Pasižiūrėkite koks smagumynas gaunasi kai į vieną vietą susintetinami keli istoriniai sluoksniai 1917 ikirevoliucinės Rusijos poeto lozungo interpretacija panaudota kaip bodykopis kultiniam Tarybų Sąjungos plakatui, kurio vizuale apžaidžiamos šių dienų posttarybinės Rusijos politinės realijos ir globalaus pasaulio technologizmas:

“Čiaumok hamburgerį ir jūzink aifoną,
paskutinė diena tau ateina gandone.”

Ir štai ką tik mane ištiko nušvitimas – ar žinote, kodėl Lietuvėlėje toks tragiškas vaizdas su plakatais ir vizualine agitpropaganda, tame tarpe ir visa reklama?

Manau pagrindinės priežastys – tai, kad mes nesugebam perimti savo istorijos. Tam kad šiandieninėje informacija pertekusioje komunikacijos erdvėje sugebėtum savo žinute permušti visą foninį triukšmą tai ką rodai privalo turėti maksimalią informacijos ir minties energijos užtaisą. Ir visas tas ionformacijos koncentratas turi būti perteiktas tokiom priemonėm, kad ją priimtum per labai trumpą laiką, tačiau po to tiek sąmonė, tiek pasąmonė galėtų ją gromuluoti ir gromuluoti ir gromuluoti,.. atrasdama vis naujus niuansus ir sąskambius.

Pavyzdžiui netgi šitas iš pažiūros pošlas ir primityvus dvieilis iš tiesų yra labai tiksli Majakovskio originalo tranformacija į dabartinį ištvirkusi ir išsigimusį laikmetį, kai net kalba yra natūraliu būdu išprievartauta globalistiniais žarginizmais. Maža to,, jame netgi pademonstruojama visuomenės elito virsmas istorinėje tėkmėje – štai Majakovskio originalas:

Ешь ананасы, рябчиков жуй,
день твой последний приходит, буржуй.
—
Ananasus valgyk, jerubes krimsk,
paskutinė diena tau ateina, buržujau.

Ir štai, klasinis apibrėžimas “buržujus”, nurodantis elitą, virsta moraliniu įvertinimu “gandonas”. Bet juk niekaip tiksliau ir nepavadinsi dabartinio postarybinio “elito” – jie ne buržujai, ne kapitalistai, ne dvarininkai, jie net ne elitas – tai guminiai žmonės, su guminėmis pažiūromis, gumine idealogija ir gumine morale. Jų pagrindinis gyvenimo tikslas ir vienintelė funkcija, kuriai jie tinkami – tai išpisti visus likusius dėl savo naudo. Gandonai ir tiek.

Ir tai tik vienas iš aspektų, tačiau kadangi už lango gili naktis, giliau nebesigilinsim.

Labanakt.

Tiesa, prsiminiau, kad nebaigiau vystyti minties apie tai, kad mūsų vizualinio-propagandinio-reklaminio meeeeeeno bėda tame, kad mes neperėmėm istorijos. Turiu omeny tai, kad mes sudalinome savo praeitį į etapus ir praktiškai juos visus vienokiu ar kitokiu būdu išbraukėme iš savo dabartinio gyvenimo.

Štai kaip mes vertiname savo istoriją:

1 – Tarybinės Lietuvos laikotarpis -tai blogis ir prarasti metai, kuriuos būtina pamiršti ir jų patirti kuo greičiau ištrinti;
2 – tarpukario Lietuva – Lietuva be Vilniausir be Klaipėdos, tai yra liūdniausias mūsų istorijos etapas, kuris praktiškai žymėjo lietuvių tautos žemiausią degradacijos ribą, kai Lietuvos žemės susitraukė iki absoliutaus minimumo;
3 – Lietuva carinėje Rusijoje – gėdingas LDK žlugimas, degradavimas ir išnykimas iš tautų, turinčių teisę į savo valstybę, sąrašo;
4 – LDK ir Lenkijos “dviejų tautų respublika” – valstybės degradacijos pradžia ir vasalinio pobūdžio santykių įvedimas;
5 – Jogailos krikštas – okupantų religijos priėmimas, valdančiojo elito nutautinimas, savo tikėjimo, o tuo pačiu ior savos kultūros, savo unikalumo atsisakymas – dvasinė kapituliacija prieš kryžiuočius;
6 – Žalgirio mūšis – 1410 metaipaskutinė data, kuria mes galime didžiuotis, nes tada mes pademonstravome savo valią ir sugebėjome ją apginti.

Tai štai, mūsų istorija mūsų masinėje informacinėje erdvėje teigiamai vertinama nuo 1009-ųjų iki 1410-ųjų.

Tai kas vyko po Žalgirio mūšio iš tiesų jokio džiaugsmo nekelia, nes tai keli šimtai metų nuolatinės valstybės degradacijos ir Tautos nykimo, kuris dabar vėl prasidėjo. tačiau išbraukti savo praeitį, kuri buvo iki nudubasinant okupantų pionierių, atseit, tai neverta dėmesio ir apskritai mes tuomet buvome laukiniais, barbarais, urviniais, miškiniais žodžiu gyvenome gaujom ėdėm žalią mėsą ir neturėjome nei savo rašto, nei kultūros, nei tikėjimo (nors tie laukiniai kelis šimtus metų sėkmingai priešinosi “civilizuotiems” ir “pažangiems” okupantams).

O moralas toks – mes, pasilikome sau iš savo istorijos vos 420 metų, sakydami, kad visa kita tai buvo šūdas ir mūsų mentaliteto gadinimas, kurį reikia trinti lauk, o intelektualinė kūryba juk remiasi kultūriniu palikimu. Ir kuo jis gilesnis, kuo sodresnis, kuo daugiau jame sluoksnių – tuo labiau pripildyta tos kultūros žmonių kūryba, tuo daugiau informacijos jie gali perduoti savo kultūros žmonėms.

Mes nesame vakariečiai, niekada jais nebuvome ir “civilizuotieji” vakarai – mums yra ne bendramiončiai, o dvasiniai, kultūriniai oponentai. Jų kultūra su nuogais bybiais antikiniuose muziejuose ir orgijų freskomis neturi absoliučiai nieko bendro su mūsų civilizacija. Kad ir kaip mus kultūrino katalikų bažnyčia, kad ir kaip mus lenkino šūdlenkiai, tačiau “civilizuotieji” vakarai baigiasi ties mūsų siena.

Kol mes to nepriimsime, kol mes neatstatysime ryšio su savo praeitimi, tol netapsime tikraisiais savo protėvių paveldėtojais ir blaškysimės kaip betėviai kurvos vaikai tarp Rytų ir Vakarų.

Ir be abejo nesukursime net tokio turinio demotivatorių, nekalbant apie reklamą.

Dabar tikrai viskas.

Ar pasiilgai manęs? Ar pasiruošęs išgirsti dar kartą tuos pačius pažadus, kad nuo šiol sąžiningai ir ščyrai rašysiu šį skausmo ir sopulių pilną blogą? Ar jau žinai kuriam klounui ar klounų trupei įteiksi savo meilės prisipažinimą rytoj vyksiančiame cirke?

O aš žinau. Štai jie:

Va taip, pyrom į ten kur nesueina.

Grįžo žmogeliai mano iš mišių ir apklijavo visas stoteles pakeliui. Gaila žinoma, tačiau pro šalį einantys bedieviai nepatingėjo, kaip ir aš, susirankioti šiuos politinės šūdreklamės egzempliorius į savo kolekcijas.

Bet kuriuo atveju, tai daug sąžiningesnė ir padoresnė reklama negu liberastų apologeto vagies ir nenuteisto nusikaltėlio Zuokulos vykdoma smegenų penetracijos operacija, kuriai jis sukišo tiek babkių, kad galima būtų kokius trys mėnesių nemokamai šildyti visus Vilniaus darželius.

Jau ko vertas Zuokulos šūdžurnalis su jo graudžiomis istorijomis apie alkoholiko atžalos kelią atvedusį jį с грязи в князи [iš šūdo į iubermenšus] su vaikystėmis nuotraukomis bei mazgajobiška Ostapo Benderio verta Vilniaus-Naujųjų Vasiukų vizija…

Šiaip Zuokulos valdžios paėmimo aiški kaip ant delno, kai pamatai jį lydinčių asmenų sąrašą – kartu su pederastu-transvestitu mėgėju Šilgaliu tenai yra tokie žmonių meilės ir pagarbos brendažmogiai kaip Savickas ir Maskoliūnas (spešėl bambaliniams sporto laidų žiūrovams), intelektualiajai publikai, laikančiai save vieninteliais Lietuvėlės kultūrtrėgeriais, Zuokula pakišo Rūtą Vanagaitę ir Dainą Urbanavičienę… Žodžiu, jamam lochus visais frontais.

O priedo dar štai visiškas šedevras, turintis miesto šviesuomenei ir jaunuomenei inpisti tokį kablį į jų smegenų tarpuvingį, kad be klizmos nebūtų net šansų tą kablį ištraukt:

www.youtube.com/watch?v=wNjbyPiWzoU

A girdėjot, intelektualinio darbo proletarai? – Zuokulos korešas Metalinis Jemelia aiškiai jums debilams pasakė, kad reikia pasilenkti ir pačiulpti Zuokulos cibą – kodėl neklausot? A nu marš keliais į Užupį prie Zuokulos irštvos, o pakeliui būtinai vaistinėse pasiimkit vazelino, nes jūsų, pasiryžusių antrą kartą suvalgyti tą patį šokoladą, šiknaskylių daug, o Zuokulos bybis – tik vienas.

A nu visi – RAKOM VSTALI ir atsipalaidavę laukiat rezultatų.

O aš einu dar ką nors apšikti, kol dar nepraėjo mano šūdina nuotaika.

Bo nes iš tiesų reikėjo.

Tačiau tai turėjo nelauktą šalutinį poveikį (tarytum tokie poveikiai apskritai būna laukiami). Nikono bandūra smarkiai didesnė už turistinį fotiką, todėl negaliu jos kas dieną tasytis su savimi. O su kuo fiksuoti tą bjaurastį, dėl kurios ir laikau šitą blogą? Mobiliako fotikas šūdinas – ir vien dėl fotiko pirkti naują mobilką – visiškas pižonizmas, iki kurio aš dar nepriaugau. Pirkti kitą muilinę, vietoj senos, kurią atidaviau savo artimajam (katras fotiku naudojasi nuolatos ir pagal paskirtį) taip pat kvepia beprasmišku pinigų kišimu į kiekvieno pederastų dėmesio bei minčių traukos centrą.

Žodžiu, patekęs į tokią klizmatoidinę savimonės perturbaciją, nutilau ir susimąsčiau.

Bemąstant prieš porą dienų vienas žmogus man atsiuntė laišką:

zdarofke,

chia gavau tokia nuoroda, bezhiurint suvimde net, gal tau bus idomu

http://www.sarmatas.lt/05/kreipimasis-i-jaunima-video/

Man aišku buvo įdomu – koks gi sąmoningas, išsilavinęs, kultūringas žmogus atsisakys pažiūrėti į tai, kas vimdo, a ne?

Keista, nei šūdų, nei vėmalų, nei išsigimėlių, nei abortuotų kūdikių, nei tipiškos lietuviškos reklamos – tiesiog juodame fone su kažkokia pakankamai paprasta programa padaryta prezentūškė su besikeičiančiais užrašais, paveiksliukais ir fonine muzika.

Štai, prašau įsitikinkite:

Tikrai keista, kodėl tai pamačiusį žmogų beveik suvimdė? Pasinagrinėkim:

Dėl techninio atlikimo? Bet tai juk tipiškas mėgėjiškas patiunintas slaidšou – ko iš jo tikėtis? Juo labiau įdėtas ir darytas specialiai tipiškam mėgėjiškam asmeniniam blogui.

O gal dėl ten pateiktų minčių? Jos niekuo nesiskiria nuo viso www.sarmatas.lt turinio – jeigu žmogus, įlindęs į tinklapį pamatė klipą, tai kaip jis sugebėjo ištverti visą kitą ten esančią info?.. Beje, šitą blogą – sarmatas.lt, aš žinau, karts nuo karto pasižiūriu nuotraukas, paskaitinėju – nieko stebuklingo ir vimdančio – žmonės reiškia savo nuomonę apie mūsų visų bendros Lietuvėlės praeitį ir dabartį. Lygiai kaip aš reiškiu savo menką nuomonėlę apie mūsų visų bendros Lietuvėlės reklamėlės pasaulėlį.

A supratau, gerbiamą mano laiško siuntėją („gerbiamą“ rašau be jokios ironijos – nes laiškų į AdReview.lt@gmail.com gaunu labai mažai, todėl vertinu, kiekvieną nepatingėjusį ir man parašiusį žmogų) tikriausiai  beveik suvimdė tai, kad buvo panaudota tokia informacijos apie tinklapį pateikimo idėja! Va taip va, imti ir visiškai pyrom į kaktą suvaryti jutūbinę apeliaciją į kiekvieno asmeninę sąžinę. Maža to, akivaizdžiai pasinaudojus rusų padarytais klipais, apie kuriuos kažkada jau rašiau, tik nepamenu kur ir kada, todėl neieškosiu nuorodos, o tiesiog pakartosiu pačius klipus.

Pirmas klipas – oficiali socialinė reklama pagaminta papisti smegenėles savo piliečiams ta proga, kad Rusijoje 2009 metai buvo paskelbti „Jaunimo metais“ – Год молодёжи. Kiek pamenu – sulipdytas kažkurios liberastinės partijos užsakymu. Oficiozas uždraudė ją rodyti televizijoje ir gadinti šventišką jaunimo metų eigą:

Tačiau šis klipas pakliuvęs į internetą iššaukė matyt, jo užsakovams netikėtą efektą – rusų jaunimo atsaką tiek oficioziniams, tiek pseudoopoziciniams protapisiams:

Po šituo klipu aš visiškai pasirašau. Maža to – tai visiškai profesionalus darbas nuo pradžios iki galo, plius padarytas su meile ir tikėjimu, kad šis darbas turiu prasmę.

O ką galima pasakyti apie lietuvišką atvejį – esame maža užsipisusį šalelė, kurioje reklamščikai gyvena visiškai asocialų gyvenimą ir yra paprasčiausi visuomenės parazitai mintantys Tautos krauju bei  savo tiesioginių šeimininkų išskyromis. Jokiam supistam Lietuvėlės reklamdžrožėliui net nekilo mintis laisvu nuo smegenų pisimo metu užsiimti ne masturbacija, o padaryti bent kažką naudingo savo Tėvynei.

O štai www.sarmatas.lt autoriui, kilo. Kaip sugebėjo, taip ir padarė.

Ir jeigu kažką beveik suvimdė – matyt žmogelis vargo ne beprasmiškai. Nes į tikrą šūdą – rudą, smirdintį ir gulintį vidury stalo, šiais pochuizmo apogėjaus laikais niekas taip jautriai nereaguotų.

Šią temą galima drąsiai užvadinti: Tyliai ir nenumaldomai šliaužianti apokalipsė.

Apie ką aš čia, ogi apie tai, ką jau seniai pamiršo mūsų šūdasklaida užsiėmusi savo šiknaskylės raukų skaičiavimu – apie pindostanišką amerikanososų Černobylio analogą – Meksikos įlankos sunaikinimą šiuo metu pereinantį į Atlanto vandenyno bei jo pakrančių floros bei faunos sunaikinimą.

Štai, imkite skaitykite ir džiovinkite džiuvėsius, kaskite bunkerius bei kraukite į juos konservus:

http://www.webarmy.ru/forums/theme.php?th=8746

Tekstas pagrinde rusiškas su šiek tiek anglakalbiškų komentarų, tačiau visos nuorodos į analitinius bei info straipsnius ir gausybė videoklipų yra in ingliš. Man patiko tiek medžiagos kiekis, tiek pteikimas tiek pastovus papildymas.

Manau, savaitėlei pasiskaitymo užteks.

Beje, nesitikėkite, kad pizdakas bus visai planetai – mes to dar nenusipelnėme. Tačiau vakarų „civilizacija“, tai atsiims už visus savo nuopelnus bedram žmonijos vystymuisi… Su kuo mumis visus ir sveikinu.

Ta proga vienas iš Seimo dalbajobų nusprendė, kad litovcai dar per mažai nekenčia savo Tėvynės, todėl skatinant vidinę neapykantą būtina padidinti baudas už trikolioro neiškėlimą iki padorios 400-600 lituoklių sumos. Keista žinoma, kad nepasiūlė piktybiškų vėliavos nekėlėjų sodinti į kalėjimą dviem metams,  bet matyt tai paliko ateičiai – tam atvejui, jeigu Lietuvoj dar pasiliks idiotų vadinančių ja savo Tėvyne.

Nežinau kaip reaguosiu aš, piktybiškai nė karto nekėlęs vėliavos, tačiau Klaipėdos bomžai sureagavo momentaliai:

Akivaizdu, kad stabiliai augant bomžų ir savanorių šiukšlių rūšiuotojų skaičiui, auga ir jų pilietinis samoningumas bei Meilė Tėvynei.

Todėl galime būti ramūs – nors iš Lietuvos išvažiavo trys ketvirtadaliai darbingų žmonių, tačiau Lietuvos ateitis – patikimose rankose.

Nežinau, kaip jūs, o aš iki širdies gelmių didžiuojuosi tuo, kad mūsų didvyriški kariai petys petin kovoja NATO padaliniuose už Irako žmonių laisvę. O ypatingai didžiuojuosi tuo, kad jiems tenka garbė būti vadovaujamiems amerikiečių – kurie yra tikrasis demokratijos, vakarų civilizacijos ir pagarbos žmoniškumui etalonas:

Kaip gerai, kad šitie Azijos barbarai pagaliau sužinojo, kas yra civilizuoti žmonės ir kaip atrodo krikščioniška meilė mažutėliams.

Ambalui parėjo amba.

Ir nors apsišikę subinlaižiai teigia, kad apie mirusįjį galima tik gerai arba nieko – šitie visi surauktašikniai nutyli, kad tai yra romėnų priesakas. O romėnai, kaip žinia, buvo degradų, plėšikų ir pederastų tauta, po savęs palikusi tik išplėštas valstybes, sunaikintas kultūras, subingalviškų citatų rinkinį ir šūdo krūvą vadinama „Romos teise“, kuria sėkmingai sau protą pisa visos apsimasturbavusios demokratinės šūdvalstybės.

Todėl bybį dėjau ant padvėsusio dalbajobo – gyveno kaip kuilys, mąstė kaip kuilys, valdė kaip kuilys, tikėjo kaip kuilys ir padvėsė taip, kaip nusipelnė. Galės dabar keliauti į kuilių rojų ir laimingas kriuksėdamas voliotis savo šūduose.

O tas faktas, kad sutraukų ir subinlaižių valdžia paskelbė gedulą ir liepė išsikabinti trispalves tik patvirtina mano nusiteikimą, kad vienintelis doras šitų seimūninių šūdaburnių sukurtas įstatymas – tai siūlymas nebereikalauti kelti valstybines vėliavas.

Nes mano nuomone, šito kuilio „garbė“ neverta net snarglėtos trispalvės nosinės.

Bliat, kaip šlykštu stebėti visą tą entuziastingą trydos chorą, kai absoliučiai visi šūdlaikraščiai susiriesdami čiulbia nabašniko bybį., o televizijos triedžia raudonais  nuo skausmo šūdais.

Tiesą sakant, jeigu ne šis protu nesuvokiamas piarinis blūdas – man net minties nebūtų spjaudyti ant Ambalo karsto… Bet bliat, kokioj mes visgi moralinėj ir idealoginėj srutų duobėj gyvenam… bliat bliat bliat aš nežinau keiksmažodžių, kuriais galima būtų atitinkamai įvertinti mūsų padėtį…

Tolerancijos ir pakantumo metai

2050 metai. Lietuvos Respublikos Seime švenčiami tolerancijos ir pakantumo metai, iškilmingas posėdis:

Seimo pranešimas

Lietuva, titaniškomis mūsų teisėsaugos pastangomis, jau pagaliau išsprendė visas problemas su pakantumu ir tolerancija visuomenėje.

Beliko nedidelė netolerantiškų ir nepakantumu pasižyminčių žmogelių grupė, užsispyrusiai kažkodėl besivadinanti tauta – Lietuviais, jie kategoriškai atsisako vadintis išdidžiu vardu “europietis”. Ši maža, pasibjaurėtinų žmogelių grupė, yra aptverta rezervate netoli Balbieriškio. Jie savo netoleranciją kitų tautybių žmonėms pareiškia per tai, kad užsispyrusiai atsisako nebevartoti tos bjaurios Lietuvių kalbos. Jie yra tiek nepakantūs kitos seksualinės orientacijos žmonėms, kad vis dar ekstremistiškai gyvena šeimose, kuriose santuoka yra paremta vyro ir moters sąjungos pagrindu. Jie atsisako geranoriškai atiduoti vaikus į gėjų, žydų ir musulmonų tolerancijos mokyklas, kuriose šie galėtų laisvai nuspręsti savo seksualinę ir religinę priklausomybę. Todėl vaikų gerovės labui nuspręsta atiminėti iš jų visus esamus ir gimsiančius vaikus, idant jie nežalotų jų savo netolerantiškais ir nepakančiais požiūriais. Jų moterys nenešioja parandžos, tokiu būdu netolerantiškai įžeisdamos musulmonių jausmus. Jų vyrai nedaro apipjaustymo, tokiu būdu netolerantiškai rodydami nepagarbą žydų ir musulmonų bendruomenėms.

Kadangi beliko tik maža, šios pasibjaurėtinos netolerantiškos ir nepakančios sektos grupelė, be to iš jų yra atimti vaikai, esame įsitikinę, kad didžioji tolerancijos ir pakantumo era greitai nebebus bjaurojama šiu žmogelių egzistavimu.

Iškilmingą pranešima pasirašo, Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas muftijus Ibn Abdula Muchamedovičius.

—

Kalba beveik netaisyta.

Dabar nuo manęs keli nereikšmingi faktai daugmaž ta tema:

1. „Civilizuotoje“ Europoje, taip pat Kanadoje veikia „juvenaliniai teismai“ – t.y., teismai oficialiai „ginantys vaikų teises“. Gynimas reiškiasi tuo, kad bet koks vaiko skundas tėvų atžvilgiu yra laikomas pakankamu pagrindu tokius tėvus „nušalinti nuo vaiko priežiūros“, paprasčiausiai atiduodant vaikus į vaikų namus. Beje, iš tėvų atimami visi jų vaikai, o ne tik tie, kurie skundžiasi, kad tėvas jam neleidžia rūkyti arba vaikščioti į pasimatymus. Įdomus momentas, šie teismai veikia tarptautinės teisės pagrindu (prie UNESCO ir JT), o tai reiškia, jų sprendimai yra viršesni už nacionalinę teisėtvarką ir tėvai norėdami susigrąžinti savo vaikus yra priversti pradėti apeliacinį procesą tarptautiniame žmogaus teisių teisme.
2. Prancūzijoje iš tėvų yra atimti 2 milijonai vaikų. Dėl kas antro vaiko šiuo metu vyksta teismas, nes tėvų nuomone, jie atimti dėl nepakankamos priežasties. Vokietijoje per metus atimama apie 70 tūkstančių vaikų. 30 tūktančių iš jų – dėl prastos materialinės šeimos padėties. Laisvoje ir nepadliežnoje Nyderlandų karalystėje (t.y., Olandijoje) iš tėvų atsisakančių leisti vaikus į privalomas „lytinio švietimo“ pamokas valstybinėje mokykloje, tėvystės teisės teismo sprendimu atimamos automatiškai.
3. Visas šitas šūdas remiasi Socialine chartija, o tiksliau, vienu momentu jos 17 str., 1b punkte, kur kalbama apie būtinybę saugoti vaikus bei jaunimą nuo valkatavimo, prievartos ir išnaudojimo. Tačiau teisinėje praktikoje šį nekaltą rūpestį teisininkai pavertė tuo, kad tėvai reikalaudami vaiko po valgio nusirinkti indus – jį išnaudoja, kad pakėlę ant jo balsą – naudoja prievartą, kad duodami jam mažiau kišenpinigių, negu gauna jo klasiokai – jį žemina… Žodžiu, viskas realiai gaunasi taip – iki 18-os metų tėvai privalo auginti, maitinti ir rūpintis vaiku, o vaikas neprivalo VISIŠKAI nieko. Ir kiekviena valstybė ratifikavusi tą nuostabią chartiją (tame tarpe, žinoma, ir Lietuvėlė-šiknalaižėlė) įsipareigoja užtikrinti būtent tokius tėvų ir vaikų santykius.
4. Rusijoje aktyviai stumiamas projektas Kanados pavyzdžiu (ir už kanadiečių pinigus) įkurti lygiai tokią pačią juvenalinių teismų sistemą.

Vualia, kartais delfinariumo komentarus rašo pranašai.

Štai prašom, pasiklausykite ir susižinokite. Jeigu nesuprantate rusiškai, labai rimtai siūlau parodyti suprantančiam, kad jis paskui papasakotų, nes aš žmoniją kol kas myliu ne taip smarkiai, kad pradėčiau visa tai versti į lietuvių kalbą.

Irinos Jermakovos [Ирина Ермакова] tinklapis – http://www.irina-ermakova.ru/

Anglakalbė tinklapio versija (ne toks išsamus) – http://www.irina-ermakova.ru/en/

Tačiau dabar ne apie tai.

Vakar buvo vėl staiga ir netikėtai kilęs noras pavemti į eterį, tačiau temų tiek daug, kad neapsisprendžiau už kurio spenio patempti. Bet dabar, šią nuostabią dieną, manau privaląs pranešti visai Lietuvėlės Tautelei dvi žinias – viena tai bajeris, o kita – tai visiškas gauruotas pizdakas.

Kadangi negaliu jūsų paklausti kurią žinią norite perskaityti pirmą – gerą ar blogą, pradėsiu savo nuožiūra nuo smagiosios dalies.

Smagioji žinia tokia – pagaliau aš radau tai, kas labai tiksliai apibūdina praktiškai visą šiuolaikinį meną ir ypač tapybą. Veizėkit:

Prisipažinsiu, tikslesnės diagnozės neįmanoma duoti ir kiekviena „šiuolaikinio“ šūdmenio paroda tą sėkmingai įrodo.

O dabar liūdnoji, tiksliau apokaliptiškoji naujiena. Ar žinote kas mūsų visų laukia? Tiksliau, reiktų pradėti nuo to:

Kadangi mes pardavėm savo Tėvynėlę su visais pačiais savimi „vakarietiškai demokratijai“, vadinasi mūsų ateitis anksčiau ar vėliau bus tokia pat kaip ir  tikrosios Tapkiaus ir Šlepkiaus Tėvynės, škia ir skant „pasaulio demokratijos bastiono“ – Jot A Vė. O šiuo metu tos pačios demokratiškiausios pasaulyje valstybėlėje vaizdelis formojasi toks:

1 – Masačiusetso valstijos parlamentarai priėmė įstatymą, kad paskelbus karantiną visi gyventojai privalo vakcinuotis. Tie kas atsisakys prievartinio skiepijimo bus sodinami 30-čiai dienų į kalėjimą arba baudžiami pinigine bauda, kurios dydis – 1000 dolerių už kiekvieną dieną be vakcinos. Konkrečiai kalba ėjo apie paukščių ir kiaulių gripus, kuriems vakcinos kaip ir bet kokiam kitam gripui nėra, nebuvo ir negali būti dėl pačios gripo specifikos. Kam ta liga įdomi, tas jau turėtų žinoti kaip veikia jos virusas ir kaip veikia skiepai neva galintys apsaugoti.

2 – Pats demokratiškiausias pasaulio p-rezidentas Makakas Obama su savo šunpapių armija svarsto kaip čia išdulkinus amerikanososus, kad jie neprieštarautų, jeigu vyriausybė „esant pavojui“ galėtų įvesti kibernetinės erdvės komendanto valandą. Grubiai tariant, kilus nenugalimam norui išpisti visą nutukėlių ir apsirijėlių naciją – tam momentui atjungti juos visus nachui nuo interneto, kad visas žinias apie tai, kas dedasi jie gautų ne iš sunkiai sukontroliuojamų ir praktiškai kiekvienam oluchui prieinamų šaltinių, o iš TV zombiadėžės.

Jeigu jums neaišku, kodėl 2-as punktas yra reikalingas, galiu informuoti, kad kaip žino dauguma mąstančių žmonių, demokratijos bastiono piniginis vienetas, tobiš, doleris praktiškai yra vertas tiek pat kiek popierius ant kurio jis atspausdintas. Tai yra, piniginis vienetas, kuris faktiškai šiuo metu vis dar naudojamas kaip viso pasaulio valiuta yra niekuo nepadengtas, nes visame pasaulyje prekių ir paslaugų yra 30-50 kartų mažiau (skaičiuojant doleriais) negu atspaudintų dolerių.

Dolerio pizdakas – neišvengiamas, ir net nesvarbu kada jis ištiks.

Pvz, toks štatų veikėjas Larušas [LaRouche]  rugpjūčio pirmą dieną oficialiai paskelbė, kad jo mylymai tėvynei, už kurią jis kovėsi kažkur ten chujasosinėse džiunglėse, šių metų spalį pareis bankrotas ir kad reali bedarbystė šiuo metu – 30 procentų, ir kad Makakas Obama – blogio sėkla ant skaitaus Laisvės ir Taikos visam pasauliui nešėjos veido. O dabar ir grįžtam prie interneto uždraudimo – kai štatai skelbs bankrotą, kai doleris oficialiai jo savininkų bus pripažintas paprasčiausiu šikpopieriumi (kokiu jis ir yra) kaip manote, kas dėsis 300 milijonų dalbajobų turinčioje šalyje, kurioje kas antras riebalų nusiurbimo operacijos laukiantis pilietis skladuke laiko šaunamąjį ginklą?

Aš, pavyzdžiui, kaip ir gerb. Makakas su jo šūdlaižiais manau, kad bent jau pradžioj amerikanososai prisimins šlovingą praeitį, kai jų protėviai savo rankomis išskerdė visą daugiamilijoninę indėnų civilizaciją ir džiaugmingai išsitraukę savo Smitus ir Vesonus bei Koltus eis ieškoti kaltų. O kalti kaip žinia, visur ir visada yra buvo ir bus žydai bei valdžia. Neabejoju, Amerikoj, ta pačia proga prie kaltų prirašys dar ir juodašiknius.

Kodėl?

Todėl, kad jeigu pradės skersti, tai skers visus, kas nepatinka, o mūsų broliai iš saulėtosios Afrikos nepatinka niekam, išskyrus kurvas, kurios storus ilgus negrų bybius vertina labiau nei baltapimpių sutraukas. Štai Obamasiukas ir ruošiasi atjungti komunikavimo kanalą, kad žydšaudžiai nepakiltų į Kryžiaus žygį ir sukurę Ketvirtąjį Reichą neišspirtų jo juodos šiknos iš baltų rūmų. Nors tiesą sakant, ne nuo Obamasiuko tai priklauso – jis, kaip ir visi iki jo buvę amerikanososų p-rezidentai, viso labo – rezidentas, atliekantis savo šūdvabalio darbą ir paklusniai laukiantis savo šeimininkų komandos.

Štai šia džiuga gaida aš ir baigiu šiandieninę politagitacijos valandėlę, linkėdamas brangiems skaitytojams gero bulviakasio ir naujų smagių Kurvos nr. 1 ant Lietuvikės – Nilkos Pačiulpytės nuotykių.

- Prie ko čia ta Pačiulpytė? – jūs paklausite.

Aš atsakysiu:

- O kiek gi galima kalbėti apie meną ir apie politiką, reikia juk ir kažko gražaus… dvasingo… O kas gali būti gražiau ir dvasingiau už blondinės atliekamą oralą?

Man Tautos balsas uždavė tokius klausimus:

1 – kur aš dingau?

2 – pasodino?

3 – ar ant LT viskas susitvarkė, kad nebėra apie ką rašyti?

Aš manau, kad privalau į juos atsakyti:

1.

Niekur aš nedingau, tiesiog, vasara, ляпота [zajabys], ir taip giliai nusišikti ant tos Lietuvikės reklamikės, kad net pagalvoji, o kokia prasmė varyti ir varyti tą patį šūdą per tą pačią šiknaskylę amžinu ratu?

2.

Na, kol didžiausi Lietuvėlės teisėsaugėlės pasiekimai internetinėje erdvėje yra susekti Delfio komentatorius už raginimus šaudyti žydus arba negrus bei nubausti studentę, siuntusią e-meilus, kad ji gali pamokyti anglų kalbos – tol tokiems Tėvynės mylėtojams kaip aš, niekas realiai negręsia.

Net ir visiškas idiotas sugumietis supranta, kad pradėjęs judinti internetinį šūdą, jis tik paskleis aplinkui daug smarvės, padarys jam reklamą, o pats liks iki alkūnių šūdinomis rankomis.

Be to, kol aš reiškiu savo nuomonę, bet neraginu imtis konkrečių veiksmų, tol niekas net ir norėdamas neturi prie ko prisipisti: pvz., mano nuomone, Tapkius Šlepkius yra impotencijos kamuojamas pederastas, o mūsų Nelesbė ekscelencija yra lesbijietė – na ir kas?

Aš susidariau tokią nuomonę iš jų viešos veiklos, nes neturiu jokių įrodymų, kad yra kažkaip kitaip.

Tačiau, jeigu aš kviesčiau sušaudyti šiuos du nelaimingus žmones, dėl to kad jiems gyvenime taip nepasisekė, tada galima būtų sakyti, kad aš galimai keliu pavojų ir reikia imtis priemonių užkirsti kelią neapykantos ir smurto skatinimui.

Nors ir vėl – koks debilas gaunantis algą imsis iniciatyvos ir velsis į tai, kur teks daug kruštis, o rezultatas visiškai neprognozuojamas, taigi, kol šunsargiai, negaus šeimininko komandos – tol jie ramiai gulės šiltose valdiškose būdose ir su pasimėgavimu laižys sau pautus.

O koks debilas galėtų jiems duoti komandą „fas“? Ką, gal tarp Nelesbės patarėjų yra skaitančių visą šitą šūdą, ir vertinančių mano generuojamą pasąmonės srautą kaip informaciją, kuri bent kažkiek keičia situaciją?..

Būtų įdomu pasižiūrėti į tokį lodarių.

Galų gale, visa tai, ką jūs skaitote – yra svetimos valstybės teritorijoje ir toji valstybė turi tokį diiidelį bybį, kad jį padėjus ant mūsų šalelės teisėsaugėlės, beliks tik maža kakučio krūvelė.

3.

Ant Lietuvėlės niekas nesusitvarkys tol, kol mes patys neimsime ir nesutvarkysime. Tačiau kol mes visi draugiškai sėdime iki ausų mėšle ir tikime, kad štai ims ir prieis kažkoks geras dėdė, atsistos šalia, ištrauks už ausų iš mėšlo, nupraus, aprengs, pamaitins ir sušildys – tol taip visi draugiškai ir sėdėsime.

O kalbant apie tai ar viskas susitvarkė su lietuviškakąją reklama – tai ją apskritai reiktų paskelbti žmonių sveikatai žalinga informacija ir uždrausti platinti viešumoje bet kokiu pavidalu. Lietuvai tokia pravalyta informacinė erdvė duotų daug daugiau naudos negu visas dabar Lietuvos reklamos industrijoje sukuriamas bėvėpė. Žiūrėt šlykštu, todėl ir tenka keiktis nesirenkant žodžių.

O taip norėtųsi ko nors gražaus ir tyro…

Atsakymas: todėl, kad jų paskirtis ir veikimo būdas yra identiški.

—————————————————————————————-

Savo paskutinį išsiliejimą, po kurio pora paslaugių komentatorių nepatingėjo pabrouzinti mūsų demokratiškąjį ir ginantįjį Lietuvėlę nuo jos žmonių BėKą, dabar, praėjus porai dienų aš galėčiau įvertinti kaip NAUJO ir Lietuvos virtualiojoje rinkoje NEMATYTO produkto techninę patikrą. Šis produktas vadinasi: BVE – Blog Visits ENLARGER

Pasirodo, triplepenetreišino nuotrauka su nedidele tekstine adaptacija gali  4-5 kartus padidinti blogo, piktybiškai visomis priemonėmis savo skaitytojus vedančio į nušvitimą, lankomumą :

Tai buvo iškarpa iš Hey.lt statistikos.

Tiesą sakant, man giliai px, tas visas BėKą, jo mylėtojai ir garbintojai, taip pat ir jo sargai. Maža to, giliau pamąsčius, man giliai pochui ir lesbė prezidentė – Lietuva ir ne tokio šūdo yra patyrusi, galų gale šie rinkimai, kaip ir visi kiti iki šiol vykę mūsų  nepadliežnoj valstybėlėj, tėra tik dar vienas nepavykęs bandymas iš visų įmanomų variantų išsirinkti mažiausiai skausmo sukelsiančią penetraciją. Kodėl? Todėl.

Negi protingi žmonės nesugeba prisiminti 5-ių arba 10-ies metų istorijos? Deja, bet ne. Absoliuti dauguma jau nebeprisimena šešerių metų senumo faktų ir įvykių. Maža to, net jeigu kažką dar ir pamena, tačiau nesugeba tų faktų susieti tarpusavyje ir t.t. Žodžiu, mūsų Tauta kenčia nuo standartinio pochujistiško nesugebėjimo įsisavinti ir apdoroti informaciją. Su kuo mus visus ir sveikinu.

Beje, kaip žydų vedliai (pabrėžiu, Vedliai, o ne žydai) „Siono protokoluose“ labai tiksliai konstatavo: gojai neprisimena savo istorijos, todėl nesugeba daryti išvadų iš savo klaidų.

Bl, diagnozavo bybiai, kaip pirštu į hemorojų.

Ir todėl neverta daugiau kalbėti apie šitą mūsų išsigimėlių cirką, pavadintą „demokratizacijos procesu“. TV OFF and KILL THE RADIO.

O aš nuo šiol grįšiu prie Lietuvikės reklamikės. Jeigu Dievas duos.

Tiesa, noriu mūsų Tėvynės saugumėlio agentėliams oficialiai pranešti: matydamas tokį aktyvų jūsų susidomėjimą politizuota pornografine medžiaga, specialiai jums, Lietuvėlės sargiams, netrukus paruošiu dar vieną politekonomijos pizdavaizdį. Ruoškite savo delniukus – vėl bus proga pasismaukyti darbo tikslais. Vis smagiau bus, negu antisemitus gaudyti, a ne?

O kad jau prabilom apie antisemitus – prašom pasiskaitykite dėdės Artūro Račo įrašą jo bloge: Holokaustą Lietuvoje lėmė…kelnių ir batų trūkumas

Jūs ką bliat, žydšaudžių išgamos, tikėjotės, kad Dievo Išrinktoji Tauta nepasinaudos savo tautiečių kančiomis? Vėl iš atminties pacituosiu „Siono protokolus“: Mūsų auka yra būtina, bet už kiekvieną mūsiškį bus sunaikinta dešimt gojų – nė vienas kraujo lašas nenueis veltui!

Ruoškis, Lietuva, tavęs jau laukia riebus ir apipjaustytas bybys.

Visiems geros valios žmonėms toliau skaityti NEREKOMENDUOJAMA, nes toliau bus tik blogiau, kaip dainavo vienas nūnai jau miręs liaudies dainius.

Dabar aš sėdžiu prie kompo ir VagiųRodomaKryptimi.lt stebiu kaip periodiškai atnaujinant duomenis iš rinkimų apylinkių pasitvirtina tai, ko ir tikėjausi kišdamas perlenktą popieriuką su kryželiu į kartoninės dėžės pizdaplyšį (įtariu, kad tas žymėjimas būtent kryžiumi, turi kažkokią užslėptą semantinę prasmę ir yra naudojamas neurolingvistiniame atėjusių į rinkimus programavime… Juk ne šiaip sau ten ne koks nors teigiamas ženklas, pvz., pliusas ar užtušuotas apskritimas, o ikso pavidalo – iksas lietuvių sąmonėje ir kultūroje neegzistuoja, vadinasi jį galima suprasti tik grafiškai, vadinasi, tai yra kryžius, bet kryžių juk yra įvairių, o koks čia? tikrai ne senasis lietuviškas, nes tada jis būsų ne pasuktas, o pliuso pavidalo, o čia pasuktas, kaip viena iš svastikos versijų, o kur buvo naudojami pasukti kryžiai realiame gyvenime? ogi Romos imperijoje nukryžiuojant vergus – juos kabindavo ne ant paprasto kryžiaus, koks vaizduojamas religinėje ikonografijoje, o ant dviejų X pavidalu įkastų ir sukryžiuotų baslių – taip ekonomiškiau ir patikimiau, nereikėjo kasti didelės duobės, užtenka pakankamai plonų medgalių, nes tuomet “konstrukcija” remiasi į žemę dviem galais, o ne vienu, nereikia jokių tvirtinimų vinimis ar suneriant – tiesiog susikryžiavimo vietoje užtenka perrišti virvute … išvada – per kiekvienus rinkimus mes esame verčiami pasirašyti grąsinančiu vergo simboliu – mums į pasąmonę diegia, kad mes esame ne kas kita, o paprasčiausi vergai, kuriuos esant reikalui pakabins štai ant tokių kryžpalaikių ir sustatys abiejose autostrados Vilnius-Kaunas pusėse… Chm, nežinau kaip jus, bet save  aš praktiškai įtikinau.)

Žodžiu, totali emocinė klizma ir aiškus blaivus suvokimas, kad šiuo laisvės imitatoriumi, sarkastiškai užvadintu – “demokratinių rinkimų institutas”, aukščiau aprašytos ir pavaizduotos situacijos Tauta nepakeis.

Būtina keisti pačią Tautos Gyvenimo Koncepciją.

Tačiau apie tai vėliau, nes šiaip jau, šį liūdną vakarą aš norėjau apsieiti be tokių pisliavinių išsireiškimų ir tiesioginių vizualizacijų. Iš tiesų,  važiuodamas per tamsų šlapią miestą aš prisiminiau vieno poeto eiles, kurias žinoma, pasakysiu – neslėpsiu. Bet prieš tai, ar girdėjote tokį pasakymą, kad pirmąjį posmelį poetui padiktuoja Dievas? O po to, antrą, trečią ir taip toliau jau tenka jam pačiam susigalvoti. Gaunasi tarsi toks PLIUMT ir nuo jo sklindantis aidas.

Kiek man teko susidurti su poezija, rašoma ne dėl pinigų ar šlovės, o iš gerklę draskančio sielos klyksmo – galiu teigti, kad geriausi eilėraščiai būtent tokie paprastai ir yra (apie tai, kas yra geras eilėraštis nediskutuosime, nes užsipisime lygioj vietoj ir tai neturės nieko bendro su poezija, o vien tik su supistais išvedžiojimais).

Taigi, tatataigi, štai ką liūdno ir gražaus šia liūdna ir negražia proga prisiminiau:

Tėvyne, dainų ir artojų,

Už ką Tu mus šitaip baudi?

Į kokį džiaugsmingą rytojų

Per skausmą ir kraują vedi?

…

Dabartinėj situacijoj, aš paskutinę eilutę pakeisčiau taip: “…Per skausmą ir šūdą vedi? “, bet, kadangi ne aš tai parašiau – ne mano valioj ir pakeisti. Nežinau ar šiuo metu yra tikslesnė diagnozė paskutiniams keliems šimtams Tautos istorijos metų.

Bet kada nors ateis diena

Ir sužydės vėl Lietuva.

Tačiau tikrai ne rytoj, nes argi gali žydėti Valstybė valdoma karjeristės lesbės, integruotos taip giliai ir tampriai į įteisintų vagių klaną, kaip bybis į impotento pederasto subinę?

Nors tame yra ir vienas pliusas – dabar jokios lesbės ir pederastai negalės viešai piktintis, kad jie Lietuvoje diskriminuojami – juk nuo šiol jie turi savo prezidentą-ę.

JIE turi, o mes – ir vėl ne.

Ta proga, kad nenuėjau miegoti (o nenuėjau, nes labai bijojau susapnuoti kaip Vienintelė ir Tikriausioji Lietuvėlės Nelesbė tiesinasi savo burnos formą), taigi, ta proga, kad nenuėjau miegoti, išstenėjau dar vieną šūdreklamės produktą.

Skanaus!

Spešėl fanams – mažesnio formato (200×260 px) baneris – pasiimkit ir susikiškit į sveikatą!

Štai, brangieji, imkit ir platinkit:

O dabar įdomumo dėlei atsakykite į klausimą: ar žinote, kodėl Dalytės lūpos skersos?

Atsakymas: todėl, kad niekada nebuvo apžiojusios tvirto, storo, apvalaus lietuviško bybio koto – štai ir nesusiformavo…

Bus dar (jei Dievas duos)

Tuomet galvojau, kad tai viso labo priešrinkiminis apsišikusios eldėdėpistų (šitų kurkulinių bybių net socdemais nesiverčia liežuvis vadinti) valdžios piaras, todėl susilaikiau ir nepaviešinau visai tautai.

Tačiau šiandien mane vėl aplankė tas smagus jausmas, kai norisi ir juoktis, ir keiktis, ir griežti dantimis, ir filosofiškai siųsti nachui piliečius už svetimus pinigus pisančius savo tautiečiams protą, nes tas stebuklas praėjus rinkimams niekur nedingo ir toliau sėkmingai maskatuojasi Lietuvėlės internetėlio platybėlėse.

Taigi, spaudžiame ant nuorodos www.lrv.lt ir pakliūname į mūsų nuostabiosios, nepakartojamosios, visos tautos mylymosios anksčiau buvusios kirkilinės, o dabar jau – kubilinės vyriausybės svetainę.

Išvydę besišypsantį sutraukos Subiniaus snukį, nukreipiame žvilgsnį į dešinę pusę, kur išrikiuotos intenetinių banerių parodijos.

Visi jie verti kad trys kartus nusispjautum, tačiau vienas baneris yra specialiai sukurtas ugdyti piktą ir pagiežingą lietuvišką jumoro jausmą:

Neatsimenu tiksliai, kokios mintys plūstelėjo į mano makufelį tuomet, kai aš pirmą kartą sužinojau, kad stebuklus moka tverti ne tik Jėzus Kristus, tačiau dabar, ilgiau pažiūrėjus į optimistiškai žalią banerio koloritą, man susidėliojo daugmaž tokia reginio verbalizacija:

Švelniai tariant,
Cha-cha-bliatь,
Eikit naxui,
Job-tvai-matь.

Čia, šiaip jau eilėraštis buvo, jeigu ką. Ir vadinasi jis - “Poetinis xuiku Lietuvėlės pisliams, tobiš, vedliams”

Aš taip ir įtariau, kad iš tiesų tai mes gyvename rojuje žemėje, kurį specialiai mums sutvėrė mus išpisusi ir apipisusi valdžia, tačiau būdamas įtarus ir piktas padaras – aš iki šiol taip ir nesugebėjau suprasti, kokia laimė mane aplankė…

Ačiū Dievui, atsirado galinčių man tai paaiškinti! Dėkoju, Tau – mielasis LitvoEvroBiurokrate, kad taip myli mane ir taip manimi rūpiniesi, taip rūpiniesi, kad mes pirmaujame visame broliškame  Evrosojuze ne tik pagal savižudybių skaičių ant galvos, bet ir pagal sutraiškytus keliuose, pagal emigravusius, pagal abortus vienai gimdyvei ir pagal išgerto alkoholio kiekį ant galvos.

Taigi,
      iškelkime į viršų galvas
      ir tarkime visam pasauliui:

Kas velkasi ES uodegoje?
                       Tikrai ne LIETUVA!

     nes Lietuva - drąsi šalis
     ir jai ant visko - pochui,
                               nx
     ir didelis riebus raudonas - bliat.

Vo kaip ant poezijos prarovė – matyt dėl to, kad pasijutau labai ir labai valdžios mylymas…

Ypatingai ta meilė pasijuto po Guminio penktadienio – bl bl bl, tiesiog, reikia imti ir kalendoriuje įsirašyti naują šventę – Dujininkų Diena.

KVIEČIAMI VISI VILNIEČIAI IR SOSTINĖS-CHUJOSTINĖS SVEČIAI!

Šventės aprangos kodas – dujokaukės,

Šventės televizija – jokia,

Šventės internetinis portalas – užlūžęs,

Šventės dovana – bananas per kepenis ir guminė kulka į galvą,

Šventės vinis - langų daužymo turnyras,

PAGRINDINIS PRIZAS – smūgis kiaušiniu Zuokulai į tarpuragį!

Dalyvavimas – būtinas, šiknasopis – garantuojamos!

Žadėjau kad parašysiu šiandien – šiandien ir rašau. Dar netgi liko 57 minutės iki pažado galiojimo pabaigos.

Kaip minėjau, noriu pademonstruoti jums socialinę reklamą, kuri, mano nuomone, yra visiška bibliografinė retenybė, nes aš ją mačiau tik vieną kartą ir tik vienoje vietoje.

Vadinasi, jos buvo atspausdintas viso labo vienas plakatas, kurį Džeisidekas šiais lauko stendų piguvos laikais, matyt, savaitę sutiko palaikyti viename iš savo tuščių gandonstulpių.

Štai jis, šedevras per visas puses, galus ir visais kampais:

Supratote, oluchai, Afganistanas nėra toli – jis kaip Matrica visur ir visame kame! O be to, kiekviename iš mūsų tūno po vieną vidinį talibą, vieną vidinę šachidę ir vieną vidinį amžinąjį žydą, paeiliui papisantį tai talibą, tai šachidę – ši vidinio savęs papisimo procedūra mokslinėje literatūroje vadinama “vidine disciplina”…

Tačiau tai tik žmogaus vidinis pasaulis, o dar egzistuoja išorinis pasaulis, kuris įvairiomis priemonėmis stengiasi nukreipti kiekvieno asmens vidinių talibo, šachidės ir amžinojo žydo veiksmus pagal išorinį pasaulį valdančiųjų poreikius…

O jų poreikiai nėra tokie jau paprasti.

Juk kažkas turi pasirūpinti valstybe, gaminančia 90% viso pasaulyje parduodamo heroino… Nenutrūkstamą produkcijos tiekimą užtikrina vietiniai vadai, taikdariai saugo juos nuo islamistų-fundamentalistų – nachalų, nepripažįstančių žmogaus teisės žudyti save už savo paties pinigus ir todėl šaudančių vargšus narkomanus  vietoje ir be jokio teismo… Tačiau juk reikia kažkaip išlaikyti ir darbo jėgą, dirbančią aguonų laukuose, o tai bl, išdvės visi jeigu negaus valgyti arba sušals žiemą basi.

Bl, pasaulinė narkotikų rinka pagal pinigų apyvartą prieš kelis metus aplenkė pasaulinę ginklų rinką ir šiuo metu yra garbingoje 2-je vietoje . Už narkotikų rinką pelningesnė yra tik žaliavų rinka.

Todėl tik paskutinis debilas gali naiviai tikėti, kad narkotikai – tai “pogrindinis” verslas. Kiekvieną supistą sritį kontroliuoja ir iš jos pelnosi atskiros finansinės grupės. Pasaulis šiuo metu praktiškai pasidarė kišeninis ir globalizacija, prieš kurią arba už kurią kažkas kovoja iš tikrųjų jau yra pasibaigusi. Praktiškai beveik visos šalys yra sujungtos į vieną darinį piniginiais, žaliavų, prekių, darbo jėgos, informacijos srautais. Ir bet koks judėjimas-veiksmas vykstantis bent kiek didesniu masteliu yra apskaičiuotai kontroliuojamas ir turi savo galutinį “valdymo centrą”. Tiek šita “pasaulinė krizė-pizė” yra kontroliuojama ir skirta konkrečiam tikslui: virtualius, tik bankų kompiuteriuose egzistuojančius pinigus paversti realiu turtu. Tiek ir narkotikų rinka yra labai griežtai ir tikslingai valdoma.

Kas yra galutinis Afganistano herčiaus vartotojas – tai pinigais aptekęs vakarų civilizacijos atstovas, gyvenantis griežtai sutvarkytose ir puikiai funkcionuojančiose valstybėse. Kurios, pasirodo, kaip tyčia negali sutvarkyti tik dviejų dalykų:

1 – narkotikų platinimo (nes tai yra pelnas, kuris verslininkams yra toks pat pajamų šaltinis kaip ir visa farmacija, kaip automobilių gamyba, kaip lengvoji pramonė… Pinigai, juk nekvepia, a ne)

2 – teroristinės veiklos (žinoma, kam naikinti minios valdymo įrankį? kai reikia, teroristai pasprogdina, kai reikia pašaudo, žmonės išsigąsta ir bėga ieškoti užuovėjos… Vietoj to, kad išpistų savo virtualiuosius vergvaldžius)

Bet aš ir vėl nuo reklamos nukrypau į tas lankas, kurias intelektualinės prostitutės, t. y., piarščikai, paskelbė “sąmokslo teorijomis” ir, kas svarbiausia, įtikino visą perpistą visuomenę, kad daiktas, kuris vadinasi “sąmokslo teorija” realiai egzistuoti negali. O kodėl jis negali egzistuoti? Todėl, kad tai tik “sąmokslo teorija”.

Pagaunat genialaus piaro paprastumą: žmogus sako – štai yra tie ir tie, kurie mus pisa taip ir taip. “Autoritetai” atsako – visa tai yra tik “sąmokslo teorija”. Žmogus pradeda šaukti, bl, gaidžiai, jūs ką nematote, kad čia bl, ne faking teorija o supista realybė! O jam autoritetai atsako – prašom neisterikuoti, tai NEGALI būti realybė, nes tai – yra “sąmokslo teorija”.

Ir šitaip, daroma kiekvienoje vietoje, kur tik išlenda koks nors supistas ir akivaizdus per visus galus faktas.

Vsio, viskas, dabar tikrai grįžtu prie plakato.

Pasakykite man, koks bybis nepagailėjo savo laiko ir sukūrė tokį už jautriausios vietos griebiantį tekstą, pradedant šūkiu, baigiant paaiškinimais?

Pažvelk – Afganistanas arti.

Padėk – tu gali!

Nu bliat, nu poetai, nevjebenni [neįpisami]!

Aš net nebeturiu minčių, kaip galima būtų labiau išsityčioti iš to daikto, įmontuoto į mūsų galvas ir vadinamo smegenimis.

Rengiama paramos akcija, kurios tikslas – rinkti lėšas Afganistano vaikų žieminiams batams…

Bl, bl, jau kokio skersumo ir ilgumo skersą aš dėjęs ant Afganistano, tai net sunku apsakyti, ypač turint omeny, tos valstybės oficialias pajamas iš herčiaus gamybos… Aš suprantu, kad tai visiškas blefas ir skirtas projektinių babkių įsisavinimui – kiekvienas supistas valdiškai remiamas projektas turi privalomą punktą “Akcijos komunikavimas media priemonėse, nurodant projekto rėmėjus”, nu bet daryti tokią urodstvą – čia reikia ne tik  sugebėti, bet dar ir pasistengti.

Beje, visa tai labiai įdomiai atrodo šalia Junisefo piarinio šūdprojekčio, renkančio pinigus Afganistano mokykloms. Žodžiu, Afganistanas dabar madinga tema tarp labdaros babkes įsisavinančių organizacijų. Lygiai taip pat, kaip kažkada šitie, bl, pasaulio gelbėtojai triedė apie Afrikos vaikus, prieš tai seilėjosi dėl žūstančių vandenynų ekosistemų… Ir taip toliau ir panašiai.

Viskas, liko penkios minutės, kad pažadas būtų išpildytas, todėl tarkim, kad pamąstymai apie tai, kas yra labdara – tai mūsų visų namų darbas. Pamedituokime ta tema, vistiek kada nors mes apie tai pasišnekėsime.

Beje, pabaigai, susipažinkite – štai tie bybiai, demonstruojantys, kad lauko reklamą gali sumaketuoti bet kuris šūdprojektvadis su paprasčiausiu maikrosoftiniu Vuordu:

Gal ir teisingai – vistiek šūdą darė, tai bent sutaupė ant agentūrinių. Nežinau, bl, atsidėkokite jiems geru žodžiu ar ką, jeigu kur netyčia sutiksite…

Rytoj, kaip mes visi žinome, tauta demostruos valdžiai, savo nepasitenkinimą tuo, kad 18 metų vaikšto išpista per visus galus, o galo tam taip ir nesimato.

Ta proga žinoma, būtų labai gražu parašyti kažką patriotiško, uždegančio ir kviečiančio pasipriešinti valdžios ir versluchos dublefakui.

Tačiau po paskaitos apie pasaulio sandarą, nusprendžiau, kad iš tiesų skęstančiųjų gelbėjimas yra asmeninė kiekvieno skęstančiojo ir jo šeimos tragedija. Nenorės paskęsti – išmoks plaukti.

Gaila tik, kad dažniausiai žmonės išmoksta plaukti kaip šūdai – pasroviui ir paviršiuje. Na ir ne mano bybio reikalas.

Aš geriau papasakosiu jums apie dar vieną nerealią Lietuvišką socialinę reklamą.

Tik prieš tai ko nors užvalgysiu, nes tuščiu skrandžiu darausi labai piktas ir nepakantus mūsų brangiesiems šūdadrožiams. O jie juk dažniausiai – niekuo dėti, aplinka kalta, o valgyti juk reikia…

Šiąnakt aš noriu pakalbėti ne apie reklamą, todėl žmonėms, kuriems rūpi tik jų supista šundaktariška profesija, siūlau negaišti laiko, o užsiimti savo pacientais – kai krizės pizė žvelgia iš delfinariumo pranešimų ir pederastiškai žydrojo ekranėlio, pats laikas visiems reklamščikams susirasti šiltą riebią šiknaskylę saugiam adaptacijų drožimui… Vistiek nieko gero nesugebate išbezdėti.

Kaip įrodymas – štai sąžiningai sakau, geriausias vizualas, kurį mačiau nuo… chui znajet kada, nes labai tingiu prisiminti:

Taip, o taip, deja tačiau… Nors šita Bitės kampanija totaliai sušikta ir tas debiliškas “Meškutis” ir šmaikštus iki apsivėmimo “Zuikutis” yra visiškas artdirektoriškas išsigimimas, tačiau šitas vizualas vienintelis saulės spindulėlis susmirdusiame pribezdėtame Lietuvėlės reklamikės danguje.

Viskas, apie reklamą tikrai baigta, toliau eis tekstas skirtas normaliems žmonėms, nesužalotiems darbo kenksmingomis sąlygomis. O jūs eikit dirbt, simuliantai neraliuoti.

Iš tiesų, šiam įrašui mane įkvėpė ne Bitės reklama, į kurią nukrypau, o vienas komentaras po paskutinio mano visuomeninio išsiliejimo.

Aš pradėjau rašyti atsakymą, bet pamaniau, kad tai svarbesni pezalai ir reikia jiems skirti deramą vietą.

Komentaras buvo toks:

pagalys
on Dec 28th, 2008 at 3:42 am [edit]

Ehei, aš padariau tokią išvadą – tamsta sukuriate tokius neapykantos sklidinus straipsnius tik būdamas girtas? Prašau paneikite, jeigu aš klystu

O dabar mano išsisakymas

Paneigiu.

Būdamas blaivas (t.y. negirtas) aš daug tiksliau formuluoju savo mintis, daug teisingiau parenku žodžius ir daug agresyviau priešinuosi totaliniam protapisiui.

O būdamas girtas aš jaučiu savo sieloje didelį didelį pochui ant to kas su manimi ir visais kitais nelaimės draugais daroma…

Beje, alkoholis – viena iš paprasčiausių priemonių valdyti (pisti) minią, visą tautą arba net ir visą civilizaciją.

Girtam juk VISKAS PX – ir kad jį laiko debilu, ir kad iš jo tyčiojasi, ir kad jį nachališkai apvaginėja, ir kad Tapkius dulkinasi su Šlepkium, ir kad Ambalas su savo kurva padėjo didelį riebų bybį per visą Lietuvą ir kad pusę Lietuvos tą jo bybį su didžiausiu malonumu laižo…

Žodžiu, gerkit asilėliai gerkit – o tai blaiviems dar kokia bereikalinga mintis netyčia į galvą šaus ar padarysite ką nors nekontroliuojamo, nenumatomo – pvz, sugalvosite kaip patiems tvarkytis savo gyvenimus. Arba susivienysite ir nesiduosite išdulkinami. Arba dar blogiau – vietoj to, kad rūpintis tik savo supistais reikalais, pradėsite rūpintis vieni kitais, sugalvosite, kad pagaliau reikia padaryti tvarką vagių valdomoje valstybėje…

Bliat, kokio bybio dar stebėtis, kad alkoholio gamintojams seimo pedrylos atvirai ir nesigėdindami nučiulpinėja – jie juk vienas be kito negali. Na, prie to dar reikėtų pridėti ir narkotikus, ir totalų pisimasi į kairę į dešinę, ir mūsų nuostabiąją lietuviškąją TėVė, ir leeetuviškąjį gliancą – nes visa tai turi tik vieną realią paskirtį – užglušinti sveiką protą, numarinti sąžinės balsą ir taip iškreipti pasaulio suvokimą bei pasaulėžiūrą, kad trys milijonai avigalvių taptų zombiais-biorobotais, kuriuos valdo pora tūkstančių daugiau ar mažiau suprantančių kas vyksta urodų.

Bl, tai juk fantastika! Trys milijonai gyvena kaip utėlės traiškomos likimo piršto – nors visas tas “likimo prištai” – tai tik viso labo pederastų grupovucha, tampanti marionečių virvutes.

O dabar apie jus, mano mieli, skaitytojai.

Aš tiesiog matau jūsų pašaipius žvilgnius ir girdžiu ironiškas replikas:

- Pf,..  supista sąmokslo teorija,.. kliedesiai apie žydų-masonų sąmokslą…

Deja, turiu jus nuliūdinti – tai ne sąmokslo teorija, o elementari supista realybė, kurioje mes visi gyvename.

O kadangi, didžiausi skeptikai yra būtent tie, kurie nesugeba mąstyti savo galva, bet remiasi jų protą sėkmingai pisančiais autoritetais, jiems turiu specialią citatą:

Didžiausia šėtono klasta – įrodyti, kad jis neegzistuoja.

Juk kai nežinai, kas yra tave išnaudojantis urodas – nežinai ir kam pisti į snukį. O jeigu tas pederastas užsimaskuoja taip, kad tu ne tik nežinai, kas jis, bet  net neįsivaizduoji kad apskritai toks egzistuoja! Kas tuomet?

Tuomet tu, kaip debilas, pradedi pezėti apie recesiją, pasaulinės ekonomikos pakilimus ir nuosmukius, apie žemės drebėjimą faking Indonezijoje, ir dėl to pakilusias naftos kainas, apie Tapkiaus Šlepkiaus neįgalumą, apie tai kad kaip danguje taip ir ant žemės, kad dievulis pats kentėjo ir tau liepė kentėti, kad laimė bus tik po mirties, o dabar reikia kovoti už išlikimą, išpisti savo artimą, kol jis neišpiso tavęs… arba dar geriau – pradedi kliedėti apie žydų-masonų sąmokslą ir prisigėręs kabokuose šūkauti “Juden raus!”

Kai tuo tarpu, tiek vargšai žydai, tiek netokie vargšai masonai – tėra tik širma, atpirkimo ožiai, kad atėjus laikui, debilai turėtų ant ko išlieti savo agresiją. Kaip buvo dabar, visados ir per amžius, amen.

Jeigu tu vis dar galvoji, kad visa tai kas vyksta su tavimi, su tavo šeima, su tavo sociumu yra chui znajet kaip savaime besiklostantys dalykai – tai reiškia tik tiek, kad:

1 – tu visiškai nemąstai kas, kaip ir kodėl “darosi”. Nors žmogus savo supistai kasdienei veiklai išnaudoja tik 5-6 procentus savo smegeninės galimybių – tu stengiesi savo apsukas sumažinti iki minimumo 2-3 proc. – tiek užtenka valdyti visam jo fiziniam kūnui. Valgyti ir šikti.

2 – tavo smegenys yra išpistos ir vietoj mąstymo tu pasirenki iš anksto paruoštą ir tau inpistą receptą, kurio išvada paprasta – “taip jau yra ir nieko čia nepadarysi”. Tipiškas religijos panaudojimas masiniam protapisiui.

3 – tu esi debilas, ir iš to, kad sugebi naudotis kompu tau asmeniškai yra lygiai tiek pat naudos, kaip ir šuniui, kurį išmokė skaičiuoti iki penkių.

Kadangi ši tema daugeliui piliečių be galo skausminga, nes ji drąsko žmoguje tai, ką jis gyvendamas savo susikurtame (tiksliau, kitų jam sugalvotame) pasaulėlyje nuolatos bando užglaistyti ir užliūliuoti, šiam kartui baigiu.

Tik pabaigai porą frazių šventinei meditacijai, jeigu jau priskaitėte iki galo:

Многие вещи нам непонятны не потому, что наши понятия слабы; но потому, что сии вещи невходят в круг наших понятий.

Grubus pažodinis vertimas:

Daugelis dalykų mums yra nesuvokiami ne todėl, kad mūsų suvokimas yra per silpnas; o todėl, kad šių dalykų nėra tarp mūsų sąvokų.

Ir dar viena:

Atsitiktinių dalykų NĖRA. – Tiesiog, užduok klausimą “Kodėl” ir atseksi kiekvieną įvykį iki pirminės jo priežasties arba iki ten, kur baigiasi tavo žinios.

Vsio, labanakt vaikučiai! Buvo miela ir malonu.