Lietuvėlės reklamikės pasaulėlis
Atsimenu, kažkada seniai seniai, kai sėdėjau tokioj keistoj vietoj kaip blogas.lt, iškeikiau jo turinio valdymo sistemą ir jame styrančius reklaminius banerius užplaukiančius per pusę lango. Kaip įsivaizduoju – per pusantrų metų ten nieks negalėjo pasikeisti, jų invalidiški išvaizdos šablonai, kaip buvo taip ir liko patogūs tik tiems, kas nežino, kas tai tokio, o jo naudodtojui [...]
Beje, kad jau išėjo kalba apie gavnojedus, turiu tokį idomų įrašą, kuris netikėtai tapo eksperimentine šūdvalgių viliojimo priemone. Jeigu pamenate, kažkada buvo ant Marijėlės žemelės toks socialinės reklamėlis konkursėlis, kurio geriausias darbas tapo vizulas kodiniu pavadinimu „bybširdė“ – štai, prisiminkite prašom. O įdomuis šis įrašas ne pats savaime, įdomūs yra jo komentarai. Matot, aš turėjau [...]
Kadangi aš nesu toks sąžiningas, kad negalėčiau sau neleisti nesilaikyti savo kitems duotų pažadų (bl, susukau kaip koks seimo šunpapis pisantis Tautai smegenis ir jaučiantis nenusakomą malonumą…), vietoj to, ką žadėjau, noriu pristatyti kaip atrodytų televizija, jeigu joje dirbtų nuoširdūs ir sąžiningi žmonės, o ne pederastiški gavnojedai. Ir nors tai ne lietuvių tėvė, o brolių [...]
Dabar aš išvažiuoju į tyrą ir subtiliu karvių mėšlo aromatu dvelkiančią lietuvišką gamtą, o bet tačiau visai neilgam – rytoj, grįžęs iš visų dvelksmų apdainuosiu tuos du, anksčiau jau minėtus, debiliškus Lietuvėlės reklamikės pavyzdėlius, kurie reklamos žudytojams yra tokie šventi, kad aš, A.R. akimis – Lietuvikės blogosferos šūdra, nevertas jų net santūriai pakomentuoti…
