Well for a marketer, a twitter multi account manager is a great application indeed. You can access to multiple accounts once you approve for a particular twitter account. You just need one time login and one time approval for an account. You can have lots of benefits such as Easy tweet, multi RSS subscription, mass following and more.

Na daugmaž supratote, ką aš turėjau omeny.

O dabar kodėl jiems suteiktas toks epitetas “klastingieji” – ugi todėl, kad tie niekšai politkorektiškai beveik visais atvejais nutyli savo asmeninę nuomonę ir tolerastiškai į savo tinklapį deda visą tą šūdą, kurį jiems pateikia apsisiusioję iš laimės reklamos gamintojai beigi užsakovai – “štai mol žėkit, dar vieną kanalą savo produktui suradom – tiesiai į remlamabybių targetgrupą…”

Žinoma, tai teisingesnė pozicija, negu a.a. ŽudykReklamerio bandymas iš jam pateikto šūdo išspausti užsakovo pageidaujamą vašką. Neturi ką gero pasakyti, tačiau nenori atsakyti už savo blogas mintis, tuomet patylėk. Štai ir tyli Dansu dantis sukandęs, na gal kartais tik anonimiškai savo pačių įrašus pasikomentuoja…

Bet juk ne visi gali  tokioje rakom-srakom pazocijoje gyventi! Ir nemt jau aš galiu sau leisti pasisakyti viską ir bet kokį kliedesį užplaukusį į mano vargšę galvą.

Tai buvo įžanga, skirta informuoti gerbiamus bei mylymus AdReview skaitytojus, kad jo kukliam autoriui nepavyks dar mėnesį ištempti be intelektualinės masturbacijos, kadangi yra net trys trydos, kurių neįmanoma palikti užmarštyje bent paviršutiniškai neaptarus jųjų subtilios konsistencijos, spalvos, bei kvapo savybių.

Pradėsime nuo paskutiniajame klastingųjų DansuDansu reportaže pateikto klizmatoido Žalio Šūdo smegenopisio:

Kodėl tai šūdas, jūs galite puikiai pasiskaityti komentaruose pradedančiuose lietis pačiame Dansu. Mano reikalas tik atkreipti dėmesį į vieną išskirtinę šio apsišikimo aplinkybę.

Bet prieš tai pasimėgaukite likusiais režisūrinio ir koloritinio neįgalumo pavyzdžiais:

Kaip pastebėjote,  pats pirmas klipukas su nabago Vincuko paminklu iš viso šūdo mažiausiai šūdiniausias šūdas, nors vistiek šūdas, tačiau tai ne ta aplinkybė apie kurią norėjau pasisakyti.

Mano giliu įsitikinimu visas šitas ŽalioŠūdo2011 prožektas – jeigu ir nesąmoningai TBWA paiūlyta girdyklos stūmimo į jaunus protus akcija, tai tikrai inspiruotas globalistinės žaliųjų pizdabolų idealogijos: jie intuityviai pajuto visame žaliame pseudomeilės pasauliui farse egzistuojančią tuštumą.

Greenpysininkai ir juos palaikantys pisalai jau pakankamai ilgai pisa smegenis augančioms kartoms (nes žmonių su gyvenimo patirtimi tokiais fantikais nesuviliosi) apie “ŽALIĄ GYVENIMĄ” – “žalia” aplinka, “žalias” ėdesys, “žalia” kosmetika, “žali” škurliai, “žali” drandulietai, netgi “žali” kompiuteriai ir “žali” mobiliakai… ir visas kitas žalias šūdas turintis užorgazminti išpindėjusį miestiečio vartotojo ego.

Ir štai tuborginiai ir juos aptarnaujančios intelektualinės prostitutės pramatė jau minėtą tuštumą – dar nėra “žalio” alkoholio, su kuriuo galima “žaliai” prisitūsusinti ir po to “žaliai” apsivemti.

Štai ir pasipylė žalias šūdas į targetgrupo sąmonę. Ir visiškai nesvarbu, kad tai kaip ir neturi nieko bendro su ekologija – tai ko niekas nesako žodžiais yra maksimaliai ištransliuojama vaizdu. Visa laimė, kad ta transliacija taip neįgaliai atlikta, kad poveikis bus minimalus.

O štai kam buvo reikalinga šitą kliedalinė instaliacija, žino tik ją prastūmęs projvadovas… Spėju, jis tam panaudojo vieną burtažodį, glušinantį užsakovo smegenų aktyvumą: “SI-NER-GI-JA!” Puikus dalykas – pakartoji tris kartus ir gali gali rizikuoti siūlyti padidinti samatą nenumatytais 15-20%… Pabandykit.

Na, o dabar belieka sulaukti, kas gi pirmas sugalvos ant savo targetgrupo bybių užmauti “žalius” prezervatyvus.

Lietuvėlės tyrąją padangėlę jau porą savaičių nušvietė laimė – užsiraukia asmeninis Tomkaus kurviaškų bordelis – Olialia pizdytės. Matyt Tomkus galutinai apsisprendė ir dabar pereis ant berniukų…

Kalbėti čia nėra apie ką – prekybženkliai kapitalistiniame pasaulyje žudomi tik tuomet, kai jie nebeneša babkių. Reiškia silikoninių smegenų ir botulininės išminties potencialas Lietuvoje jau išsemtas ir kurvoms teks grįžti atgal ieškotis savo laimės palei stotį ir Kalvarijų policijos komisariatą.

Tarp kitko, marketokonspirologai teigiantys, kad Gavnotelis savo fioletavai-purpurinę degradaciją patyrė paveiktas antipedofilinio Kedžio judėjimo, žiauriai klysta – iš tikrųjų Gavnotelio gavnojobus prastimuliavo būtent Olialia kurvyčių sceninės masturbacijos akcija pasidabinus violetiniais žiurstais.

Kaip visada – Seksas valdo. Gyvulius.

Tai buvo itin klastinga Bitės ir Teleduškės Tomkui užsakyta neurolingvistinio programavimo operacija nukreipta į aukštesniąją ir viduriniąją Gavnotelio marketingo grandį. Kaip matėme, operacija pavyko – Gavnotelis mutavo, taip prarasdamas dar vieną dalį savo klientų.

Apie Olialia pizdučių smertį rašyti šiaip jau nėra visiškai jokios prasmės, nes net Olialia pizdučių portale moderatorius nespėja trinti pikdžiūgaujančios tautos komentarų (o gal moderatorius pats pirmas ir buvo atleistas?). Tačiau man staiga ir netikėtai užkliuvo baisus akibrokštas: DansuDansu feisbukyne pamačiau nuorodą į štai šį sukrečiantį sielos šauksmą atsklidusi iš nežinia kurios olialiaškės ruros gelmių „Olialia“ atminimas: vieni tyli, kiti mini:

Kai ženklas pristato 20-ą produktą – LT spacialistai tyli.
Kai 50-ą – tyli.
Kai gauna tarptautinius apdovanojimus  – tyli.
Kai 16 000 pasaulio žiniasklaidos kanalų reklamuoja Lietuvą, drąsias ir kitokias idėjas – jie vis dar tyli.

Kai projektas uždaromas -informuoja pagal „Panele.lt“ šaltinį ir dar prideda, kad „Olialia“ kompiuteriai (iš kurių projektas per metus uzdirbo 50 000Lt gryno pelno) buvo labai blogas projektas.

Ačiū Panele.lt, kad bent jau jūs apie mus kelis kartus parašėte!

Bet tai kaip jums naglumo viršūnė? Jos ką bliat, visiškai aklos? O aš?

Argi aš tylėjau, kai pamačiau Olialia kompiuterius? Argi nutylėjau, kai gavau jų laišką apie artėjančią silikonizaciją? Argi neapdainavau šitų kurviaškų pačiais gražiausiais joms derančiais epitetais?

Ir ką, tai vadinasi, buvo beprasmiška?… Tie, kam tai buvo skirta neišgirdo? Tai nachui aš tada leidau bemieges naktis ir pagiringus paryčius prie stačiakampio lango į internetinę kloaką, prievartaudamas klaviatūrą ir savo sąmonę?

Žinoma, AdReview tai ne DansuDansu ir net ne Nezudykreklamos, oi t.y. ZudykReklamaBetNelieskOlialiaIrDarDaugybesKituPraktiskaiNieko… Tačiau juk tikrai dėmesio tos kurvos gavo daugiau negu susimokėjo, taip kad dabar šikti į savo stringus, tikrai nederėtų, ypač, kai vėl teks atsikvalifikuoti iš elitinių kurvų į namudines.

Su kuo jas dar kartą iš visos širdies sveikinu.

Kaisaka – kiekvienai pizdai savas bybys.

man gyvent be zombių kubo,
per kurį tik šūdas grūdas

iš ekrano į namus -
Bybį dėjau ir pautus!

O esmė ta, kad neturėdamas namuose debildėžės išvengiu nuolatinių ir neprognozuojamų emocijų pliūpsnių per kiekvieną reklaminę pauzę, kuri Lietuvėlės šūdtelevizėjėlėse ištįso iki reklaminio pusvalandžio.

Bet štai yra visokių niekšų, kurie šūdą iš tėvė nuolatos perkėlinėja į šią žmonių sukurtą ir vis gausinamą kloaką – internetą, jopštarararai, kad jį nupistų pyderai.

Taigi, o buvo taip, nieko neįtardamas įsijungiu sau DansuDansu ir apturiu iškrypėlišką malonumą:

Žinoma, aš suprantu, kad klientas visada teisus, kad Omnitelis vis dar  labiausiai babkėmis aptekęs debiliakų tinklas, kurį aš neperseniausiai su dideliausiu malonumu pasiunčiau nachui tiesiogine to žodžio prasme.

Bet paiškinkit gi pagaliau, kodėl jums gaunasi tokie nejuokingi bajeriai, pšeprašant?

Na gerai, nesipisiu prie gerb. kryeitorių – jūs padarėte viską kas įmanoma, o gamintojai netgi dar daugiau – gerai nufilmavo, gerai sumontavo, pakenčiamai įgarsino keliolikos sekundžių meninį filmą apie miestiečių porelės išvyką į gamtą. Tik man kyla toks keistas klausimas – o ką bendro su visa šita kinematografine kūryba turi fioletiškai-purpurinis Omnitelis (kurio aš taip ir neapšikau už jo fioletavai-purpurinę mutaciją)?

Matote, yra toks elementarus dalykas: arba tu filmuoji kiną, arba reklamą.

Sveikinu Milkus – jūs sukūrėte 30-ies sekundžių trukmės filmo scenarijų.

Sveikinu Dansus – jūs pagal Milkų scenarijų nufilmavote 30-ies sekundžių pusšortį.

Judviejų draugiškas kolektyvas išdidžiai gali pateikti šį savo tvarinį kokiam besivystančios nedasivysčiusios šalies šortų festivaliui…

Ir nuoširdžiai užjaučiu Omnitelio marketingo skyrių – vėl ir vėl ir vėl apsišikote, brangieji – sukišot krūvą babkių ir gavote tai, ko už jas ir nusipelnėte – 11-os sekundžių zastavkę, kuri yra absoliučiai nouneiminė, kuri niekam neįdomi ir kurios žinutės netgi kankinami neišduos 95~96 procentai ją mačiusiųjų telezombių.

Žinoma, kryeitoriai jus nuramins – tipo, viskas šokolade, nesiparinkit, svarbiausia žmogų užkabinti, kad jis dažiūrėtų reklamkę iki galo, o tada jis ir gauna visą ochujebitelьną ir peršvinkusiu “originalumu” dvokiantį sloganą – “Gali ištraukti žmogų iš šūdo, bet šūdo iš jo – ne”, todėl užsisakyk internetą į savo omnitelinį debilniką ir važiuok nachui. Tai yra į mišką.

Bet patikėkit manimi, tai yra kryeitorių atmazas nuo debilų, pusantro mėnesio pisusių jiems protą, reikalaujant kad būtų apšikti visi kampai ir dar gautųsi pakankama krūva per patį vidurį, į kurią įmins visi 24 procentai Lietuvėlės telezombių…

Aš irgi taip sakau – Bybį jiems į akį, tegu toliau svajoja.

………………………………. ale kad jūs žinotmėt, kaip man dabar gera ant širdies – it po daugiadienio vidurių užkietėjimo pagaliau įvykus taip ilgai lauktam proveržiui…

Su kuo beje tas žodis ir asocijuojasi, nuo pat pirmo karto, kai išgirdau jį naudojant vidiniame korporatyviniame strategavime.

taip ir įsivaizduoju eilę čečėnių ir tadžikių norinčių sau prisiauginti elitinius slaviškus plaukus…

Mokykitės bezdariai, kaip išnaudoti targetgrupo svajones.

Skirtumas tik vienas – ŽudykReklamą būdamas korporatyvinės etikos įkaitu privalo palaižyti subinę bybdrožių agantūroms ypač toms, kurios demostruodavo savo šūdevrus iškakotus topklientams. Beje, mano nuomone, tai ir tavo Žudykreklamą mirties priežastimi – kiek gi ilgai protingas žmogus gali čiulpti Tomkaus ar bet kurio kito Lietuvėlės šūdeličio atstovo bybį?

Kai pasidarė pakankamai britku tai ir užsiraukė. O gaila, buvo visai neblogas įdirbis.

DansuDansu šiuo atveju yra kitokioje situacijoje: pristatinėdami korporatyvinio šūdo pavyzdžius jie didvyriškai kaip partizanai tyli ir neišduoda, ką patys asmeniškai apie juos galvoja, tokiu būdu neskaudindami potencialių klientų…

Vadinasi vienintelė vieta, kur galite perskaityti atvirą nuomonę apie bybdrožybos meną – lieka pamirštas ir leisgyvis AdReview.lt

Gerai, štai dar vienas bybis į Lietuvėlės Tautelės smegenėles, pademonstruotas aukščiau aprašytame tinklapyje, tiesa taupydamas jūsų laiką iš karto sloganizuoju vizualus su ta užpakaline mintimi, kuria jie ir buvo sumanyti:

Ir antras, tęsiantis kanciepcijos vagą:

Nesuprantate rusiškai? O angliškai suprantate? Jeigu taip tai eikit nachui – patys pasirinkote anglosaksonišką bybį, tai ir čiulpkite.

Beje, ar žinote, kokiu būdu yra tikrinama konjako (tas pats šūdas kaip ir viskis, tik kitoje statinėje) kokybė?

Išvaroma naują brudo partija. Tada imami penki-šeši mėnesio amžiaus šuniukai. Eksperimentatoriai jiems sugirdo po vieną valgomąjį šaukštą konjako. Vsio – telieka sulaukti rezultatų:

• Jeigu šunelis padvesia per pirmą valandą – reiškia gavosi šūdinas konjakas.
• Jeigu šuniukas pratempia tris valandas – reiškia gavosi tinkamas vartoti konjakas ir jis paleidžiamas į prekybą kaip trijų žvaigždučių spirituotas myžalas.
• Jeigu šuniukas pratempia penkias valandas – reiškia tai yra “geras” konjakas, kuris savižudžiams sueis už mainstrymą.
• Jeigu šunelis išgyvena 10-12 valandų (ilgiau nepratempia nė vienas) – vadinasi pavyko išvaryti “aukščiausios klasės” konjaką, kuriuo tručysis elitiniai pizdabolai ir jų lervos.

Su kuo juos visus ir sveikinu.

Ir parašysiu apie bliadžių nuodijimo priemonę – šampę.

Tiksliau du kartus prarūgusias vynuogių sultis su mielių grybelių dvėseliena ir bezdalais, kurias Alytaus gavnojoberiai prakišinėja debilams alkonarkomanams kaip dichlofosą tarakonams. O tie debilai tručijasi ir dar diskutuoja apie tai ar juos kaip targetgrupą pisa šitas vizualas ar nepisa:

O manęs kaip antitargetgrupo ne tik kad nepisa – mane paprasčiausiai vimdo. Vimdo nuo kolorito, vimdo nuo targetgrupinės lervos tamsia suknele, vimdo nuo bezdariškai įfotožopinto diedo antrame plane, nuo subtilios taurės metaforos bybiu styrančios per patį centrą, nuo žalio sloiko dešinėje kampe, nuo bezdalinių muilo burbulų ir nuo “paprastai, bet neprastai!” slogano iš dviejų žodžių, analogiško pasiuntimui “Eik. Nachui” ir galų gale nuo bodikopio, kurio tikroji prasmė yra štai kokia:

Kartą ypatingai orgijai atrinktos Šardonė ir Trebjan sumanė pasipisti. Prisitaisė straponus, švelniai išbučiavo viena kitos šiknaskyles ir išsitepė šviežiu vazelinu. Ir privarė putojančios spermos į tavo ištiestą saują.

Nors apie kokią bliat spermą čia gali būti kalbama kai silikoniniais bybių imitatoriais pisasi dvi lesbės?

Žodžiu, šūdinas ir nelogiškas kopyraitas.

Nu ir chui s nim.

Beje nuo komentarų apie šitą grožę DansuDansu tinklapyje iš kur ir paėmiau vizualą, kad nereikėtų skanuoti Pyplų šūdžurnalio, irgi vimdo.

Dannon CEO Juan Carlos Dalto with some products from Dannon’s probiotic lines, which have roared to a big chunk of overall sales within a few years of their introduction. (nuotrauka su bodykopiu nukopypizdinta iš kažkokio chujasosinio korparatyvinio saito)

Jeigu ne, tuomet jums neaktualu, tai, ką nerami siela šiuo metu siuntinėja masmeilais po Lietuvėlę ragindamas persiųsti visiems savo pažįstamiems. Ir nors aš tokių laiškų paprastai niekam ir niekada nepersiunčiu (tipo, tegu dvęsia nabagai nežinomybėje), tačiau mielai skelbiu šiame bloge kaip tam tikrą direktmeilingo rūšį:

JOGURTAI „ACTIVIA“ IR „ACTIMEL“

PO 15 METŲ ATAKŲ IR PADARYTOS ŽALOS „DANONE“ PRIVERSTA ATŠAUKTI
SAVO MELAGINGĄ REKLAMĄ

„Skandalas jogurto indelyje“, kurį 2009 m. rugsėjo mėnesio prestižiniame mokslo
žurnale „Nature“ pradėjo prancūzų mokslininkas Didier Raoult, galiausiai sulaukė rezultatų.

Marselio virusologijos laboratorijos „Timone“ vadovas teigia, kad probiotikų privaryti jogurtai
ir kiti pieno gėrimai, kuriuos mes skatinami ryti beveik 20 metų, labiausiai prisidėjo prie
nutukimo epidemijos, nuo kurios kenčia mūsų vaikai.

Probiotikai, kurių „Danone“ kiek tik telpa prideda į įvairius jogurtus, tariamai stiprina imuninę
sistemą – tai per televiziją skelbia pats gamintojas.

Kiekviename „Activia“ ar „Actimel“ indelyje probiotikų yra daugiau kaip 1 milijardas. Bėda
ta, kad šios gerosios „aktyvios ir gyvos“ bakterijos, kaip teigia „Danone“, yra tos pačios
bakterijos, kurios jau seniai naudojamos gyvulių auginimo pramonėje kaip skatinančios augimą
– taip siekiama greičiau nupenėti kiaules ir vištas.

Probiotikais šeriama kiaulė svorio priauga virš 10 proc. daugiau nei įprastai.

Taigi „Danone“ mus verčia auginti savo vaikus kaip kiaules ar viščiukus…

Metų pradžioje mokslininkams kilo mintis palyginti nutukusių ir nenutukusių žmonių žarnyno
florą. Ir štai netikėtumas – pirmųjų žarnyne buvo gausu probiotikų, kaip tik tų pačių, kurių
randame „sveikatą gerinančiuose“ jogurtuose.

Didier Raoult komentuoja: „Buvo leista maisto pramonėje naudoti augimą skatinančias
medžiagas, naudojamas gyvulininkystėje, neišsiaiškinus, koks bus jų poveikis vaikams.“

Taigi D. Raoult pareikalavo tyrimų, kuriais būtų išsiaiškintas VISŲ pieno gaminių tikslus
vaidmuo vaikų nutukimo epidemijoje. Be to, nuo šios apgaulės kenčia ne tik vaikai. D.
Raoult sakė: „Aš sutikau daug putlių, nors ir nepakankamai besimaitinančių moterų, kurios
beviltiškai stengėsi suliesėti, apsiribodamos keliais jogurto indeliais per dieną bei keliais
menkais užkandžiais. Joms teko beviltiškai nusiminti, nes storėjo toliau, jautėsi vis labiau
pavargusios ir silpnos, ypač žiemą, kai būtina pasipildyti jan energijos, o juk jogurtai turi ypač
daug jin. Taigi laikraščiui „Pratique de Santé“ perdaviau leidėjo „Aigle moqueur“ straipsnį
pavadinimu „Tapkite XXL valgydami jogurtus“.

Galų gale nepriklausomiems pavojaus skelbėjams pavyko išjudinti oficialiąsias tarnybas,
skandalui dar per daug neiškilus viešumon. Pradėta spausti „Danone“ grupę, priverčiant,
anot garsių laikraščių subtiliai parinktų žodžių, „pasvarstyti dėl savo kopijos“ (su tokiu
monstru kaip „Danone“ elgiamasi atsargiai). Reikia suvokti, kad tai galėtų būti stiprus smūgis
lobistams, nes „Actimel Europa“ ir „Activia Europa“ grupės apyvartos kartu sudaro daugiau
nei 1,5 mlrd. eurų iš visos „Danone“ 15 mlrd. apyvartos, tai yra 10 proc.

O mums nėra ko nerimauti dėl šios sukčių įmonės, dėl jos diskretiškų ir apsukrių reklamos
atšaukimo manevrų ir daugelio vartotojų priklausomybės; iš tikrųjų nėra ko jaudintis, kol
mums neišras naujų „Madingų salotų“.

Persiųskit…

Jeigu dar negavote, galite imti ir ramia sąžine kopijuoti bei siųsti Danonės žertvoms.

Ką galiu pasakyti – man vien pasižiūrėjus į tą šūdelį plastmasiniame indelyje buvo aišku, kad mane bando pačiu nagliausiu būdu apipisti – pasirodo, akurat.

O kaip istorijos  moralą telieka pasakyti, kad žmonės, kurie atsisako naudotis savo smegenimis patys save ir išnaikins. O Danone šūdmaistis yra viena iš tų susinaikinimo priemonių, kurios lašas po lašo pribaiginėja baltašiknius ir baltarūrius šioje Dievą palaidojusioje evropoidų žemėje.

Beje, koncernas Danone yra apdainuotas Frederiko Bėgbėderio knygoje “14,99″ kaip vienas šūdiniausių klientų – tik šiek tiek pakeistu pavadinimu.

Apskritai, šiame bloge politikai nėra vietos – vien tik reklamai, reklamėlei, reklamužei, reklamikei, reklamaitei ir reklamšūdei.

Ir šį kartą noriu atkreipti dėmesį į štai šį šššš…..edevrą:

Na ir kuo jis toks ypatingas? – paklausite jūs. – Juo labiau, kad jau pakankamai seniai matytas ir absoliučiai niekuo neišsiskiriantris iš bendro maksiminio šūdo srauto į eterį.

Niekuo. Toks visiškai tipiškas maksiminis šūdas su šleikšiai plastmasiniu fotomontažu. Apskritai, net neverta apie jį rašyti – tiesiog nieko kito po ranka nepasitaikė, tai teko paimti šitą kūrybinės minties neįgalumo apsireiškimą.

Žinoma, labai sunku briandui norinčiam apšikti maksimalų targetgrupą demonstruoti kažką ne beveidiško, ne beviltiško, ne abstraktaus, ne keliančio vienokias ar kitokias emocijas.

Tačiau tam tikras emocijas kelia jų pristatoma parduotuvė. Įsijunkite http://e-maxima.lt – patirkite kaip maksiminiai supranta internetinę prekybą.

O supranta jie labai paprastai – kaip kažkokį internetinį atavizmą ir siaubingai slaptą vietą: žmogus norėdamas pamatyti ką nors ką jam gali pasiūlyti maksimka visų pirma turi užsiregistruoti kone su visais rekvizitais – kaip kokiame pedofilų arba skinų forume.

Nu ir kiek jie tokiu būdu savo potencialių vartotojų pasiuntė nachui? Bent jau mane konkrečiai – iš smalsumo būčiau pasižiūrėjęs ką jie ten stumdo, kaip pateikia prekes, kaip pristatoma – a mažu dar ir ką nors nusipirkčiau, kokią pusę tonos makaronų ir maišą cukraus. Tačiau pildyti tokią ochujebitelną registracijos formą – eikit nachui. Net Senukams nekilo mintis tokį hemorojų įstatyti savo klientams, nors jų ešopas bjaurus kaip reta.

Galima spėti, kad po maksimkos ir kiti šūdcentriai nukreips savo šūdo srautus į lietuvišką virtualybę – štai tada gali pasidaryti labai įdomu stebėti jų tarpusavio kapojimąsi, nes internete konkurencinė aplinka nepalyginamai dinamiškesnė negu sustabarėjusiame rylvuorlde.

Ar pasiilgai manęs? Ar pasiruošęs išgirsti dar kartą tuos pačius pažadus, kad nuo šiol sąžiningai ir ščyrai rašysiu šį skausmo ir sopulių pilną blogą? Ar jau žinai kuriam klounui ar klounų trupei įteiksi savo meilės prisipažinimą rytoj vyksiančiame cirke?

O aš žinau. Štai jie:

Va taip, pyrom į ten kur nesueina.

Grįžo žmogeliai mano iš mišių ir apklijavo visas stoteles pakeliui. Gaila žinoma, tačiau pro šalį einantys bedieviai nepatingėjo, kaip ir aš, susirankioti šiuos politinės šūdreklamės egzempliorius į savo kolekcijas.

Bet kuriuo atveju, tai daug sąžiningesnė ir padoresnė reklama negu liberastų apologeto vagies ir nenuteisto nusikaltėlio Zuokulos vykdoma smegenų penetracijos operacija, kuriai jis sukišo tiek babkių, kad galima būtų kokius trys mėnesių nemokamai šildyti visus Vilniaus darželius.

Jau ko vertas Zuokulos šūdžurnalis su jo graudžiomis istorijomis apie alkoholiko atžalos kelią atvedusį jį с грязи в князи [iš šūdo į iubermenšus] su vaikystėmis nuotraukomis bei mazgajobiška Ostapo Benderio verta Vilniaus-Naujųjų Vasiukų vizija…

Šiaip Zuokulos valdžios paėmimo aiški kaip ant delno, kai pamatai jį lydinčių asmenų sąrašą – kartu su pederastu-transvestitu mėgėju Šilgaliu tenai yra tokie žmonių meilės ir pagarbos brendažmogiai kaip Savickas ir Maskoliūnas (spešėl bambaliniams sporto laidų žiūrovams), intelektualiajai publikai, laikančiai save vieninteliais Lietuvėlės kultūrtrėgeriais, Zuokula pakišo Rūtą Vanagaitę ir Dainą Urbanavičienę… Žodžiu, jamam lochus visais frontais.

O priedo dar štai visiškas šedevras, turintis miesto šviesuomenei ir jaunuomenei inpisti tokį kablį į jų smegenų tarpuvingį, kad be klizmos nebūtų net šansų tą kablį ištraukt:

www.youtube.com/watch?v=wNjbyPiWzoU

A girdėjot, intelektualinio darbo proletarai? – Zuokulos korešas Metalinis Jemelia aiškiai jums debilams pasakė, kad reikia pasilenkti ir pačiulpti Zuokulos cibą – kodėl neklausot? A nu marš keliais į Užupį prie Zuokulos irštvos, o pakeliui būtinai vaistinėse pasiimkit vazelino, nes jūsų, pasiryžusių antrą kartą suvalgyti tą patį šokoladą, šiknaskylių daug, o Zuokulos bybis – tik vienas.

A nu visi – RAKOM VSTALI ir atsipalaidavę laukiat rezultatų.

O aš einu dar ką nors apšikti, kol dar nepraėjo mano šūdina nuotaika.

Bo nes iš tiesų reikėjo.

Tačiau tai turėjo nelauktą šalutinį poveikį (tarytum tokie poveikiai apskritai būna laukiami). Nikono bandūra smarkiai didesnė už turistinį fotiką, todėl negaliu jos kas dieną tasytis su savimi. O su kuo fiksuoti tą bjaurastį, dėl kurios ir laikau šitą blogą? Mobiliako fotikas šūdinas – ir vien dėl fotiko pirkti naują mobilką – visiškas pižonizmas, iki kurio aš dar nepriaugau. Pirkti kitą muilinę, vietoj senos, kurią atidaviau savo artimajam (katras fotiku naudojasi nuolatos ir pagal paskirtį) taip pat kvepia beprasmišku pinigų kišimu į kiekvieno pederastų dėmesio bei minčių traukos centrą.

Žodžiu, patekęs į tokią klizmatoidinę savimonės perturbaciją, nutilau ir susimąsčiau.

Bemąstant prieš porą dienų vienas žmogus man atsiuntė laišką:

zdarofke,

chia gavau tokia nuoroda, bezhiurint suvimde net, gal tau bus idomu

http://www.sarmatas.lt/05/kreipimasis-i-jaunima-video/

Man aišku buvo įdomu – koks gi sąmoningas, išsilavinęs, kultūringas žmogus atsisakys pažiūrėti į tai, kas vimdo, a ne?

Keista, nei šūdų, nei vėmalų, nei išsigimėlių, nei abortuotų kūdikių, nei tipiškos lietuviškos reklamos – tiesiog juodame fone su kažkokia pakankamai paprasta programa padaryta prezentūškė su besikeičiančiais užrašais, paveiksliukais ir fonine muzika.

Štai, prašau įsitikinkite:

Tikrai keista, kodėl tai pamačiusį žmogų beveik suvimdė? Pasinagrinėkim:

Dėl techninio atlikimo? Bet tai juk tipiškas mėgėjiškas patiunintas slaidšou – ko iš jo tikėtis? Juo labiau įdėtas ir darytas specialiai tipiškam mėgėjiškam asmeniniam blogui.

O gal dėl ten pateiktų minčių? Jos niekuo nesiskiria nuo viso www.sarmatas.lt turinio – jeigu žmogus, įlindęs į tinklapį pamatė klipą, tai kaip jis sugebėjo ištverti visą kitą ten esančią info?.. Beje, šitą blogą – sarmatas.lt, aš žinau, karts nuo karto pasižiūriu nuotraukas, paskaitinėju – nieko stebuklingo ir vimdančio – žmonės reiškia savo nuomonę apie mūsų visų bendros Lietuvėlės praeitį ir dabartį. Lygiai kaip aš reiškiu savo menką nuomonėlę apie mūsų visų bendros Lietuvėlės reklamėlės pasaulėlį.

A supratau, gerbiamą mano laiško siuntėją („gerbiamą“ rašau be jokios ironijos – nes laiškų į AdReview.lt@gmail.com gaunu labai mažai, todėl vertinu, kiekvieną nepatingėjusį ir man parašiusį žmogų) tikriausiai  beveik suvimdė tai, kad buvo panaudota tokia informacijos apie tinklapį pateikimo idėja! Va taip va, imti ir visiškai pyrom į kaktą suvaryti jutūbinę apeliaciją į kiekvieno asmeninę sąžinę. Maža to, akivaizdžiai pasinaudojus rusų padarytais klipais, apie kuriuos kažkada jau rašiau, tik nepamenu kur ir kada, todėl neieškosiu nuorodos, o tiesiog pakartosiu pačius klipus.

Pirmas klipas – oficiali socialinė reklama pagaminta papisti smegenėles savo piliečiams ta proga, kad Rusijoje 2009 metai buvo paskelbti „Jaunimo metais“ – Год молодёжи. Kiek pamenu – sulipdytas kažkurios liberastinės partijos užsakymu. Oficiozas uždraudė ją rodyti televizijoje ir gadinti šventišką jaunimo metų eigą:

Tačiau šis klipas pakliuvęs į internetą iššaukė matyt, jo užsakovams netikėtą efektą – rusų jaunimo atsaką tiek oficioziniams, tiek pseudoopoziciniams protapisiams:

Po šituo klipu aš visiškai pasirašau. Maža to – tai visiškai profesionalus darbas nuo pradžios iki galo, plius padarytas su meile ir tikėjimu, kad šis darbas turiu prasmę.

O ką galima pasakyti apie lietuvišką atvejį – esame maža užsipisusį šalelė, kurioje reklamščikai gyvena visiškai asocialų gyvenimą ir yra paprasčiausi visuomenės parazitai mintantys Tautos krauju bei  savo tiesioginių šeimininkų išskyromis. Jokiam supistam Lietuvėlės reklamdžrožėliui net nekilo mintis laisvu nuo smegenų pisimo metu užsiimti ne masturbacija, o padaryti bent kažką naudingo savo Tėvynei.

O štai www.sarmatas.lt autoriui, kilo. Kaip sugebėjo, taip ir padarė.

Ir jeigu kažką beveik suvimdė – matyt žmogelis vargo ne beprasmiškai. Nes į tikrą šūdą – rudą, smirdintį ir gulintį vidury stalo, šiais pochuizmo apogėjaus laikais niekas taip jautriai nereaguotų.

Bet gal ir nereikia – ir taip kraupu:

Pasirodo, pasąmonės lygmeniu Lietuvėlės „intelektualai“ mūsų valstybėlę laiko Afrikos dalimi, o mus negrais.

Beje, mūsų šūdelitis nuoširdžiai stengiasi, kad šis pasąmoninis Lietuvos suvokimas realizuotųsi natūroje – mūsų valstybė niekuo nesiskiria nuo bet kurios kitos bananinės respublikos, o Lietuvos žmonių padėtis – bent jau dvasinės baudžiavos prasme verčia pasijusti gyvenančiu tarp baltašiknių kolanizatorių engiamų negrų. Jau kiek kartų girdėjau girdėjau tokią frazę, „Oi bliat, geriau patylėk – o tai dar kam nors nepatiks…“ arba tas nuolatinis apsimyžimas prieš darbdavį – ir myža kas svarbiausia ne tik juodadarbia, bet ir absoliuti dauguma ofisinių žiurkių…

Bliatь, ką padarysi, dvasinis nigeris ir yra nigeris ir bus pisamas kaip nigeris.

Tiesa, bet aš juk apie reklamą turėčiau kalbėti.

Nors ką čia bekalbėti – pisau aš nachui tokius reklamščikus, kuriems pakyla ranka savo Tėvynei naudoti farmaceptikų-urodikų logotipus. Nieko keista, kad po to tokiems dalbajobams Lietuva pasidaro lygi Afrikai.

Įdomu, ar ir šita „pozityvi reklama“ yra išbezdėta pačio pozityviausio Lietuvėlės reklamikės kūrėjėlio, fotomeistrelio eMDžėjaus?

Šiaip jau labai neša į jo stilių – truputį paplagijuoti, truputį pasiseilioti, svarbu tik kad visi šypsotųsi…

O žinot kodėl?

1 – Tai kad, Lietuvoje veikia trys tinklai reiškia, kad bendrai paėmus Lietuvėlės piliečiai daugmaž tris kartus permoka už galimybę naudotis savo debilafonu.
2 – Visi trys, o ypatingai omnitelis atsainiai elgiasi su savo turimais klientais, pagrindinį dėmesį skirdami žmonių perviliojimui iš konkurentų.
3 – Mobilusis ryšys – kenkminga žmogaus organizmui technologija.

ir galima pridėti

4-tą – jie nenormaliais kiekiais kiša savo debiliškas reklamas, pastoviai bandydami iš šūdo išspauti vašką.

Štai, konkretus pavyzdys:

Na ką čia bekomentuoti.

Vizualo mintis savo gilumu primena penktokų pasakojamus anekdotus, maždaug tokio tipo: „Vieną kartą ėjo boba per perėją ir apsišiko. Hahaha.“

Hipertrofavimas aišku yra normali minčių perteikimo ir vizualizavimo priemonė, tačiau ne tokio gi bukumo minties… Galų gale, jeigu jau vaizduojate briedą, tai bent jau nedarykite vizualinių loginių klaidų: tarp vėžių turėjo likti iškapstyta žemė -juk tiedu debilai mina pedalus ir suka vandens dviračio mentis,  ne? A jūs ką rodot? Čia gi ne vežimas, ane? O jūs gi ne idiotai, ane?

Ai pochui, nebėr apie ką čia kalbėti – tipišką teleduchų triedalynė – ajajai, kaip šmaikštu, mežame į kelnytes.

Kiekvieną pateiksiu atskirai ir su labai mažai pezalų – vistik jau gili naktis arba ankstyvas rytas – nebeturiu sveikatos gilintis į tai, į ką savo breištormuose gilinosi mūsų Tautelės didžiapročiai reklamščikai.

Štai pirmasis vaizdelis:

Na kaip jums? Krūtai ane?

Šitą Mindaugo Vyšniausko (Vilniaus technologijų ir DIZAINO kolegijos pirmakursio) pieštą šūdą Lietuvos studentų atstovybių sąjunga remiama Smegenopisos ministerijos iškabinėjo prieš abitūros egzaminus. Beje, kaba iki šiol ir džiugina kiekvieną praeivį mintimi, kad kiekvieno kreivarankio terlionė turi vilties būti išspausdinta 1 ant 2 metrų dydžio plakate.

Pofik kad ten terlionė, kokias aš paišydavau aštuntoje klasėje (tiesa, aš terliodavau nuogas mergas – nes buvo jaučiamas totalus pornografinės produkcijos stygius…). Žiauriausia šiame tvarinyje yra minties skrydžio neįgalumas, visiškas pochuizmas aplinkinių atžvilgiu ir nesugebėjimas įvertinti savo darbo rezultatų.

Nors gal aš be reikalo kabinėjuosi – jeigu eLSASo tikslas buvo įsisavinti Smegenopisos ministerijos babkes – jie tą sėkmingai atliko: Minimum pastangų, maksimum pelno.

Šlykščiausia, kad babkėmis taškosi ta ministerija, kurios sferoje totali finansinė šiknaskylė…

Tiems, kas nesugebėjo įsiklausyti ir susiprasti giliamintiško teksto, transkribuoju:

Идите все на хуй, не лезте мне в душу. (daug daug kartų)
Вот мое послание людям планеты Земля!

Laisvas poetinis vertimas būtų daugmaž toks:

Keliaukit visi ant bybio, nelįsdami į mano širdį.
Štai šitaip kupinas meilės, kreipiuos į Tave, Žmonija!

Žinoma, jūs paklausite – o koks nachui pointas kišti tokius debilavotus koverius į mūsų neįgalios tautelės maumenėlius?
Ką gi, atsakykysiu – ogi toks, kad aš kaip tik susiruošiau aprašyti kokią nors sušiktą lietuvišką reklamėėėėėėėlę ir besiruošdamas visiškai netyčia pakliuvau į jūtubę, o tenai dar labiau netyčia pataikiau ant tokio fenomenalaus reiškinio, kaip debilų saviprominimas.

Kas yra saviprominimas jūs daugmaž įsivaizduojate: tai savęs pisimas tikintis, kad šį procesą stebintys aplinkiniai pajus malonumą ir su dideliausiu džiaugsmu prisijungs… Su tokia intencija visokie šūdbrendžiai tipo tėvėtrioškė, teleduškė ir kiti masiniai šūdo gamintojai bei platintojai kiša savo debiliškas reklamas į internetą, tikėdamiesi kad juos už tai kas nors pamylės… tiksliau, išpis.

O kaip atrodo debilų saviprominimas – aprašyti neįmanoma, tai galima tik pamatyti.
Pirmas pavyzdys: http://www.youtube.com/user/Zemaitijospienas < Visi klipai sudėti per vieną dieną, matyt, kai „Žemaitijos pieno“ reklamos agentūra pramušė „ėjimą į „nieko nekainuojančią“ virtualią erdvę“… Pasižiūrėkit, kas nematėt – gaila kad tai vyko pernai, būčiau smagiai išsišikęs ant svetimos galvos.

Tačiau šitie žemės ūkio erkės nevieninteliai dalbajobai ant Lietuvos – praktiškai tą pačią dieną „į internetą įžengė“ ir jų kolegos „Klaipėdos pienas“ – http://www.youtube.com/user/KlaipedosPienas

Bet pochui, palikim kol kas tuos Lietuvėlės žemdirbių engėjus ir naikintojus ramybėje.

Kol kas linksmiausias noukomentinis atvejis vienareikšmiškai yra teletrioškės šūdklipinis ablomas, pristatantis tokį marazmatišką smegenų prapisimo ritualą kaip „Pasaulio krepšinio čempionatas“. Jūs tikriausiai jau matėte, abu klipus, tiek pumos originalą, tiek lietuvišką pagerintą versiją, tačiau man grįžtančiam iš letargo miego jie paliko neišdildomą įspūdį.

Jau pats originalus plagiatorių šaltinis dvelkė tam tikra subtilia šizofrenija bei tyliu elitiniu cinizmu didesniosios anglų Tautos dalies atžvilgiu. Nieko keisto, kad Anglijos šūdelitis, parazituojantis liumpenproletariato sąskaita, taip entuziastingai palaiko zombifikuojančią barų, girtuokliavimo, snukių daužymo ir debildėžės stebėjimo kultūrą:

Tačiau ką iš šito mėšlo padarė mūsų šūdarankiai – tai bliatь kaip tikra lietuviška rauda – braukia kaip surūdijusiu peiliu per širdį:

Beje, jei pavyks – rytoj nufotografuosiu ir ing viešumą inkišiu jau porą mėnesių kabantį nerealų visomis prasmėmis lauko reklamos atvejį. Atvejis sunkus, tačiau be galo simptomiškas – tikiuosi iki rytojaus jis niekur nedigs.

O kol kas, visai netyčia, video intermedija:

Matot, gaidžiai litovcai, kaip reikia nuolaidas taikyti – taip, kad galutinius savigarbos likučius žmonės prarastų. Nežinau kodėl, bet man šitas klipas primena maksmaukovų sambūrį…

O štai ir pirmas vizualas-alas-analas:

Kaip pasakytų supistas juodašiknis: jau, brazers, jū meik a big shit on jor teibl!

Išvertus į baltų žmonių kalbą, tai skambėtų daugmaž taip: ochujebibetь.

Aš viską puikiai suprantu – krizė-pizė vsio takoje, bet gerbiamieji ir gerbiamosiosios – jums neatrodo, kad „pigus šūdcentris“ ir „pigus šūdvizualis“ tai du skirtingi dalykai? Bl, dar kartą, gerbiamieji ir gerbiamosiosios, negi jums atrodo, kad tai ką pagal jūsų užsakytą „koncepciją“ nupaišė dailininkas yra švelniai tariant, negerai, o tariant atvirai, smirda šūdais?

Bl, aš kokioj supistoj dešimtoj klasėj tokio lygio terliones keverzodavau – ir tai daugiau širdies įdėdavau. Bl, aš suprantu, kad žmogus nemokantis piešti neatskirs šito šūdo pagaminto per 4-ias valandas nuo kokio nors Serovo arba Dobužinskio piešinio, tačiau šūdas todėl ir yra šūdas, kad šūdu smirdi, net jeigu ir žmogus ir nesupranta kodėl… Vo blyn, kokia logika.

Ai chui snim, kaip tokiam šūdui užteks. Nematau prasmės toliau klaviatūrą maigyti – aš ir taip jau šitam vizualui daugiau sielos paskyriau negu visa kurikų komanda kartu su šūdpiešiu ir šūdprojvadžiais.

Revoliucionieriai bliat, dolbanuti… Ne nu pasižiūrėkit, kokį daunizmą dedat į spaudą – plevėsuojantys šiukšlių maišai, kuriuos kažkokie debilai iškaišiojo pro visas skyles… Kaip sako rusai: Aftar, ubeisia ap stenu!

Tiesą sakant, todėl vėl nieko neberašiau – negaliu pakęsti techninių šūdklizmių.

O kol sukaupsiu valios likučius ir perpisiu savo vėvėvėadreviūūūeltė duombazę, chujombazę ir visus šūdskripčius, prašom pasigėrėti, kaip išsigimusios vakarų civilizacijos reklamdrožiai pisa pedikus, ten, kur aniems patinka:

www.youtube.com/watch?v=zKAW96N-Vms

Beje, jeigu apie klipą, kaip apie reklamą – taip akivaizdus tipiškas promachas:

1. Klipas trunka minutę, o pačiam produktui skiriama vos kelios sekundės – jeigu žmogus ir prižiūrės iki galo (ko būtent ir siekiama tokiu siužetu) jam vistiek neužteks laiko susivokti kokį gėrį čia jam dabar bando parduoti ir kodėl jis turėtų jį pirkti…
2. Ką bedro tur Rojaus sodas ir draudimo kompanija? Ar kyla bent viena aiški ir momentaliai, be išvedžiojimų suvokiama, asociacija? Ne. Vadinasi, labai greitai, absoliučios žiūrovų daugumos galvose liks tik smagus klipo siužetas, kaip kažkur girdėtas anekdotas, nedidelė dalis prisimins, kad taip reklamavosi kažkokia draudimo kompanija, ir beveik niekas nebeprisimins jos pavadinimo.

Taigi nors klipas kaip komercinė reklama – šūdas, tačiau kaip socialinė reklama jis turi labai teigiamą požymį: degradavusios amoralios vakarų civilizacijos šalyje niekas neišdrįstų užsakyti socialinės reklamos atviru tekstu teigiančios, kad pederastai – tai gamtos (Dievo) klaida. O šitas klipukas būtent tai ir sako: žiūrėkit, kokį nuostabų pasaulį sukūrė Aukščiausiasis, kokia palaima, o finale iš krūmų išlenda TAI. Štai taip, visiems suprantamai paaiškino, kad šūdas yra šūdas.

Ką gi, belieka naiviai tikėtis, kad intuityvus Dieviškojo Proto balsas, besireiškiantis per kūrybą, nugalės iškrypėliškos logikos ir pseudožmogteisių išvedžiojimus.

Pagaliau peržiūrėjau, kas susikaupė mano pašto dėžutėje.

Iškart labai atsiprašau, kad neplatinsiu to, kas man buvo atsiųsta – vien dėl to, kad viską reikia daryti savo laiku ir tas šūdas kurio neapdergiau, jau seniai nuplaukė žemyn upe… Dar kartą atsiprašau.

Bet vieną dalyką vistik noriu aprašyti.

Įžanga tokia – kadangi iš bado dvesiantys projvadovai klientams, mažinantiems užsakomo šūdo kiekius pastoviai piso prota, kad reikia investuoti į internetinę reklamą, priviso visokių šūdnaujienių siuntinėtojų. Ir netgi aš, kuris pusę metų pusę metų pralaikė padėtą bybį ant savo šventos pareigos spjaudyti į tą užakusį ir susmirdusį šulinį iš kurio geria visi Lietuvėlės „reklamos žmonės“, gavau kelis „intriguojančius“ beigi „jaudinančius“ pranešimus… Po ilgos pertraukos sunku formuluoti sudėtingus sakinius, bet mintį supratot: 1 – „aš gavau pranešimus“ ir 2 – „aš spjaudau į ten iš kur.“

Tai va, man, tokiam nuostabiam, du laiškus parašė netgi „Olialia putyčių-kalyčių“ šūdstumdys. Pirmo pranešimo esmė – kad kurvos nepatenkintos savo agregatais ir pridėta nuoroda į jutūbėj esantį klipą, kuriame demonstruojama, kad Oksanos Pisul burna gali ne tik priimti spermos injekcijas, bet ir skleisti garsus ataidinčius iš tuštumos tarp jos ausų. Galit pasižiūrėti, jeigu panižo – http://www.youtube.com/watch?v=vKCBEAd1umU

O, štai smagumo dėlei, promščikų tekstas:

Gražuolių gudrybė – „70/30“

Žaviosios „Olialia pupytės“ ir vėl stebina. Šį kartą – savo kalbomis. Pasirodo, ir tobulų kūnų savininkės bei vyrų gundytojos turi kompleksų!

Štai neseniai Oksana Pikul atskleidė populiarią moterų gudrybę kodiniu pavadinimu „70/30“, reiškiančią 70 procentų liemenėlės ir 30 procentų tikros krūtinės – štai Jums ir visas moteriškas pasididžiavimas. O šiandien apie tai prabilo ir Skaistė Steikūnaitė..! Kas toliau? Kuo dar mus galėtų nustebinti merginos?

Kol visi šie merginų pašnekesiai vis dar apgaubti paslapties šydu, žiūrime šią jų diskusiją. Ar iš tiesų Oksanai ir Skaistei reikėtų pasitobulinti kurią nors kūno vietą? Ką manote?

Bet tuomet aš nesusimąsčiau ir nenujaučiau kuo tai gręsia.

Po to gavau antrą pranešimą, kuriame jau man pateikiamas pažadas, kad „tuoj tuoj“ – tipo, imkit bybį į saują ir laukit.

Istoriniam įvykiui ryžosi visos “Olialia pupytės”

Praėjusią savaitę aiktelėti iš nuostabos visus privertė žavioji “Olialia pupyčių” lyderė Oksana Pikul, atvirai prisipažinusi, kad net ir ji nėra patenkinta savo kūno formomis. Tobulybės siekianti mergina atsiduos į plastikos chirurgų rankas – ji ketina pasididinti krūtinę.

Na, o jos pavyzdžiu netrukus pasekė ir kitos “Olialia pupyčių” dainininkės, atskleidusios, kad po skalpeliu gulsis ne viena Oksana, bet visos grupės narės. Skaistė Steikūnaitė neslepia taip pat visada svajojusi apie didesnę krūtinę. “Ypač krūtinės didinimo operacija parūpo po gimdymo. Vaikų dar neturinčios moterys manęs gal ir nesupras, tačiau po dukrytės
maitinimo krūtimi, pastebėjau nemalonių pokyčių: mano krūtinė prarado stangrumą, tapo “tuščia”. Be to, jos dydis sukelia nepatogumų renkantis drabužius, liemenėlę. Plastinė chirurgija šias problemas gali panaikinti”, – atvira buvo atlikėja.

“Olialia pupytės” įgyvendins Lietuvoje dar nematytą projektą – visos akimirkos prieš ir po operacijos bus filmuojamos. “Ne tik pačios išsigydisime jau nuo senai mus kamuojančių kompleksų, bet ir žmonėms parodysime tikrąją plastinės chirurgijos realybę, atskleisime tiesas ir išsklaidysime mitus apie krūtinės didinimo operaciją”, – sakė dainininkės. Nusprendus pasididinti krūtinę, merginoms net nekilo klausimų į kokius specialistus kreiptis. “Pasirinkome vienus geriausių Lietuvoje chirurgų, gydytojus Dainių Balčiūną ir Renaldą Vaičiūną, dirbančius “Olialia” Grožio klinikoje. Apie juos esame girdėjusios tik pačių geriausių atsiliepimų”, – pasakojo “Olialia pupytės”.

Ir štai po kurios laiko aš pagalvojau: pala, kaip gi čia dabar yra? Negi šitos debilytės dabar iš tiesų ims ir vykdydamos klimakterinių marketingistų planą duosis žalojamos?

Bliat.

Chui snim, kad jos tik dažytos debilės su priklijuotais plaukais, chui snim, kad joms už tai sumokės ir kad jos nieko daugiau nesugeba, tik čiulpti, nuryti ir atkišti subinę… Bet juk tos durnelės, šiaip ar taip irgi žmonės. Ir štai kažkoks supistas apsišikęs viagros apsiėdęs impotentas (turiu omeny Tomkų, nes tai galų gale – jo biznis ir uždarbis) pradeda vaidinti Visagalį, keičiantį žmogaus prigimtį. Pasinaudodamas, tuo, kad Lietuvos žemė paleido į svietą kelias Dievo neypatingai apdovanotas mergas, gudrutis vietoj to, kad parduotų jas albanams į Vokietijos viešnamį, uždaro kvaišeles į pinigų bei sutarčių narvą ir savo bei kitų iškrypėlių malonumui smaukosi rengdamas breinštormus. O bjauriausia, kad nuoširdžiai įsivaizduoja esąs nei daugiau nei mažiau, o sušiktas Lietuvos gelbėtojas.

Imkite pasižiūrėkite atidžiau į šitas debilytes, į jų snukučius:

www.youtube.com/watch?v=YkKCtkSMHrE

Bl, juk tokių malakasosių, su tokiais škia ir skant talentais pilni kaimo šokiai prieina… Būčiau merga, galėtumėt sakyti, kad pavydžiu, o dabar ką – bl, nepatikėsite, bet man pasidarė nuoširdžiai jų gaila.

Kol jos žaidė tuos debiliškus Čiulpia-Kolos žaidimus, kol fotografavosi smaukalių kalendoriams ir kol demonstravo kad galima dainuoti ne šiaip lūpomis, o lytinėmis, tol viskas buvo chuinia ir nesvarbu. Taip sakant, nučiulpė ir pamiršo. O dabar?

O dabar bus taip kaip būna su prostitutėmis, balerinomis ir profesionaliomis sportininkėmis. Žodžiu, Olialia rūrytės, kaip ir kitos moterys, kurių tinkamumo naudoti terminas yra 5-10 metų, po kelių metų bus pasiųstos nachui. Jeigu per tą trumpą laiką jos nesusiras kokio debilo, negalinčio gyventi be personalinės kurvos (tipo, Jomantas), jos liks vienos, nupezuzios ir su dviem litrais silikono ten, kur jo neturėtų būti. Maža to, tą savo lobį jos turės kas 7-10 metų pasikeisti, kitaip iš jų buvusių papų teliks išvarvėję šuns speniai. Ir štai rezultatas – vietoj trijų moterų, kurios visai galimas daiktas per 10-15-20 metų įgautų jeigu ne proto, tai bent gyvenimiškos patirties, mūsų Tėvynė turės tris nelaimingas šlervas, savo liūdesiu teršiančias šviesią ir žydrą Lietuvėlės padangėlę…

Ir viskas tik dėl to, kad kažkokiam pedrylai kilo ochujebitelna mintis kaip „netradiciniu metodu informuoti targetgrupą apie naujo Čiulpia-Kolos bambalio įvedimą į rinką…“ Bliat bliat, žmonės, nežinau kaip jums, o man čia jau kvepia supista daktaro Moro sala ir nacių eksperimentais.

Štai šia liūdna gaida ir leiskite man baigti savo neatsakytų laiškų apžvalgą.

Olveis jors.

Tačiau kaip jūs visi matote – Lietuvėlės reklamikės pasaulėlis susitraukė iki tokio bybgaliuko, kad nabagai džeisidekai vėl turi į savo stendus kišti niekam nachui neįdomius prieškarinius šūdskaučių plakatus, demonstruojančius fašistinio diktatoriaus Smetonos vykdomą Lietuvėlės zombifikaciją.

Ne ką geresnė padėtis ir „Pypluose“ – vien dumblas su šūdvynių ir šūdcentrių A4 formato printais. Nu ir nx kaip liūdna.

Bet kaip žinia iš šakų susipynusių,

esame sotūs tuo, kuo maitina.

(čia reikėjo padainuoti)

Taigi, pristatau paskutinį „Pyplų“ vėmalą, tiksliau, tai, kas labiausiai jame pisa akį.

O akį labiausiai pisa pirmas atvartas:

Na ką, „Šūdenos-Bybalys“ atviru tekstu demonstruoja savo požiūrį į savo vartotojus – debilai. Konkretūs lopai ablouchai. Vienintelė galima asociacija pamačius šitą apsipasitenkinusį apdrengtą snukį kyšantį iš palapinės- tai pederastiškos idilės scena iš propagandinio pederastijos filmo „Kuprotas kalnas“: tusinasi du gaideliai palapinėje ir vargo nemato

Apie tai, beje, nedviprasmiškai nurodo ir šūkis: „Pasiduok … traukai“ < čia juk esminis pederastų argumentas, kad „kiekvienas turi pabandyti, a mažu patiks“.

Daugiau apie šitą dauną nėra ką pasakyti, o „Šūdenos-Bybalio“ marketingo komandai mano nuoširdūs palinkėjimai: piskit jūs savo reklamos agentūrą, kiek jų vazelinuotos šiknaskylytės leidžia – taip ir reikia dalbajobams, čiulpiantiems su dar didesniems dalbajobams.

Reikia visiškai neturi nei smegenų, nei pautų, nei savigarbos, kad tokį triedalą leisti į spaudą, o bet tačiau, gal ir gerai – vargšai išdurninti lietuvyčiai mažiau išgers šito Šūdenos myžalo.

Chm,.. vadinasi, vietoj nuoširdžių palinkėjimų aš privalau tarti jums nuoširdų ačiū…

AČIŪ jums, mielieji dalbajasosikai. AČIŪ! Ir toliau taip varykit… rudai ir riebiai…