= 
Mes laukėme laukėme ir pagaliau sulaukėme!.. – pasakytų Kulverstukas, tačiau mes – ne kulverstukai ir nieko mes nelaukėme. O mums nelaukiant “Bitė” ėmė ir pasikeitė drabužėlius.
Taigi taigi kaip visi ir tikėjosi – tas “Aš galiu. O tu?” atskleidė tikrąjį savo veidą. Tiesą sakant, po vaizdelio interneto puslapyje www.asgaliu.lt aš bijojau, kad tai bus kažkoks užvodafonintas ežio mutantas 
tačiau to nenutiko.
Tiesiog ilgai ilgai žvelgusi į palengvėjųsi ir prie skaidraus, lengvo, jūzerfryndli dizaino pereinantį tarptautinį verslo pasaulį pagaliau ir bitutė nusprendė pakeisti savo seną susiraukšlėjusią lietuvišką odą (kiautą? šarvus? žvynus?).
Šitas garsiai šauktas ir mįslingai anonsuotas “prekės ženklo keitimas” – pasirodė besąs elementarus dizaino tiuninimas be jokių įspūdingų ekscecų – nieko naujo, netikėto ir įdomaus. Tiesą sakant, tokio tipo kompanija turėtų eiti tendencijų priekyje, savo išvaizda ir elgesiu demonstruodama jei ne avangardą, tai bent jau šviežieną. O dabar, tai tiesiog odelės pervilkimas. Nors reikia pasidžiaugti, jų interneto svetainė bent jau akims tapo malonesnė, jeigu dar ir turinį sugebėtų pertvarkyti taip, kad lankytojas nebūtų gruzinamas bereikalinga informacija, būtų išvis gerai.
Tai buvo apie formą, o dabar apie turinį
Aišku, “Bitė” nusprendė tokia retai nutinkančia proga ištransliuoti “naują įvaizdinę kampaniją”, kuri dejau tačiau o bet nieko naujo nepasako. Dar blogiau – ji pasako, kad “Bitė” nežino kokie realūs jos pliusai ir kuo ji geresnė už visus kitus. Kaip tiksliai ant žalio salotinio tyzerinio lauko plakato užrašė vienas anoniminis praeivis: “Aš galiu. O tu? - Tai ne, bliat”
“Aš galiu praskaidrinti dieną”
“Aš galiu tiksliai žinoti už ką moku”
“Aš galiu gauti daugiau”
“Aš galiu jaustis kaip vertinama klientė”
Jėzau jėzau, o kas to negali – tą patį gali ir iTunes ir bankai ir lizingo kompanijos ir netgi koks nors autoservisas, jei tik jis norėtų tapti beveidžiu VISKO galėtoju.
Išvada: nauji drabužiai gražūs, bet jo jais karalius – vistiek liko nuogas ir nuobodžiai lietuviškas.
