Tipiška lietuviška šeima

Kol vieni mobiliakai bando paaiškinti, kodėl jie yra ledas, o jų vartotojai – čiukčios, kurie būtent todėl ir privalo naudotis jų paslauga, kiti mobiliakai realiai įvertina situacija ir demonstruoja savo targetgrupui, kas jie (vartotojai) tokie yra ir kaip jiems (vartotojams) gerai yra, kad jie (vartotojai)  tokie yra…

Jo, sakinys gavosi švelniai tariant ilgokokas, o jo reikšmė turėjo būti tokia: kol Omnitelis pisa mums kairįjį smegenų pusrutulį demonstruodamas savo “ledines” metaforas, Teleduškė pisa mums dešinįjį pusrutulį, demonstruodama savo įsivaizdavimą apie socialinę Lietuvos situaciją ir pateikdama jį savo bjauriame džinsiniame fone.

Štai kaip jie tą daro:

Jums galbūt kyla klausimas, o kame čia toji sociopatologinė situacija atvaizduota?

Išsianalizuokime elementus, iš kurių sukrauta kompozicija.

Pirmasis elementas

Pagal amžių paauglys-jaunuolis, žodžiu kodinis pavadinimas “Vaikas”.

Antrasis elementas

Vidutinio amžiaus, moterys, o atidžiau įsižiūrėjus – tiesiog bobos. Pagal kompozicijos logiką, jos yra ne kas kita, o – “Motina”, tiksliau – “Motinos”. Akivaizdu, viena – biologinė, o kita – dabartinė.

Trečiasis elementas

Vyrai, kaip Karlsonas – pačiame jėgų žydėjime. Na čia nėra net ko sukti galvos – kodinis pavadinimas “Tėvas”. O kodėl trys – o todėl, kad vienas gimtytojas, pasikankinęs su biologine motina, vienas – dabartinis, o trečias – dabartinės motinos meilužis.

Išvada. Teleduškė mąstė mąstė ir sumąstė, kad litovcai gyvena šeimomis-gaujomis – trys patinai, dvi patelės ir vienas jauniklis, kuriam skiriama visa meilė bei dėmesys.

Nors šiaip, aišku, giliai poxui kaip iškrypusiai mes atrodome teleduškinių marketingistų akyse – savo dugną jie jau pasiekė mokėdami pinigus už serijinį debilizmą “Dolčės ir Gabanos” (ar kaip tie imbicilai riebaluotais plaukais vadinasi) kūrėjams.