. Tik nereikia pasakoti, kad jį taip nuo karamelinio įdaro užvežė – sprendžiant iš apspangusio žvilgsnio, sukąstų dantų ir neadekvataus pochuistiško elgesio – apsirūkė psichas.

Keista tik, kodėl Jabokssuchardas sugalvojo, kad Manijos šokolodukas geriausiai dera su apsmuktakelniu negru? Ypač Lietuvos rinkoje?

Nu nx. Aš, kaip padorus litovcas, nekenčiu dviejų dalykų: rasizmo ir negrų.

Gerai jau, užbėgdamas už akių visokiems prie žodžių prisipisinėjantiems debilams, sąžiningai prisipažinsiu, negrų aš – nenekenčiu, tačiau, kokio bybio, juodašikniai įsivaizduoja, kad visi baltašikniai turi juos mylėti ir saugoti kaip nykstančią veislę, vistiek neįsivaizduoju.

Ir todėl griežtai pareiškiu: ši reklama skatina agresiją bei ugdo nusikalstamą elgesį aplinkinių atžvilgiu ir aš, kaip visuomeniškas bei socialiai aktyvus Lietuvos Respublikos pilietis, reikalauju ją pašalinti iš visuomeninės erdvės, bei nubausti jos užsakovus, kūrėjus ir visus kitus prisidėjusius prie jos materializavimosi mano reliatyviojoje sąmonės projekcijoje.

Vo.

Ir būdamas naivus bei patiklus iki šiandien ryto maniau, kad “gazuotas gazuotas” – tai kūrybinė Ežio reklamščikų požiūrio išraiška – “ot, ne poxui”, susisklosčiusi žolės dūmuose traukuliuojančiose smegenyse. Žodžiu, švelniai ir nepiktai. Gazuotas gazuotas. Eik nachui eik nachui. Tiesiog nervolingvistinis programavimas kokis tai gaunasi.

Tačiau šįryt man,  buvo paaiškinta, kokia skaudi visgi kartais būna tiesa.

Fak fak fak, o mai faking gad, pasirodo, į mane žiūrima ne į kaip normalų rusiškai besikeikiantį litovcą, o kaip į elementarų čiukčią… ar čiukčių… net nežinau…

Man tik įdomu, kuriuo momentu Lietuva iš bananinės respublikos spėjo patapti lediniu čiukčynu? Spėju tai paruošta specialiai prieš rinkimus, kad neduokdie, litovcai eidami balsuoti nepamirštų, jog jie (t.y. – mes) šiaip ar taip yra viso labo tik severno zapadnyj kraj [šiaurinė šiknaskylė].

Konkrečiai man jį pagerino soclibai (labiau žinomi kaip paulauskiniai). Ėjau sau ryte, nosį krapščiau, keikiau kamščius ir miesto smarvę ir štai – OPLIA – prieš akis atsirado paulauskinių rinkiminio protapisio plakatas ir iškart pasidarė linksma

Jaučiau, kad bobutė su grelka neliks vieniša. Man tik įdomu ar jie dar daug tokių savanorių turi?

Bet kuriuo atveju, matydamas tokias paulauskinių pastangas nesusilaikiau ir nusprendžiau jiems truputį padėti su jų pozicionavimu.

…ir su vizualu.

…ir su kopyraitu.

…ir su media.

Taigi, pristatau naują paulauskinių rinkiminės reklamos konceptą “Už Lietuvos ateitį!”

Pirmas variantas:

Argumentacija: vizualas orientuotas į vyresnio amžiaus rinkėjus, kuriems pavydu stebėti rujojančius vidutinio amžiaus karjeristus ir studentus. Išgirdę aiškų ir konkretų pažadą ištartą patikimai sučiauptų ponios Ramutės lūpų, jie negalės susilaikyti ir su entuziasmu nubalsuos už tą partiją, kurį pasiryžusi išbraukti seksą iš šiuolaikinės Lietuvos gyvenimo.

Antras variantas

Argumentacija: pederastų nekenčia 90% Lietuvos gyventojų, todėl pažadėję sustabdyti pederastijos ekspansiją į kasdienį mūsų gyvenimą užsitikrinsime absoliučios daugumos palankumą. Konkretus pažadas saugoti kiekvieno šiknaskylę, papildomai asocijuojasi su gyvenimo Lietuvoje realijomis: “Bl, kiek dar gali mus valdžia pisti?!”. Vėlgi, šitaip patrauksime ir tuos, kuriuos užpiso ne pederastai, o valdžia.

Abu vizualus atiduodu nemokamai visiems ir bet kam, laisvam ir neribotam vartojimui neribotą laiką neribotose vietose neribotais būdais.

…Teeee-gul Ta-vo vaaaaikai einaaaa

vien takaaaaais doooryyyy-yyyy-bės!…