Tačiau.

Tačiau dėl tokios impozantiškos žaliai-raudono šūdo krūvos neverta gaišti nė minutės laiko, juo labiau kad ji šiuo metu dėsningai padvėsusi.

Todėl tai ką rašau yra skirta asmeniškai tamstai – įpraskite gerbiamasis Ef vertinti žmones pagal jų darbus, tiksliau – pagal darbų rezultatus, o ne pagal žodžius ir aplinkinių nuomones.

Ambalas, mūsų baudžiavinės valstybėlės virsmo metu buvo patapęs vienu iš pagrindinių valstybės veikėjų. Ir tai kad mes šiuo metu gyvename visiškame Tautos ir Valstybės nuopuolyje – pakankamai didelis ir jo nuopelnas.

Kaip sakė dėdė Leninas: „Iš kiekvieno pagal galimybes – kiekvienam pagal nuopelnus.“

Ambalas turėjo labai dideles galimybes, o nuopelnus akivaizdžiai matome dabar. Todėl aš, kaip šios supistos ŽydoPedoEvrosojūzinės respublikėlės pilietis, jaučiu visišką moralinę teisę apšikti šito „garbingo“ (urodų garbės suvokimo prasme) galvą.

Juolabiau, kaip jau minėjau – man, tiesiogiai Dievą tikinčiam pagoniui, negalioja žydkrikščionių vergų pederastiška pozicija praeities atžvilgiu, kas išreikšta formulėje „Apie mirusius – gerai arba nieko.“ Jeigu mes neįvertinsime praeities, tame tarpe ir nabašnikų veiklos, neišvalysime iš savo Tautos dvasinio mentalo tų nabašnikų sukurto blogio, o kaip debilai ėsime jų paliktą šūdą – tuomet beviltišką tikėtis, kad kas nors pasikeis į geresnę pusę. Tai ką dabar daro Lietuvėlės šūdasklaidėlė, praktiškai kanonizuodama Ambalą į „Lietuvos patiarchus“ – tai yra elementarus šūdo konservavimas ir mūsų Tautos sąmonės dulkinimas savo šūdinais apipjaustytais bybiais.

Norite prie to prisidėti? Tuomet apsipjaustykite ir pirmyn.

Bliatь, kurvos buržujai nedaskersti, jobariai kapitaliūginiai, dolerio-euro-lito bybčiulpiai, pasakykit man – tarybiniam surogatiniam produktui, kas man kompensuos už mano defektyvią pasaulėžiūrą, dėl kurios mano nosiai jūsų supistas kapitalistinis rojus smirda nė kiek ne gardžiau, negu Kalvarijų gyventojams broliškos danų kiaulidės…