Pradėjo badyti akis nauja lauko reklama:
Oi kaip gražu, oi kaip šmaikštu, oi koks produktas, oi kaip visi dabar puls pirkti…
Stop. O kodėl turėtų pulti pirkti? Todėl, kad naujas ir plonas?
NA ir KAS?!
Naujas plonas ar senas storas – tai visiškai nieko nepasako man kaip durneliui, turinčiam šitą šė suvartoti. Nesugebate nieko gero pasiūlyti, a ne? Todėl ir vardijat faktus, a ne? Tai bent jau iškomunikuotėmėt funkcinius to “naujo plono” privalumus:
Naujas. Plonas. Patogu paimti.
Arba
Naujas. Plonas. Lengva apžioti.
Arba
Naujas. Plonas. Kišk kur nori.
Va, šitas paskutinis sloganas man labiausiai patinka. Skambus, rimuojasi, sukelia įvairių minčių – tskant, paskatina susimąstyti… Gal netgi pats susigundyčiau pastatyti kokiai mergai, kad susikištų…
O jūs norite mane, atbukusį nuo pastovaus vartotojiškos kultūros gruzinimo, paveikti tokiu romantiniu skiedalu, nupirktu iš Gettyimages:
Naivuoliai, švelniai tariant. Beveidė fotkė iššaukia tokią pačią beveidę emociją – by.bį dėjau.
Nors tikroji priežastis, manau yra ta, kad Utenos Dėlaitą drožiantys reklamščikai – elementarūs tinginiai. Sumetė šūdmaketį ir pasiėmė kliento pinigus. Su kuo juos ir sveikiname.
Va, kaip šįkart nepiktai gavosi.
