Pastebėjau, kai parašai ilgą ir piktą įrašą, ateina toks palengvėjimas, kad kurį laiką praeina noras drabstytis putomis iš nasrų. Tiesiog eini sau bbdėjęs ant viso absurdo, darkančio pasaulį, kuriame gyveni ir tiek.
Tiesą sakant, tie absurdo vaizdeliai (turiu omeny, lietuvikės reklamikę) tokie liūdni ir skurdūs, kad neverti nė vienos akimirkos paaukotos besistengiant paviešinti jų bjaurastį. Juk tiek vargo – reikia:
- nufotografuoti
- įsimesti į kompą
- sumažinti rezoliuciją, kartais apkarpyti
- įkelti foto į flikerį
- jungtis į blogą
- rašyti rašyti rašyti
- ir berašant įkopijuoti flikerines foto nuorodas
- pažiūrėti kaip atrodo
- ištaisyti klaidas
- viską pamiršti
Matot, koks titaniškas darbas ir visa tai tik tam, kad išlieti savo gėlą ir skausmą dėl kažkokių p.i.z.dukų, mėgstančių viešai ir už didelius pinigus nusišnekėti, juo labiau, žinant, kad mano pastangos tiems p.i.z.dukams nepadarys nė menkiausios įtakos…
Xuinia.
Tačiau kai praeina truputį laiko vėl pajauti, kad reikia.
Reikia, nes pernelyg bjauru matyti vidury aikštės bešikančius “genijus” ir eiti pro šalį apsimetant, kad taip ir turi būti. O iš tiesų juk taip būti NETURI!
… ir štai aš vėl pakylu į kryžiaus žygį prieš absurdą smauksantį iš kiekvieno autdoro ir kiekvieno gliancinio puslapio!
Nauja šios kovos auka, o tiksliau, žertva, verta savo personalinės vietos išsigimusių reklamų kunstakameroje yra BBŽ kieno padaryta pseudosocipatriotrydizmas, pademonstruotas nežinia kokia proga ir nežinia kodėl:
Kadangi jau pakankamai daug prirašiau, tai dabar truputį susilaikysiu, nors niekaip negaliu suprasti, kokioje genialioje smegeninėje kilo mintis rašyti tiek ir tokio teksto… Įdomu, kiek žmonių praėjusių pro šalį perskaitė jį iki galo? Spėju, kokie du bomžiukai, kuriems baigėsi odekalonas, bet dar liko laiko ir trys bobutės, per savo žabalumą pagalvojusios, kad ten jauno Landsbergio nuotrauka ir kad tai pasakojimas apie šlovingą profesoriaus jaunystę bei rezistentinę veiklą.
Tačiau kaip sakoma reklamoje: Jūs dar nematėte KITOS PUSĖS!
Na, kaip tau, Lietuva? A jauti, kaip tave myli?! Pažėk atidžiau:
Nu kaip tau – fainai, a ne… Kai apkabins, tai ir laikys apkabinę, kol padusi iš laimės.
O žinai, kas tave šitaip?
Štai, tie didieji mažytės Lietuvėlės mylėtojai:
- Lietuvos institutas
- JCDecaux
- LTidentity
Ačiū jums, aš gi durnas iki šiol taip ir nežinojau, kokį b.y.b.į ant Lietuvos žemės veikia “Lietuvos institutas”.
Dabar žinau: smauko, o jų chaliavščikai draugeliai identifikuojantys LT, gaudo. Paskui visi labai laimingi apteplioja tuo ką pagavo stiklinių gandonų nuomotojus ir vualia – projekto “Lietuvos piliečių patriotizmo ugdymas” pinigai sėkmingai įsisavinti.
O pinigų kvapas, kaip žinia, permuša ir š.ū.d.o, ir visus kitus kvapus. Bent jau mūsų Lietuvikėje. Skanaus.
- Kur žydi papartis / arba / Tarybinės demagogijos tradicijos socialinėje Lietuvos reklamoje (1.000)
- Lietuvos socialinės reklamos klizmatozė (1.000)
- Neapsikenčiau - pagirsiu... (0.962)
- Dar viena priežastis siųsti viską nachui (0.889)
- Šūdas nr. 1 – Studentiškas dalbajobizmas (0.539)
- Mes Jus v grabu vidali :: musėLAL (RANDOM - 0.038)
