Lietuvėlės reklamikės pasaulėlis
Dabar aš išvažiuoju į tyrą ir subtiliu karvių mėšlo aromatu dvelkiančią lietuvišką gamtą, o bet tačiau visai neilgam – rytoj, grįžęs iš visų dvelksmų apdainuosiu tuos du, anksčiau jau minėtus, debiliškus Lietuvėlės reklamikės pavyzdėlius, kurie reklamos žudytojams yra tokie šventi, kad aš, A.R. akimis – Lietuvikės blogosferos šūdra, nevertas jų net santūriai pakomentuoti…
Man Tautos balsas uždavė tokius klausimus:
1 – kur aš dingau?
2 – pasodino?
3 – ar ant LT viskas susitvarkė, kad nebėra apie ką rašyti?
Aš manau, kad privalau į juos atsakyti: (more…)
Khm khm khm.
Kas gali atsakyti į klausimą, kodėl kai žmogus bando užsimiršti, nugrimzti į totalų dzenpofigizmą, būtinai atsiranda koks geraširdis plikis, kuris ištempia jį iš malonios dvasinės amnezijos atgal į sušiktą Lietuvikės virtualybybikės pasaulėlį? (more…)
Klausimas: ar žinote, kodėl dviejų tokių skirtingų žodžių kaip „prezidentas“ ir „gandonas“ slenginis trumpinys yra vienas ir tas pats – „prezikas“?
Atsakymas: todėl, kad jų paskirtis ir veikimo būdas yra identiški.
—————————————————————————————-
Savo paskutinį išsiliejimą, po kurio pora paslaugių komentatorių nepatingėjo pabrouzinti mūsų demokratiškąjį ir ginantįjį Lietuvėlę nuo jos žmonių BėKą, dabar, praėjus porai dienų aš galėčiau įvertinti kaip NAUJO ir Lietuvos virtualiojoje rinkoje NEMATYTO produkto techninę patikrą. Šis produktas vadinasi: BVE – Blog Visits ENLARGER
Pasirodo, triplepenetreišino nuotrauka su nedidele tekstine adaptacija gali 4-5 kartus padidinti blogo, piktybiškai visomis priemonėmis savo skaitytojus vedančio į nušvitimą, lankomumą :
Atsiprašau visų vadubininkų ir projvadukų, kuriuos užpiso jų šefai reikalaudami daryti tai, ko anie niekada nemokėjo, nemoka ir neišmoks, t.y., rašyti gramatnų kopyraitiškų tekstų.
Atsiprašau visų kūrybybininkų, kuriuos užpiso aukščiau paminėti asmenys, nes tiems kas dirba su sąskaitomis, sąmatomis ir svetimom babkėm, jūsų visa kreatūra yra reikalinga tik tiek, kiek patenkina slapčiausias užsakovų svajones.
Atsiprašau visų valdančių babkes, kurie įsivaizduoja, kad už jas galima suinstaliuoti savo biorobotukams papildomus smegenų vingius, kad šie prigamintų nesuskaičiuojamą daugybę ochujebtelnų idėjų ir projektų.
Atsiprašau visų perkančių reklamą kilogramais ir kvadratiniais metrais, nes jūsų rankose yra vėzdas, kuriuo jūs taip sėkmingai dubasinate tą mūsų mažytį Lietuvėlės reklamikės pasaulėlį, kad visi jo atstovai klūpo priešais jus atkišę savo išmuiluotas ir išvazelinuotas subines ir meldžia, kad pasirinktumėte jų šiknaskylę.
Atsiprašau jūsų visų, nes būtent JŪSŲ klizmatoidinė veikla verčia mane nemiegoti naktimis ir teršti internetą savo bjauriais ištiktukais, šlykščiais jaustukais ir kalabybiškais apsišiktukais.
Dievas yra didis, о mes visi esame jojo tvariniai, todėl perfrazuodamas rusišką priežodį apie meilę, dar kartą graudžiu balsu kartoju: atleiskite man, tačiau кого люблю, того и ебу.
Главное только, чтоб повод был, а хуй для такого святого дела всегда найдется.
Ta proga, kad aš spėjau paminėti lenkišką MediaMarktą – brolių lenkų spameriai užticharino mano mažą ir tylų blogelį ir įtraukė į savo spaminglistą.
Tą proga jūs turėjote malonumą išvysti kaip atrodo spamerių produkcija natūroje. O kadangi spamas, kaip žinia, tai tiesiog dar viena iš reklamos formų, manau visi šie bliadski pšechų vyjabonai – labai natūraliai buvo papildę mano litevskus vyjabonus.
Beje, vakar pamačiau pirmąją prezidento rinkimų lauko reklamą – Lietuvėlės bybiakratai teigia, kad jiems svarbiausia yra žmogus.
Apie tai skaitykite po kavos pertraukėlės.
Štai pagaliau atėjo eilė mano trečiajam įrašui.
Vakar AdReview.lt lankomumas staiga šoktelėjo į viršų – o priežastis štai šis įrašas Račo bloge: “Kontrastai”: būna ir tokių “žurnalistų”
Tiksliau net ne pats įrašas, o jo komentarai…
Taigi, klausykite žmonės!
O paskui parašė man labai kultūringą laišką, prašydamas išimti iš mano blogo nuorodą į savo šviesųjį tinklaraštį…
Na ir ką aš galiu pasakyti…
Kažkada, seniai seniai, kai Lietuvikės žiniasklaidos padangėlę buvo užsėdęs Šūdrytis, žiniasklaidos gėdos ir sąžinės vaidmenį vaidino Valatka. Račas tuo metu buvo vienintelis galintis viešai ir solidžiai atremti demagogišką Valatkos smegenų pudrinimą.
Tačiau, štai, Šūdrytis galutinai apsišiko ir Valatka nulindęs į šešėlį, užleido vietą tam “vieninteliam”. Ir ką, žmogus pradėjo valyti Lietuvėlės blogų pasaulėlį nuo visokių tokių, kaip aš…
Bl, nu pizdec, rašyti žmogui, kad tas iš savo “Nuorodų” išimtų linką. Monstras. Arba žmogus, savo sąmonės aukštybėse užsipisęs iki tiek, kad pamiršo, kas tai yra internetinė erdvė.
Reziume: Drakonas mirė, tegyvuoja Drakonas!
Neilgai galvojęs ėmiau ir pridėjau į AdReview.lt pribumbasą, kurio pagalba nuo šiol bet kuris raštingas ir smegeningas skaitytojas galės išsilieti ne tik komentarų ir balsavimo pavidalu.
Taigi, pakeliam akis į puslapio viršų, tada pakreipiam jas į dešinę ir pamatome išsikišusį nežinia ką, kuriame parašyta “Išsiliekime kartu!”
Paspaudžiame tą užrašą ir prieš mūsų akis atsiranda paprastutė forma, kurioje galime rašyti viską, ką širdis geidžia ir siųsti tiesiai AdReview.lt skaitytojams į veidą.
Įrašų turinys ir forma – asmeninis kiekvieno sąžinės reikalas: norite ką nors apšikti – šikite, norite ką nors išgirti – girkite. O mano, kaip AdReview.lt savininko ir admino principas paprastas: kiekvienas čia esantis yra vertas laisvai skelbti savo tiesą, jeigu tik jaučia tokį norą.
Gyvenimas – tai šūdas. Ir kiekvieną dieną tu turi jo atsikąsti.
Maždaug tokia giliamintiška fraze antraplanė filmo “Mifunė” arba “Paskutinė Mifunės daina” herojė kreipiasi į trečiaplanį savo kolegą.
Kadangi mes gyvename civilizacijoje gromuluojančioje ir atrajojančioje svetimas mintis ir pastatytoje ant citatinio dogmatizmo, aš esu priverstas metamorfofrazeologizuoti:
Rinkimai – tai šūdas. Ir kas ketveri metai tu turi jo atsikąsti.
Prieš pat klounų pasirodymą gyvenimo scenoje aš žadėjau paviešinti vienintelį būdą kaip išgelbėti Lietuvą, bet, kaip tyčia, mano hostingo tiekėjas užraukė savo servisą ir aš su visa savo meilę Tėvynei elementariai likau ant ledo, o Tėvynė, kaip visada, liko šūde.
Dabar net nežinau, kaip turi jaustis save gerbiantis Lietuvos pilietis, kai jam pvz., reikia rinktis tarp pačio sąžiningiausio Lietuvos vagies Zuokulos ir šūdskrajučių meistro Adomėno…
Nors du dalykai vistik mane pradžiugino – pirmas, kad tauta pagaliau pagaidino Paulauską, o antras, kad pati didžiausia Lietuvos valstietė Prunskienė nuo šiol turės daug laisvo laiko ūkininkauti savo okupuotose paežerėse. Nors kai reikėjo rinktis tarp Gintarinės, pšeprašant, Ledi ir tarp Tapkiaus su Šlepkium aš nedvejodamas rinkausi Gintariniąją. Ir nedvejodamas vėl tą patį padaryčiau – nes tokio impotento ir funkcionieriško darbo invalido kaip mūsų mylymas senas pirdalas neturi nė viena valstybė visoje laimingoje ES šeimoje… Ne veltui, seniausias prezidentas pasaulyje – vien bezdalai ir šlepetės…
Nu ir bybys jam per galvą, mes juk čia susirinkome ne padepresuoti antrojo klounų benefiso proga, o pasidžiaugti Lietuvos reklamos pasiekimais… pasisekimais… nusisekimais… apsišikimais… ir visais kitais imais ant dančio.
