Spėjau pasidžiaugti brolių lenkų drąsa motyvuojant vartotojus rinktis briandą ne idiotams – ir štai, pasirodo, kad mūsų mažoje, vagių ir legalių banditų valdomoje valstybėlėje gyvena ir dauginasi ne ką mažiau drąsūs drąsuoliai.
Štai jūsų dėmesiui – internetinio šopo akcijiniai baneriai.
Grožis nr 1:
O štai grožis nr 2:
O dabar mes spėjame iš trijų kartų, kas gi čia tokie drąsūs?
…PYST, ogi tai – ICG!
Na, žinoma, kas gi daugiau gali sau leisti pasiplaikstyti. Tačiau, šiuo atveju, aš eičiau iki galo – nachui toks beveik padorus išsišokimas. Jeigu nori pisti, tai ir pisk, o ne trysčiok aplinkui:
Atiduodu sloganą nemokamai.
Papildymas
Kadangi komentatoriai visiškai teisingai nurodė nekaltą žodžio pisti (ir kitų jam giminingų išsireiškimų) prasmę – tenka priminti, kad oficialusis “Lietuvių kalbos žodynas” – savo šventumu prilygsta biblijai, ir jame jūs nesurasite nieko, kas primintų gyvuliškąją žmogaus prigimties pusę.
Nieko nepadarysi – juk jobanutas bliat sanskritas tai šventoji kalba šventų žmonių šventiems tekstams…
Iš elektroninio “Lietuvių kalbos žodyno” (pravaliau nuo sutrumpinimų):
pýst
1. pykšt (smūgiui žymėti): Ans mun tik pýst į ausį! Pýst par galvą su pagaliu!
2. netikėtam veiksmui nusakyti: Pýst virvė i nutrūko. Pýst pašalpą gavau.
pìst
1. pimpt (staigiam nukritimui žymėti): Kepurelė pìst nukrito. Pìst pri žemės.
2. barkšt (lengvam sudavimui žymėti): Pìst su nagiuku į lempikę, i nebdega.
3. paukšt (netikėtam veiksmui žymėti): Avis takšt į staktą, pìst i negyva. Vyras sau pìst i pasikorė.
pýsti, -ta, pýdo intr. pydyti.
papýsti (lnt atleisti pieną, papydyti): Karvė kitoji veikiai papysta, o kitoji neveikiai pieną teišduoda. Nepritvinkusios karvės, t. y. nepapydusios.
pìsti, -a, -o (-ė) vlg.
1. tr. N, K, J, Vkš, Skr, Trgn, Vlk coire. | refl. Alk, Rm. (taip nesupratau, ką ši eilutė reiškia)
2. šlapintis.
O tauraus ir galingo lietuviųko žodžio “bybys” kaip nėr lietuvių kalbos žodyne, taip ir nenusimato…
Štai, pagaliau supratau, kodėl mūsų tautelę pisa kas netingi! Ogi todėl, kad mes patys save iškastravome semantiniu lygmeniu ir dabar tokie, bebybiai, nieko kito negalime padaryti, tik maloningai atkišti savo sanskritiškąsias subines broliškų ir semitiškų tautų pasitenkinimui…
Nieko, bliat, tuoj broliai musulmonai, gyvenantys šventojoje mūsų protėvių žemėje pasigamins sau branduolinę bombą ir šias nuodėmės sutemas užgožusias visą pasauly išsklaidys išganingoji Dievo rūstybės ŠVIESA.
Alach Akhbar!
- Amžinas klausimas: Kas šieną ravi?! v.2.0 beta-LT (0.671)
- Labas rytas vaikučiai. Jums jau 21m.? (0.573)
- Mįslė - pyslė nr. 2 (0.573)
- Krizė? Taupyk ant fotosesijos! (0.573)
- Idiotas ir slogane - idiotas (0.573)
- Galinga ir pigi spamo jėga + anonsas (RANDOM - 0.417)
Na ir ko cia taip stebiesi?? naxui yra keiksmazodis, o pyst yra lietuviskas zodelis turintis pora reiksmiu, pvz.: pyst pagaliu per galva, arba pyst ir nutruko virve.. Pasiziurek zodyne besistebedamas jau taip labai..
Kolega sh teisus. “Pyst” yra vartotinas lietuviskas zodis. Zodyne yra. Zemaitiskas. Gi ne “pist” – vo jis tai blogas
Taigi, lietuviai vistiek dar netokie drasus kaip lenkai. Kita vertus pas lenkus zodis “idiotow” nereiskia ta pati ka pas mus. Ten veikiau sio zodzio reiksme “kvailys” arba tiesiog “neprotingas” 
Tol kol “Lietuvių kalbos žodyne” nebus žodžio “bybys”, tol aš negalėsiu laikyti tokio iškastruoto leidinio autoritetingu lietuvių kalbos atžvilgiu.
O kadangi senos bobos, sudarinėjusios šitą žodyną, nežino, kas tai do daiktas yra pistis, tai jos ir galvoja, kad žodis “pyst” – tai viso labo tik nekaltas žemaitiškas ištiktukas…
Na matai, tu gali galovot, kaip nori, bet jau tokia ta lietuvių kalba. Jei labai nepatinka – gali susigalvot ir savo žodyną, tik tada bus sunku bendraut ( nors gal ir ne ką sunkiau nei dabar). Daug didesnę problemą matau, kad reklama “pasiskolino” iš kitos įmonės http://www.infolaukas.lt/lt/quot;smscreditltquot;-ir-toliau-iesko-alternatyviu-reklamos-formu/5974/ …
čia išvis su etimologais ar lingvistais reikėtų kalbėt, nes galimas daiktas, kad kada tai ankščiau žodis “pisti” turėjo visai kitą reikšmę, nei tai turi dabar.
dėl bybio, tai lyg ir kažkada mačiau žodyne. gal naujesnis tomas buvo :]
beje, o semantiniu lygmeniu išsikastravome patys – nes beveik kiekvienas keiksmažodis yra nelietuviškas. kaip ir “eik tu nachui”.
gogelmogel pateiktame keismazodzio pavyzdyje yra 2/3 lietuvisku zodziu
kaip teisingai pastebeta, kadangi LT zodyne nera zodzio “bybys”, tai 90% lietuvos berasciu raso “bybis”. dargi ne paslaptis, kad kai kuriu knygeliu vertejams, nori nenori, prireikia sito zodzio ir jie atsivercia zodyna, o ten – xui, tai ir raso “bybis”, kaip tie visi berasciai. gal jau laikas i nac.diktanta sita zozi itraukti? – taip niekas ir neparasytu teisingai. alio, kada adreview bus paprasytas sukurti nac.diktanto teksta?:)
Stai ka skelbia Lietuviu kalbos zodynas apie genitalijas:
bỹbis sm. (2) K, Dkš, Grg, Vkš, Sut, bybỹs (4) Š; Kv, Ds, vlg. membrum virile, penis.
pyzdà sf. (4) K, NdŽ, pizdà KI529, Alk, Ob vlg. cunnus, vagina. | keik.: Tu pyzda, ne žmogus! B. Jie visi toki pỹzdos Vv.
ir apie ana gala:
šiknà sf. (4) K, KI94, Š, NdŽ, KŽ vlg. žr. šikinė:
1. Q1, MŽ, Sut, N, L, Rtr, Eiš, Dg, Gg, Snt, Gršl, Žd, Žr, Tl Jei da neklausysi, gausi par šìkną Grz. In šìkną auga (tunka, storėja) Ūd. Bejojant kumelaitė šikną nugraužė (nutrynė) BsMtI160. Plati šiknà pelėdos JD96. Išbėgus iš tvarto šìkną mėto (šokinėja) telyčia Gs. ^ Gražus kap šiknà lange (iron.) Alvt. Vyras be ūsų – kap šiknà prūso Gs. Aba jam sakyk, aba šìknai, tai vis tiek Lp. Kap šeiminykė visko turi, tai šikną gremžia, kap nieko – tai galvą LTR(Klvr). Kad gausi skūron, tai lėksi kulnais šìkną kaldamas (greitai)! Sml. Rado sode vagius, tai kad užskūrino juos, tai net pentys in šìkną lenda Švn. Užsigeidė naujo botago ant senos šiknõs (sakoma, kai senas nori vesti jauną) Klvr. Visur gerai, ale kur mes su šiknà, tik botagas su mazgais (visur blogai) Dbč. Viena šikna visų suolų nenusėsi VoL452(Klvr). Žiūri, kad tik nereiktų eit toliau savo šiknõs (tingi) Žl. Aš nieko nemokėjau ir nemoku, mano nagai šiknõn sulindę Srj. Ne tep ropė kepa, kap šiknai reik LTR(Vlkv). Šikną nor medum tepk – vis smirdės LTR(Krn). Vieną avį kerpant, antros šiknà dreba J. Aš į save, o šiknà į tave Ss. Žemai guli, aukštai žiūri, visų šiknàs mato (slenkstis) Všt. Mėsa nasruose, šiknà naguose, akys į akis (motina žindo kūdikį) Sch62. Iš šiknõs in burną – kas tai būtų? (vištos kiaušinis) Klvr. Ant stogo kreigo ponia šikną kraipo (šarka) Krok. Galva plona – šikna stora (butelis) Lš. Bobos šiknõn dešimtokas (krosniakaištis) Srj. Raudonais kančiukais per juodą šiknukę plaka (puodas ant ugnies) Igl. Aukšta pana, ilga kasa, įdubus šikna (šulinys) Klvr.
2. K, Ss ^ Kurgi dės – šiknõn gal? (sakoma apie visko pertekusį žmogų) Mžš. Gera duona šìkną drasko Lpl. Šiknon buvai, šūdą matei, už tai ir nieko nežinai LTR(Lzd). Paskutiniam paršu[i] palei šìkną papas Krok. Ar pažįsti žąsies šikną per pūkus? KrvP(Vlkv). Eik į šikną vėgėliaut KrvP(Vlkv).
3. Mrj, Kt, Vv, Brb, Ūd Siūlas storas, o šiknà maža – ir neinveriu Al.
4. Ss Viršūnes bulbų pasodinam, o šiknelès kiaulėm šutinam i penim Onš.
5. kuliamosios mašinos skylė išmesti šiaudams: Niekas nenori šiaudus nuo šiknõs atimt, ba ten labai rūksta Alk.
6. Mrj kokio daikto storagalys, apačia: Pastatyk kūlį an šiknõs Vrn. Lempos šiknà Smn. Sumušė butelio šiknẽlę Kb.
7. Dbč senovinio verpsto sėdimoji dalis: Padaryk platesnę šìkną, bus geriau sėdėt Vrn.
◊ atórūbės iš šiknõs bỹra vlg. apie seną, sukriošusį: Jau atórūbės (sėlenos) iš šiknõs bỹra, o dirbk, daryk! Pv.
atsisė́sti ant savõs (sàvo Ppl) šiknõs vlg. pradėti savarankiškai gyventi: Kap atsisės gyvent an savos šiknos, nebus čėso jai zibetot (juoktis) Lš.
grãbas stùksi į šìkną vlg. apie seną, sukriošusį žmogų: Grãbas in šìkną stùksi, o dar ženytis nori Lzd. kaĩp avìs šiknõn įkirptà vlg. apie nenustygstantį, neramų: Ko tu malies kap avis šiknon įkirpta?! Mrc. Šitas kàp avis šiknõn įkirptà: lekia ir lekia – nepasėdės Pv. kaĩp į šìkną pū̃tęs vlg. labai (raudonas): Raudonas kàp į šìkną pū̃tęs Klvr.
kaĩp iš šiknõs išsmùkęs vlg. menkai apsirengęs: Kur bėgi kàp iš šiknõs išsmùkęs? Sn.
kaĩp lãpas prie šiknõs vlg. labai įkyriai (prilipo, prikibo): Prilipo kap lapas prie šiknos LTR(Vlkv).
kaĩp šiknà [svečiuosè] vlg. visiškai (tyli, nekalba): Ko tyli kap šikna svečiuos? LTR(Vlkv). Paskambyt[ų], pasakyt[ų], ka negali, o tai tyli kàp šiknà Pv.
kaĩp šìkną iš mėsõs vlg. nieko nepaisant, be ceremonijų (išmetė, išvarė): Išmetė kàp šìkną iš mėsõs Klvr.
kaĩp šiknojè vlg. labai, visiškai (tamsu): Tamsu kaĩp šiknõj Šk.
liñksmą šìkną gáuti vlg. pradėti viduriuoti: Liñksmą šìkną gãvo Dkš.
óžį įvarýti į šìkną vlg. išlepinti, išpaikinti: Jam šiknõn óžį invãrė Lp.
pabučiúok į šìkną (kam) vlg. toks keiksmas: Pabučiúok Virbalio Magdei į šìkną LKKXVII197(Plv). Pabučiúok šiknõn ir važiuok Varėnon Š. pažiñs šiknà degùtą vlg. susipras: Pažins šikna degutą, pamatis, kai ant savo šiknos atsisės LTR(Ppl).
šìkną patę̃sti vlg. pajėgti eiti: Šiknõs jau nepàtęsia, o visur lenda Drsk.
šiknà pilnà vlg. sotus: Šiknà pilnà, tai sėdėk ir neburblenk Dbk.
rãškažis šìkną drãsko vlg. apie išpaikintą, neklusnų: Vaikali, rãškažis šiknẽlę drãsko End. šiknà árti vlg. būti užsispyrusiam: Kur tau, vis nenusto[jo] šiknà ãręs Lš.
šiknà gálvą vadžiója vlg. sūnus tėvą moko: Kap regėt, jau šiknà gálvą vadžiója Mrc.
šìkną maldýti vlg. tenkinti užgaidas, lepinti: Nereik šikną maldyt LTR(Vlkv).
šìkną neberaũkia vlg. labai jaudinasi, bėdoja: Šìkną nèbrauka – paliksma be daržo Pvn.
šiknà pýpkę rū̃ko Zp, LTR(Vlkv) vlg. ima didelė baimė.
šìkną užvadúoti Dkš vlg. vemti.
šiknà vèsti vlg. nieko nepaisyti, nekreipti dėmesio: Mikalojus šikna vedė Db. O toj nei šiknà nèveda Kpč.
šiknomìs stùmdytis vlg. dykinėti: Kai bus trys mergos, tai tik šiknõm stùmdysis Alk.
turė́ti pãrako šiknojè vlg. būti stipriam: Prieteliau, turi ir tu parako šikno[je] LTR.
užlū́žo káulas šiknojè vlg. apie labai susirūpinusį: Tam jau užlūžo kaulas šiknoj LTR. už šiknõs turė́ti vlg. griežtai prižiūrėti: Už šiknõs turė́k vaiką – dar bus žmogus Drsk.
vãbalas į šìkną įkándo vlg. apėmė baimė: Kai parnešė tą šaukimą, tai ma[n] tik vãbalas į šìkną įkándo: jau čia bus negerai Slv.
Del istiktituko PYST, kalbekite, ka norite, bet skamba jis vulgariai. Ir tada jau jo etimologija pasidaro nebesvarbi.
Ahaha… atsiprašau, kad taip neteisingai apkaltinau žodyno sudarytojas(us)…
Tiesiog žiūrėjau tik vieną bybio versiją – “bybys” su tvirtagalę priegaide ant antrosios y, o kad žodyne oficialus terminas “bybis”, net nepagalvojau patikrinti.
Atleisk man Viešpatie, kad aš ne toj vietoj ir ne taip bybį padėjau…
atleiskite, koks cia genijus zodzius sukirciavo fano papastintoj istraukoj? mazu basanavicius, zinantis kaip teisingai tarti pyzda ar bybys? adreview, tai adaptuosi s.m. nac. diktanto teksta prie siuju dienu aktualiju, ar neee?
Pinigai iš ryto – nac.dik.adaptacija vakare.
Pinigai vakare – nac.dik.adaptacija iš ryto.
Žinoma, galima adaptuoti ir už dyką, BET – pinigai į priekį,.. ik…
zodzius sukirciavo zodyno sudarinetojai. Kodel butent taip – net Basanavicius is nao pasaulio neapsakytu.
Adminai,
gal biski ne taip smarkiai desi ant zodyno sudarytoju: yra das stai kas.
bìrka (sl.) sf. (1)
1. Kp pagaliukas, išduodamas kokio nors amatininko, ppr. kailiadirbio, su tam tikrais ženklais (išrantymais) vietoj kvito: Čia ne mano kailiai, mano bìrka kitoniška – su penkiais skersinėliais Pšl. Pririšk prie maišo bìrką, kad atskirti galėtum Brž. Kaip kokius grūdus reikia sumalti, parašyta ant birkų Sk.
2. su ženklais pagaliukas, vartojamas burtus traukiant: Kur yra bendros pievos, žmonės bìrkas traukia, žiūri, kam teks katras kupetys iš bendrosios pievos Š.
3. skusta kailio juostelė, dedama į siūlę tarp susiuvamų kailių, kad siūlų nebūtų matyti: Dabar turi laiko, tai priskusk daug bìrkų Klvr.
4. Ds, Pn, Lnkv membrum virile.
http://www.skundai.lt/?id=11673